Skruzdes vorai ir bites- treciasis kelias
5 (100%) 1 vote

Skruzdes vorai ir bites- treciasis kelias

Turinys

1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………..2

2. Mokslas kaip spėjimai ir paneigimai………………………………………………………………2

3. Mokslas kaip įsitikinimų tikslas…………………………………………………………………….4

4. Paradigmos ir toliau…………………………………………………………………………………….4

5. Išvados……………………………………………………………………………………………………….6

6. Literatūra……………………………………………………………………………………………………6

1 Įvadas

Baconas rašo, kad tyrinėtojai panašūs į skruzdes, nes jie tik renka ir naudoja. Dogmatikai yra panašūs į vorus, nes jie mezga savo tinklus panaudodami tam savo pačių seiles. Bitės žengia vidurio keliu, nes jos renka savo medžiagą iš sodų ir laukų gėlių ją perdirbdamos savo pačių jėgomis. Filosofiją galima irgi prilyginti šiems palyginimams. Ji nesikliauja vien protu ir jo galia, ji nesitenkina vien surinkta istorijos ir mechaninių ekspertų medžiaga, pilnai panaudojant savo darbe. Filosofija kaupia tai, kas yra perdirbta ir pakeista supratimo.

Vadovaujantis šiomis vaizdžiomis frazėmis galima teikti, kad formalios sistemos ir abstrakčios teorijos yra labai panašios į voratinklius ir negali pateisinti racionalistų viltį, kad jos atspindi realią, būtinąją pasaulio tvarką. Tuo tarpu grynieji empyrikai, kurie tik renka ir naudoja , nepajėgia suprasti teorijos reikšmės. Pačios racionaliausios šiuo atžvilgiu yra bitės, kurios sugeba surasti kelio vidurį, kas reikštų, kad pažinimas vienaip ar kitaip yra teorijos ir patyrimo junginys, kuriame kiekvienas komponentas papildo kitą.

Idėja, kad žinios turi remtis „pamatais“, ypač rado supratimą ir pritarimą moderniojoje filosofijoje, kuri teigia, kad nieko negalima pažinti įrodymų ar liudijimų būdu, jei ko nors negalime pažinti tiesiogiai, be įrodymų ar liudijimų. Manoma, kad negali būti nieko tikėtina, jei nesama nieko tikra..Dauguma mūsų žinių yra išvestinės, nes kiekvienas įrodymas remiasi išvedimo taisykle.

Negalima nepastebėti, kad Becono pastaba apie protą, išsakyta, kad jis apdoroja ir perdirba gaunamą medžiagą, panaudodamas savo paties galią ( kaip bitė) kelia daug problemų dėl objektyvumo. Protas traktuojamas kaip aktyvus pradas ieškant tiesos, bet nedarant įtakos atrastoms objektyvioms tiesoms. Čia protas sulyginamas su fotoaparatu, registruojantis daiktus tokiais, kokie jie yra. Tačiau net fotografijas galima interpretuoti lygiai taip pat kaip ir interpretuojamas scenas.

Tiek skruzdės, tiek vorai laikėsi požiūrio, kad esama gryno stebėjimo, arba intuicijos, momentų, kai tiesa atsiskleidžia be interpretacijos. Tik bitė nesideda į protą nieko, ko ji nebūtų perdirbusi ir apdorojusi. Idėja, kad tiesa niekada nėra pirminė interpretacijos atžvilgiu yra nepriimtina empirikams, nes jų teigimu patyrimo galia yra gryna, o racionalioji galia priklauso nuo proto konstrukcijų..

2. Mokslas kaip spėjimai ir paneigimai

Tiesioginę įtaką socialinei minčiai padarė dvi Popperio knygos : „Atviroji visuomenė ir jos priešai“ ir „Istoricizmo skurdas“.

Pirmojoje knygoje pateikiama politinės minties istorijos apžvalga. Autorius aštriai smerkia Platoną, Hegelį, Marksą ir jų teoriją, kuri siekė didinti valstybės galią, kėlė tolerantiškos, liberalios, kritikai atviros visuomenės viziją.

Antrame kūrinyje autorius atmeta Hegelio ir Markso doktrinas, kad egzistuoja specifiniai socialinio pasaulio istorijos dėsniai bei dialektikos procesai. Tačiau yra smarkiai ginama natūralistinė nuostata, kad gamtos ir socialinio pasaulio neskiria praraja. Tas pats mokslinis metodas taikytinas abiems atvejais. Popperio „spėjimų ir paneigimų“ metodas padarė didžiulį poveikį visai mokslo filosofijai. Didelę įtaką šis mokslininkas turėjo ir socialinių mokslų srityje. Bene žinomiausia yra jo esė „Mokslas: spėjimai ir paneigimai“, kur sprendžiama dilema „kada teorija turi būti lai¬koma moksline“. Autoriaus manymu, jeigu svarbiausia butų teoriją patvir¬tinančių duomenų gausa, tai daugybė pseudomokslinių teorijų tu¬rėtų būti laikomos mokslinėmis. Tokios teorijos kaip Markso istorijos teorija, Froido psichoanalitinės teorijos ir Adlerio psichologija nuo seno jam kėlė nerimą ir erzino. Šios teorijos galėjo girtis jas patvir¬tinančių faktų pertekliumi, tačiau tik todėl, kad jų šalininkai galėjo jas suderinti su bet kuo, kas vyksta, o tai reiškia, kad jų teorijos buvo nepaneigia¬mos, bet kadangi jos nepripažino pačios paneigimo galimybės, jų nepaneigimas nebuvo joks privalumas. Autoriaus nuomone, kad teorija, butų galima falsifikuoti, turi būti galimos tokios są¬lygos, kurioms esant ji būtų klaidinga. Šios sąlygos turi būti api¬brėžtos iš anksto ir jų turi būti laikomasi, jeigu teorijos tikrinimo rezultatai nėra jai palankūs, nes kritinis mąstymas prisitaiko prie teorijai prieštaraujančių fak¬tų, dogmatinis mąstymas juos atmeta. Pačią falsifikacijos koncepciją Popperis pateikia kaip alternatyvą 1 lumc’o
pažinimo teorijai ir iš jos kildinamoms Pozityviojo moks¬lo idėjoms, siejamoms pirmiausia su Loginiu pozityvizmu.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 727 žodžiai iš 2185 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.