Skyryba
5 (100%) 1 vote

Skyryba

Brukšnys tarp veiksnio ir tarinio

Skiriame

1. Brukšnys tarp veiksnio ir sudurtinio tarinio vardines dalies rašomas tada, kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardine dalis išreikšta daiktavardžio arba kiekinio skaitvardžio vardininko linksniu. 5 salygos:

1) sudurtinis tarinys,

2) praleista jungtis,

3) vardine dalis – daiktavardis ar kiekinis skaitvardis,

4) vardininko linksnis,

5) prieš vardine dali daroma ilgesne pauze.

Vilnius – Lietuvos sostine.

Dukart du – keturi.

2. Kai sudurtiniame tarinyje praleista jungtis ir prieš vardine dali yra ivardžiai tai, štai, tuomet brukšnys rašomas prieš tuos žodžius.

Musu jaunyste – tai pasaku paukšte.

Kova – štai kelias i laisve.

Prie penkiu penki – štai jau dešimt.

Pastaba. Nepainiokime ivardžio tai su veiksniu tokiuose sakiniuose:

-Ar tai – ne burtai?

-Ne, tai – sumanumas.

3. Brukšni tarp veiksnio ir suvestinio tarinio bendraties rašome tada, kai praleistas pirmas suvestinio tarinio demuo.

Didele laime – gyventi gimtojoj šaly.

Musu pareiga – mokytis.

4. Kai labai ryškus pabrežimas, didesne intonacine pauze, brukšnys gali buti rašomas tarp veiksnio ir vardines tarinio dalies, kada ji reiškiama ne daiktavardžio ar kiekinio skaitvardžio vardininku.

Kelti visa tai viešumon – neiprasta, nedraugiška, net pavojinga…

Tamsta – tai ne mes.

5. Vietoje praleisto, bet numanomo grynojo, sudurtinio arba suvestinio tarinio rašome brukšni.

Rankoj – duona juoda, o noretum medaus.

Lietuvai – laisve!

Pirmame aukšte yra parduodami audiniai, antrame – drabužiai.

Tavo marškiniai balti, o jo – žali.

Pro langa matyti kalnelis, o šalia jo – miškas.

6. Brukšni rašome gretimuju pasakymu antroje dalyje vietoje praleisto, bet iš pirmos dalies numanomo žodžio (ar žodžiu).

Iš vienos stalo puses sedi motina, iš kitos – tevas.

Mano veidas skaistus ir švelnus, o tavo – raukšliu išvagotas.

Girios kugždejo pilnos žveriu, pievos – gyvuliu.

Neskiriame

1. Kai sudurtinio tarinio jungtis praleista, o vardine dalis neišreikšta vardininko linksniu, tai brukšnio praleistos jungties vietoje nerašome.

Mano senele _jautrios širdies.

2. Kai praleista sudurtinio tarinio jungtis, o vardine dalis išreikšta budvardžiu, kelintiniu skaitvardžiu, ivardžiu arba dalyviu, tai brukšnio praleistos jungties vietoje nerašome.

Šis ažuolas _ labai senas.

Jo pavarde saraše _penkta.

Jam darbas _ viskas.

Ši karta koncertas _ nemokamas.

3. Nerašome brukšnio tarp veiksnio ir tarinio, jeigu sudurtinio tarinio jungtis nera praleista.

Toks bendravimas_ buvo geros humanizmo pamokos.

4. Negalima sakinyje tarinio išskirti kableliais (painioti su iterptiniu žodžiu).

Miškas _ atrode _ niurus.

Miškas, atrode, tik lauke pavasario.

Derinamasis pažyminys

Skiriame

1. Kableliais išskiriame du ar kelis derinamuosius pažyminius, einancius po pažymimojo žodžio.

Vasaros naktys, ramios, malonios, užmigde laukus.

Negreit atsiliepe perkunija, dusli, tolima.

Buvo rytas, giedras, ramus.

Atsigreže žiuri- ogi atbega atlapatuoja katinas rainius, visas sušiles ir suplukes.

2. Brukšnys rašomas tarp pažymimojo žodžio ir keliu derinamuju pažyminiu, kai jie yra sakinio gale ir tariami pabrežiamai.

Iš vakaru skubejo debesys – tamsus, paniure, gresmingi.

Isiverže kryžiuociai – žiaurus ir negailestingi.

Kyla poetui mintys – kilnios ir didžios.

3. Jungiamaji žodi turintis antrasis derinamasis pažyminys nuo prieš ji einancio pirmojo pažyminio atskiriamas kableliu.

Išmokau kirciuoti paprasciausius, t. y. pirmosios kirciuotes žodžius.

4. Po pažymimojo žodžio pažyminys, išreikštas vienu budvardžiu ar dalyviu, išskiriamas kableliais, kai tariamas pabrežiamai ir turi aplinkybes reikšmes atspalvi.

O sesute, jauna, tavim tiki.

Bet Jonui, pamokytam, ten rodytis netiko.

Kitam kampe, šviesiajame, stovejo skobnys.

Už raisto gražus šilas, ištekinis.

5. Pažyminys, išreikštas budvardžiu ar dalyviu su jungtukams artimomis dalelytemis irgi, nors, nors ir, kad ir, net, net ir, netgi, dargi, išsiskiriantis savo intonacija, skiriamas kableliais, kai eina po pažymimojo žodžio.

Rapolas, irgi alkanas, neturejo ko atsakyti.

Pastoge, nors ir maža, jau buvo užleista pabegeliu vaikams.

O liutui, kad ir stipriam, per kvailuma teko bastytis iš vietos i vieta.

Vaikai, net ir mažieji, stengesi iš paskutiniuju.

6. Po pažymimojo žodžio kableliais skiriamas vientisinis budvardinis ar dalyvinis derinamasis pažyminys, jei pažymimasis žodis yra ivardis, o pažyminys turi aplinkybes reikšmes atspalvi.

Mes, jauni, ir tai ne karta pagalvodavome, kad netversime.

Mums, mažiesiems, jis buvo tetulis, kada meiliai – tetulytis.

Tai ji, nelauktoji, pro šali mums prašliauže.

Jam, užsimiegojusiam, staiga pasidare pikta.

7. Viena ar kelis derinamuosius pažyminius, einancius prieš pažymimaji žodi – ivardi, išskiriame kableliais, kai pažyminys turi aplinkybes reikšmes atspalvi.

Jauni, mes daug ka galim.

Lengva kaip plunksna, ejo ji kartu su princu…

Paprastai santurus ir tylus, jis taciau nevengdavo jaunimo pasilinksminimu su dainomis, šokiais ir žaidimais.

Aukštas ir žilas, jis buvo panašus i senoves krivi.

Išvirte iš lovu, basi, vienmarškiniai, jie prišoko prie seneles ir vienas per kita praše parodyti.

8. Nuo pažymimojo žodžio atskiriami keli po jo einantys pažyminiai, iš kuriu pirmasis yra derinamasis, o po
jo vienas ar keli nederinamieji.

Ir eme mane krimsti abejojimas, baisus, be pasigailejimo.

Iejo jaunikaitis, aukštas, placiu peciu, su lazda rankoje.

9. Brukšnys rašomas prieš pažyminius, kurie iš iprastos vietos nukelti i sakinio gala ir pasakomi kaip pabrežtos pridurtines pastabos.

Kitados Kistyno tarpukalne yra maciusi ir laimingu laiku – ir net labai laimingu.

Neskiriame

Vienas ar keli vientisiniai ar išplestiniai derinamieji pažyminiai, einantys prieš pažymimaji žodi, nuo jo kableliu neskiriami.

Del lengvabudiškumo jam tenka pora dienu guleti tvarte, kol užgis žaizdos ir gaji, nutrinta _ oda vel užžels širmu plauku.

Išplestinis pažyminys

Skiriame

1. Pažyminys, išreikštas budvardžiu arba dalyviu su bent vienu savarankišku žodžiu ir einantis po pažymimojo žodžio, išskiriamas kableliais. Patikriname pagal 5 salygas: 1) žodžiu grupe turi atsakyti i pažyminio klausima; 2) pagrindinis žodis grupeje- budvardis arba dalyvis; 3) jis turi buti išplestas (valdyti bent viena priklausoma žodi); 4) priklausomasis žodis – savarankiška kalbos dalis (gali eiti sakinio dalimi); 5) žodžiu grupe išskiriama kableliais tik tada, kai ji eina po pažymimojo žodžio.

Mato jinai gražu dideli sodna, pilna žydinciu medžiu.

Ir šia ruscia valanda regejau šviesa, lydejusia juos.

2. Išplestini pažymini gali sudaryti ir toks budvardis ar dalyvis, kuris išplestas šalutiniu sakiniu.

Mužikas yra pavaizduotas kaip skruzdele, nežinanti, kas tai yra tingeti.

Jis buvo panašus i žmogu, žinanti, kas jo laukia.

3. Išplestas budvardinis ar dalyvinis pažyminys, einantis prieš pažymimaji žodi, atskiriamas kableliu, kai turi aplinkybes reikšmes atspalvi.

Ir geriausiai laikomos, jos nebetinka valgyti treciaisiais metais.

Paprastai santurus ir tylus, jis taciau nevengdavo pasilinksminimu.

Neskiriame

1. Išplestinis budvardinis ar dalyvinis pažyminys, einantis prieš pažymimaji žodi ir neturintis aplinkybes reikšmes, kableliais neskiriamas.

O aplink ji marguliavo _ javais apseti _ laukai.

Ilgai stotyje stovejes _ traukinys pagaliau pajudejo.

2. Padalyvine žodžiu grupe, einanti sakinyje pažyminiu, po pažymimojo žodžio kableliais neskiriama.

Cia jaunasis Survila eme ryškiomis spalvomis vaizduoti… Cernyševskio bei jo draugu veikla _ ruošiant perversma visoje imperijoje.

Gyvenimas reikalavo iš rašytoju tokia kuriniu, kurie atspindetu tautos lukescius _ kuriant šviesesni rytoju.

Išplestiniu dalyviniu, padalyviniu ir pusdalyviniu aplinkybiu skyryba

Aplinkybe, išreikšta dalyviu, padalyviu ar pusdalyviu ir išplesta bent vienu savarankišku žodžiu, vadinama išplestine arba išskirtine aplinkybe. Išplestines buna laiko, budo, priežasties, tikslo, salygos ir nuolaidos aplinkybes. Nera išplestines vietos aplinkybes, nes ji šiomis veiksmažodžio formomis nereiškiama. Savarankiškais laikomi tie žodžiai, kurie gali atsakyti i sakinio daliu klausimus, eiti sakinio dalimis.

Išplestinems dalyvinems, padalyvinems ir pusdalyvinems aplinkybems pažinti butina: 1) moketi laiko, budo, priežasties, tikslo, salygos ir nuolaidos aplinkybiu klausinius, 2) moketi pažinti iš priesagu ir galuniu dalyvius, padalyvius ir pusdalyvius.

Išplestiniu dalyviniu, padalyviniu ir pusdalyviniu aplinkybiu prasminis bei intonacinis savarankiškumas priklauso nuo autoriaus noro jas pabrežti bei intonaciškai atriboti, todel šiu aplinkybiu skyrimas arba neskyrimas kableliais nelaikytinas skyrybos klaida.

Šios aplinkybes yra savitos sudeties, todel ju skyrimas ar neskyrimas priklauso ir nuo strukturiniu priežasciu. Jeigu autorius nori tokias aplinkybes pabrežti, intonaciškai atriboti, tai turi remtis 1 – 8 taisykle. Poskyryje „Neskiriame“ nurodyti tie atvejai, kai del strukturiniu priežasciu skirti negalima.

Skiriame

1. Bent vienu savarankišku žodžiu išplestas dalyvines, pusdalyvines ir padalyvines aplinkybes, turincias prasmini ir intonacini savarankiškuma, skiriame kableliais. 5 salygos:

1) žodžiu grupe turi buti laiko, budo, priežasties, tikslo, salygos ar nuolaidos aplinkybe;

2) pagrindinis žodis aplinkybeje turi buti dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis;

3) jis valdo bent viena priklausoma žodi (yra juo išplestas);

4) priklausomas žodis turi buti savarankiška kalbos dalis (gali eiti sakinio dalimi);

5) prasmini ir intonacini savarankiškuma suprantame kaip kalbanciojo arba rašanciojo nora pabrežtinai atriboti nuo kitu sakinio daliu ir atskirti nuo ju pauzemis bei intonacija tokia išplestine aplinkybe.

Ji ilgai negalejo užmigti, prisiminusi ta netiketa susitikima.

Žaltys, atsigrežes i Egle, prašneko žmogaus balsu.

Žiuredami i rugpjucio dangu, stebimes žvaigždžiu gausumu.

Bet Joniukui, tuos žodžius girdint, juoktis visai nebuvo noro.

Karta pradejus eiti šituo keliu, sunku besustoti.

Kas paskatino Grete, ir tokias kalbas apie Viliu išgirdus, teketi už jo?

2. Išplestine aplinkybe gali sudaryti dalyvis, padalyvis arba pusdalyvis su prijungtu šalutiniu sakiniu. Kableli rašome šios grupes pradžioje, prieš šalutini sakini ir po jo (kartu cia užbaigiama ir aplinkybe).

Antanas, išgirdes, kad ji balsu šaukia, atsigreže.

Belaukiant, kas ateis, jiems nusibodo prie rumu mindžiukuoti.

Negalima buvo tyleti, pamacius, kad viskas daroma ne taip.

Vaikas, matydamas, kad nebesuspes, pradejo nerimauti.

Sustojo, nebežinodamas, kur sukti.

3. Išplestine aplinkybe gali sudaryti dalyvis,
pusdalyvis ar padalyvis kartu su jam priklausanciu tiesiogines kalbos sakiniu.

Jis atsisuko ir nuejo, tepasakes: „Man užteks“.

Vikriai atrišo nuo tvoros Širvi, kalbedamas: – Eikim, vargše.

Palinkejus „Vaikuciai, saldžiu sapnu“, mažieji nurimdavo ir netrukus užmigdavo.

4. Kai sakinyje yra išplestine aplinkybe ir greta jos vienas dalyvis, padalyvis ar pusdalyvis (be priklausomo savarankiško žodžio), tai išplestinei aplinkybei priskiriame ir ta neišplesta veiksmažodžio forma.

Pabaige dienos darbus ir pavakarieniave, sugule Puodžiunkiemio dvaro bernai ir mergos.

5. Sakinio viduje esanti išplestine aplinkybe skiriama iš abieju pusiu (negalima tik atskirti, rašyti vieno kablelio).

Medžiai, iškele šakotas rankas, sapnavo lietaus gintarelius ir žydra vaivorykštes lanka. (kablelio reikia ir po žodžio rankas).

Keršis, niuriai tyledamas, palingavo didele galva ir sunkiai atsiduso. (reikia kablelio ir po Keršis).

6. Išplestine aplinkybe, einancia po jungtuko, atskiriame nuo jo, jeigu norime išryškinti, pabrežti šios aplinkybes prasminj ir intonacini savarankiškuma.

Buvo isitikines, kad, ženges kitu keliu, jis nieko nepadarys.

7. Kai sakinyje dvi išplestines aplinkybes yra sujungtos jungtukais ir, ar, arba, bei, tai kablelis rašomas prieš pirmaja išplestine aplinkybe ir po antros.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1769 žodžiai iš 5892 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.