Griūtis – griūtis, griūva, griuvo – griuvėsiai.
Apyjaunė – apyjaunei;
Apgėrė – apgėrei;
Posausė – posausei;
Pokreivė – pokreivei.
Deja, beje, vaje.
Samanos – šaknis
Sūkurys, sūpynės, sūpuoklės
SENIAI (kada?)
SENAI ( kaip?)
Bilijardas – skaitvardis
Biliardas – žaidimas
Nekok (prastas) oras.
Nekaip (prastai) parašei diktantą.
Atsargų likę nekiek (nedaug).
Jis sakė nesavu (keistu) balsu.
Na daugiau … Ne veltui …
Argi, negi, netgi, ogi, kaipgi, kurgi, kiekgi, norsgi.
Lig ligi (IKI)
Lyg (TARSI, KAIP)
IŠVESTINĖS FORMOS
Iš bendraties padaroma:
1. Būt.d.l., o iš jo veik.r.būt.d.l. dalyviai ir būt.d.l padalyviai (EIDAVUS).
2. Būs.l, o iš jo veik. Ir neveik. Rūšies būs.l. dalyviai ir padalyviai (EISIANT).
3. Tariamoji nuosaka.
4. Liepiamoji nuosaka.
5. Neveik. R. būtojo laiko dalyviai.
6. Reikiamybės dalyviai.
7. Pusdalyviai.
8. Būdinys.
Esam.l. III a:
1. Veik.r.esm.l. dalyviai
2. Neveik.r.esm.l dalyviai
3. Esm.l. padalyviai
Iš būt.k.l III a:
1. Veik.r.būt.k.l. dalyviai
2. Būt.k.l. padalyviai (PAĖJUS)
Saulėgrąža, vąšas, vąšelis
Balinti, balina, balino
Gesinti, gesina, gesino
Mąstas, mastelis
Žįsti, žindo, žįsta
ŽIBURYS, NIŪRŪS
Sangrąžod dalelytė si nelinksniuojama
PVZ.: Merginos ėjo šypsodamosi.
J visuomet rašome prieš būt. Priesagos iškas; imis; uoti; avo … PVZ.:
Herojiškas, herojinis, varijuoti, varijavo,
Milijonas, fortepijonas, valerijonas.
Čempionas, stadionas, batalionas, skorpionas.
IŠ TIKRŲJŲ
Išvestinių daiktavardžių rašyba
Jei daiktavardžio priesaga prasideda balsiu, tai žodis paprastai būna padarytas iš būt.k.l., vadinasi išlieka būt.k.l. šaknies balsis (dvigarsis).
Rijikas (ryti, rijo)
Puvėsis (pūti, puvo)
VIENTISINIS SAKINYS
Brūkšnys tarp veiksnio tarinio rašomas tada, kai praleista tarinio jungtis, vardinė tarinio dalis išreikšta:
1. Daikt. Vardininku. (Vilnius – Lietuvos sostinė).
2. Kiekinis skaitvardžio vardininku. (Du kart du – keturi)/(Aš klasės žurnale dvyliktas (kelintinis)).
3. Viena iš pagrindinių sakinio dalių išreikšta bendratimi (Būtim žmogum – sunki pareiga).
ĮSIDĖMĖTI:
• Jei veiksnys išreikštas įvardžiu tarp veiksnio ir tarinio brūkšnys NErašomas. (Aš jo sesuo)
• Brūkšnys Nerašomas, kai vardinė tarinio dalis išreikšta daiktavardžiu su lyginamąja dalelyte. (Saulė šiandien lyg ugnis).
IŠPLĖSTINIŲ APLINKYBIŲ SKYRYBA
Visuomet skiriamas, kai eina prieš tarinį.
Šildant popiečio saulei, į aikštelę susirenka vaikai.
Į aikštelę vaikai susirenka šildant popiečio saulei. (NERAŠOME, NES PO TARINIO).
ĮSIDĖMĖTI .
• Aplinkybės neskiriamos, kai eina po jungtukų.
PVZ.: (Vilius grįžo iš mokyklos ir pavalgęs pietus išbėgo i kiemą pažaisti.).
• Kartais išskiriamos aplinkybės su NEKAITOMU ŽODŽIU.
PVZ.: (Kiek pagalvojus, užduotį reikia atlikti raštu.).
PAŽYMINIŲ SKYRYBA
Skirstomi į derinamuosius ir nederinamuosius.
Po pažym. Žodžio einantys derinamieji pažyminiai skiriami kableliu, o jei sakinio gale tai ir brūkšniu.
PVZ.: Dangus, apnykęs ir surūgęs, sunkiais mažais vandens lašeliais.
ĮSIDĖMĖTI.
Po pažym. Žodžio einantis vienas derinamasis ar nederinamasis pažyminys skiriamas tik tada, kai jis patikslina prieš pažymimąjį žodį einanti kitą pažyminį, skiriamas tik tada, kai jis patikslina prieš pažymimąjį žodį, einantį kitą žodį.
Už raisto gražus miškas, ištekinis.
Nuskurusi vyšnia, be lapų, atrodė apgailėtinai.
PRIEDĖLIS
(Pažyminys, išreikštas daiktavardžiu)
Kelis pažymimuosius žodžius, pažymintis priedėlis skiriamas brūkšniais.
PVZ.:
Karolis, Audrius ir Vilius – mano pusbroliai – kieme žaidė krepšinį.
Daugianaris priedėlis skiriamas brūkšniais.
PVZ.:
Mano pusbroliai – Karolis, Andrius ir Vilius – kieme žaidė krepšinį.
Kableliais skiriami po ar prieš pažymimąjį žodį įvardį, einantį vieną arba kelis derinamuosius ir net nederinamuosius pažyminius.
PVZ.:
Mes, jauni, mokam siekti tikslo.
Jauni, drąsūs, mes mokam siekti tikslo.
VIENARŪŠĖS SAKIO DALYS
Visada atskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos priešinamaisiais jungtukais: O, BET, TAČIAU,TIK.
Lengva pasakyti – (O, BET) ne padaryti.
Jei po apibendrinamųjų žodžių dar yra jungiamųjų žodžių ( KAIP ANTAI, BŪTENT, TAI YRA, PAVYZDŽIUI) prieš juos rašomas kablelis, o po jų dvitaškis.
PVZ.:
Poilsiautojų buvo virur, būtent: parke, kopose, jūroje.
ĮSIDĖMĖTI:
Tarinys negali eiti apibendrinamuoju žodžiu. Jei po tarinio kas nors išvardijamai, dvitaškis NEDEDAMAS.
PVZ.:
Mieste šventė vyks Rotušės aikštėje, Laisvės alėjoje, Nemuno ir Neries santakoje.
ITERPINIAI
Aišku, žinoma, be abejo, regis, rodos, atrodo, matyti, galimas daiktas, ko gero, suprantama, teisybė, tiesa, anot jo, mano nuomone, pasak autoriaus, kaip žmonės sako, mūsų duomenimis, be to, be kita ko, pavyzdžiui, vadinasi, maža to, priešingai, atvirkščiai, žodžiu, beje, atvirai šnekant, kita vertus, deja, laimė, laimei, nelaimei, mūsų džiaugsmui.
ĮSIDĖMĖTI.
Iterpiniais nelaikomi ir neskiriami: TIKRAI, TIKRIAUSIAI, GREIČIAUSIAI, PAPRASTAI, APSKRITAI, PIRMIAUSIA, ESĄ, GALBŪT, BERODS, MAT, VISŲ PIRMA, ATSEIT, BŪTENT, ANTAI,
TAIGI, ŠTAI, PAGALIAU, GALŲ GALE.
ĮSIDĖMĖTI.
Kableliu arba brūkšniu skiriamos jungtuku ir su sakinio sujungtos išvadinės žodžių grupės ar atskiri žodžiai.
Pasakysiu viską, ir tiek.
Nedarysiu – ir baigta.
JUNGTUKAI
AI, O, AK, CIT, NA, AČIŪ, BRAVO, DĖKUI, DEJA, SVEIKS, DIEVAŽ, AMŽINTĄJĮ ATILSĮ
SUDĖTINIS SAKINYS
Sujungiamieji (jungtukai jungia vienarūšes sakinio dalis ir sakinius): IR, O, BET, TAČIAU, TIK, AR, ARBA, TODĖL, TAD, NEI.
Prijungiamieji (jungtukai jungia tik sakinius): KAD, KOL, KADANGI, KAI, JOG, JEI, JEIGU, NES, NORS, VOS, LYG, TARSI, TARTUM, AR, KAS, KO, KAM, KĄ, KOKS….
SUJUNGIAMŲJŲ SAKINIŲ SKYRYBA:
Atskiriami dėmenys yra sujungti jungtukais ar jungiamaisiais žodžiais: O, BET, TAČIAU, TIK, TODĖL, DĖL TO, TAD, TAIGI, UŽTAI.
Brūkšnys dedamas, kai antrąjį dėmenį galima pakeisti šalutiniu sakiniu su jungtuku KAD.