Lietuviu kalbos taisykles gramatika
5 (100%) 1 vote

Lietuviu kalbos taisykles gramatika

Griūtis – griūtis, griūva, griuvo – griuvėsiai.

Apyjaunė – apyjaunei;

Apgėrė – apgėrei;

Posausė – posausei;

Pokreivė – pokreivei.

Deja, beje, vaje.

Samanos – šaknis

Sūkurys, sūpynės, sūpuoklės

SENIAI (kada?)

SENAI ( kaip?)

Bilijardas – skaitvardis

Biliardas – žaidimas

Nekok (prastas) oras.

Nekaip (prastai) parašei diktantą.

Atsargų likę nekiek (nedaug).

Jis sakė nesavu (keistu) balsu.

Na daugiau … Ne veltui …

Argi, negi, netgi, ogi, kaipgi, kurgi, kiekgi, norsgi.

Lig ligi (IKI)

Lyg (TARSI, KAIP)

IŠVESTINĖS FORMOS

Iš bendraties padaroma:

1. Būt.d.l., o iš jo veik.r.būt.d.l. dalyviai ir būt.d.l padalyviai (EIDAVUS).

2. Būs.l, o iš jo veik. Ir neveik. Rūšies būs.l. dalyviai ir padalyviai (EISIANT).

3. Tariamoji nuosaka.

4. Liepiamoji nuosaka.

5. Neveik. R. būtojo laiko dalyviai.

6. Reikiamybės dalyviai.

7. Pusdalyviai.

8. Būdinys.

Esam.l. III a:

1. Veik.r.esm.l. dalyviai

2. Neveik.r.esm.l dalyviai

3. Esm.l. padalyviai

Iš būt.k.l III a:

1. Veik.r.būt.k.l. dalyviai

2. Būt.k.l. padalyviai (PAĖJUS)

Saulėgrąža, vąšas, vąšelis

Balinti, balina, balino

Gesinti, gesina, gesino

Mąstas, mastelis

Žįsti, žindo, žįsta

ŽIBURYS, NIŪRŪS

Sangrąžod dalelytė si nelinksniuojama

PVZ.: Merginos ėjo šypsodamosi.

J visuomet rašome prieš būt. Priesagos iškas; imis; uoti; avo … PVZ.:

Herojiškas, herojinis, varijuoti, varijavo,

Milijonas, fortepijonas, valerijonas.

Čempionas, stadionas, batalionas, skorpionas.

IŠ TIKRŲJŲ

Išvestinių daiktavardžių rašyba

Jei daiktavardžio priesaga prasideda balsiu, tai žodis paprastai būna padarytas iš būt.k.l., vadinasi išlieka būt.k.l. šaknies balsis (dvigarsis).

Rijikas (ryti, rijo)

Puvėsis (pūti, puvo)

VIENTISINIS SAKINYS

Brūkšnys tarp veiksnio tarinio rašomas tada, kai praleista tarinio jungtis, vardinė tarinio dalis išreikšta:

1. Daikt. Vardininku. (Vilnius – Lietuvos sostinė).

2. Kiekinis skaitvardžio vardininku. (Du kart du – keturi)/(Aš klasės žurnale dvyliktas (kelintinis)).

3. Viena iš pagrindinių sakinio dalių išreikšta bendratimi (Būtim žmogum – sunki pareiga).

ĮSIDĖMĖTI:

• Jei veiksnys išreikštas įvardžiu tarp veiksnio ir tarinio brūkšnys NErašomas. (Aš jo sesuo)

• Brūkšnys Nerašomas, kai vardinė tarinio dalis išreikšta daiktavardžiu su lyginamąja dalelyte. (Saulė šiandien lyg ugnis).

IŠPLĖSTINIŲ APLINKYBIŲ SKYRYBA

Visuomet skiriamas, kai eina prieš tarinį.

Šildant popiečio saulei, į aikštelę susirenka vaikai.

Į aikštelę vaikai susirenka šildant popiečio saulei. (NERAŠOME, NES PO TARINIO).

ĮSIDĖMĖTI .

• Aplinkybės neskiriamos, kai eina po jungtukų.

PVZ.: (Vilius grįžo iš mokyklos ir pavalgęs pietus išbėgo i kiemą pažaisti.).

• Kartais išskiriamos aplinkybės su NEKAITOMU ŽODŽIU.

PVZ.: (Kiek pagalvojus, užduotį reikia atlikti raštu.).

PAŽYMINIŲ SKYRYBA

Skirstomi į derinamuosius ir nederinamuosius.

Po pažym. Žodžio einantys derinamieji pažyminiai skiriami kableliu, o jei sakinio gale tai ir brūkšniu.

PVZ.: Dangus, apnykęs ir surūgęs, sunkiais mažais vandens lašeliais.

ĮSIDĖMĖTI.

Po pažym. Žodžio einantis vienas derinamasis ar nederinamasis pažyminys skiriamas tik tada, kai jis patikslina prieš pažymimąjį žodį einanti kitą pažyminį, skiriamas tik tada, kai jis patikslina prieš pažymimąjį žodį, einantį kitą žodį.

Už raisto gražus miškas, ištekinis.

Nuskurusi vyšnia, be lapų, atrodė apgailėtinai.

PRIEDĖLIS

(Pažyminys, išreikštas daiktavardžiu)

Kelis pažymimuosius žodžius, pažymintis priedėlis skiriamas brūkšniais.

PVZ.:

Karolis, Audrius ir Vilius – mano pusbroliai – kieme žaidė krepšinį.

Daugianaris priedėlis skiriamas brūkšniais.

PVZ.:

Mano pusbroliai – Karolis, Andrius ir Vilius – kieme žaidė krepšinį.

Kableliais skiriami po ar prieš pažymimąjį žodį įvardį, einantį vieną arba kelis derinamuosius ir net nederinamuosius pažyminius.

PVZ.:

Mes, jauni, mokam siekti tikslo.

Jauni, drąsūs, mes mokam siekti tikslo.

VIENARŪŠĖS SAKIO DALYS

Visada atskiriamos vienarūšės sakinio dalys, sujungtos priešinamaisiais jungtukais: O, BET, TAČIAU,TIK.

Lengva pasakyti – (O, BET) ne padaryti.

Jei po apibendrinamųjų žodžių dar yra jungiamųjų žodžių ( KAIP ANTAI, BŪTENT, TAI YRA, PAVYZDŽIUI) prieš juos rašomas kablelis, o po jų dvitaškis.

PVZ.:

Poilsiautojų buvo virur, būtent: parke, kopose, jūroje.

ĮSIDĖMĖTI:

Tarinys negali eiti apibendrinamuoju žodžiu. Jei po tarinio kas nors išvardijamai, dvitaškis NEDEDAMAS.

PVZ.:

Mieste šventė vyks Rotušės aikštėje, Laisvės alėjoje, Nemuno ir Neries santakoje.

ITERPINIAI

Aišku, žinoma, be abejo, regis, rodos, atrodo, matyti, galimas daiktas, ko gero, suprantama, teisybė, tiesa, anot jo, mano nuomone, pasak autoriaus, kaip žmonės sako, mūsų duomenimis, be to, be kita ko, pavyzdžiui, vadinasi, maža to, priešingai, atvirkščiai, žodžiu, beje, atvirai šnekant, kita vertus, deja, laimė, laimei, nelaimei, mūsų džiaugsmui.

ĮSIDĖMĖTI.

Iterpiniais nelaikomi ir neskiriami: TIKRAI, TIKRIAUSIAI, GREIČIAUSIAI, PAPRASTAI, APSKRITAI, PIRMIAUSIA, ESĄ, GALBŪT, BERODS, MAT, VISŲ PIRMA, ATSEIT, BŪTENT, ANTAI,
TAIGI, ŠTAI, PAGALIAU, GALŲ GALE.

ĮSIDĖMĖTI.

Kableliu arba brūkšniu skiriamos jungtuku ir su sakinio sujungtos išvadinės žodžių grupės ar atskiri žodžiai.

Pasakysiu viską, ir tiek.

Nedarysiu – ir baigta.

JUNGTUKAI

AI, O, AK, CIT, NA, AČIŪ, BRAVO, DĖKUI, DEJA, SVEIKS, DIEVAŽ, AMŽINTĄJĮ ATILSĮ

SUDĖTINIS SAKINYS

Sujungiamieji (jungtukai jungia vienarūšes sakinio dalis ir sakinius): IR, O, BET, TAČIAU, TIK, AR, ARBA, TODĖL, TAD, NEI.

Prijungiamieji (jungtukai jungia tik sakinius): KAD, KOL, KADANGI, KAI, JOG, JEI, JEIGU, NES, NORS, VOS, LYG, TARSI, TARTUM, AR, KAS, KO, KAM, KĄ, KOKS….

SUJUNGIAMŲJŲ SAKINIŲ SKYRYBA:

Atskiriami dėmenys yra sujungti jungtukais ar jungiamaisiais žodžiais: O, BET, TAČIAU, TIK, TODĖL, DĖL TO, TAD, TAIGI, UŽTAI.

Brūkšnys dedamas, kai antrąjį dėmenį galima pakeisti šalutiniu sakiniu su jungtuku KAD.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 1905 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.