Socialinė psichologinė parama moteriai pasiryžusiai nutraukti nėštumą
5 (100%) 1 vote

Socialinė psichologinė parama moteriai pasiryžusiai nutraukti nėštumą

11213141

TURINYS

Įvadas

1.LITERATŪROS APŽVALGA…………………………………………………….

1.1. Žmogaus teisė į gyvybę………………………………………………………..

1.2. Senovės įstatymai už padarytą abortą………………………………………

1.3. LR baudžiamasis kodeksas…………………………………………………….

1.4. Aborto samprata ir rūšys………………………………………………………..

1.4.1. Ankstyvasis abortas……………………………………………………..

1.4.2. Vėlyvasis abortas…………………………………………………………

1.4.3. Natūralus abortas………………………………………………………….

1.4.4. Dirbtinis abortas……………………………………………………………

1.4.5. Kriminalinis abortas………………………………………………………

1.5. Aborto pasekmės……………………………………………………………………

1.5.1. Fizinės pasekmės…………………………………………………………..

1.5.2. Psichologinės pasekmės…………………………………………………

1.5.3. Pasekmės visuomenei……………………………………………………

1.6.Socialinė parama…………………………………………………………………….

1.6.1. Piniginė parama šeimoms, auginančioms vaikus……………….

1.7. Veiksniai, nulemiantys moters apsisprendimą abortui…………………

1.7.1. Psichologiniai veiksniai………………………………………………….

1.7.2. Socialiniai – kultūriniai veiksniai……………………………………..

1.8. Soc. darbuotojo vaidmuo šeimos planavime………………………………

2.TYRIMO REZULTATAI………………………………………………………………

3. REZULTATŲ APTARIMAS ……………………………………………………….

IŠVADOS…………………………………………………………………………………..

PASIŪLYMAI…………………………………………………………………………….

LITERATŪRA…………………………………………………………………………….

PRIEDAI……………………………………………………………………….

ĮVADAS

Abortas – tai viena didžiausių mūsų laikmečio problemų. Aborto metu ne tik nužudoma užsimezgusi gyvybė, bet žalojama pati moteris. Ypač pavojingas pirmasis nėštumo nutraukimas, daugeliui šių moterų po aborto diagnozuojamas nevaisingumas. Moteris žalojama ne tik fiziškai, bet ir psichiškai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje par metus padaroma apie 30 milijonų legalių abortų, nuo jų – kasmet miršta apie 15 tūksantančių moterų.

Lietuva užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje pagal abortų skaičių. 1999 m. buvo atlikta 18.846, o 2000m. – 21.503 abortų. Abortų skaičius kiekvienais metais didėja. Įtakos tokiam sparčiai didėjimui tyri bloga Lietuvos ekonominė bei socialinė padėtis, mažas pragyvenimo lygis. Moterų žinios apie kontraceptines priemones neretai neobjektyvios ir net klaidingos. Dėl informacijos stokos daugėja nėštumo nutraukimų iki 18 metų. Vienas iš skaudžiausių aborto padarinių – vaisingumo sumažėjimas, dėl kurio moterys visą gyvenimą kankinasi, prieštarauja sau ir kitiems. Maqnoma, kad Lietuvoje po abortų kasmet apie 2 tūkstančiai moterų tampa iš dalies arba visiškai nevaisingos. Aborto sukeltų ligų gydymas yra brangus ir ilgas. Todėl teikti psichologinę – socialinę paramą moteriai yra labai svarbu.

„ Mes – senstanti, mirštanti tauta. Ar prisikelsime, ar gyvensime, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.“ (R.G.Skrinskas, 2000)

TEMOS TIKSLAS: Sužinoti, kokia socialinė psichologinė parama teikiama moteriai, pasiryžusiai nutraukti nėštumą.

TEMOS UŽDAVINIAI:

1. Sužinoti moterų socialinę padėtį.

2. Dėl kokių priežasčių nutraukia nėštumą.

3. Išsiaškinti pagalbos efektyvumą.

4. Pateikti išvadas ir pasiūlymus prevencijai.

TYRIMO OBJEKTAS: Nėsčiosios, pasiryžusios nutraukti nėštumą.

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1.Žmogaus teisė į gyvybę

Konstitucijos 19 straipsnyje pasakyta, kad žmogaus teisė į gyvybę saugo įstatymas, t.y. kad užtikrinama žmogaus teisė į gyvybę, o ne pati gyvybė. Tai reiškia, kad įstatymai negarantuoja ( o iš tikrųjų ir negali garantuoti ) pačios žmogaus gyvybės.

Žmogaus gyvybės teisinė apsauga tiesiogiai siejasi su jos pradžios ir pabaigos nustatymu. Įvairiai vertinama, kada yra žmogaus gyvybės pradžia: apvaisinimas, embrioninė gemalo būklė, naujagimio pasirodymas iš įsčių, virkštelės atskyrimas, pirmasis naujagimio oro įkvėpimas.

Žmogaus gyvybės apsauga įvairiomis teisės normomis pradedama įvairiu laiku. Baudžiamojo kodekso ( BK ) 124 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą aborto padarymą, t.y. žmogaus gemalo ( vaisiaus ) sunaiknimą.Šiuo metu Lietuvoje galioja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) 1994 m. sausio
28 d. Įsakymu Nr.50 patvirtinta nėštumo operacijos atlikomo tvarka. Pagal šią tvarką, aborto operacijas yra leidžiama daryti tik gydytojui akušeriui – ginekologui ir tik gydymo įstaigose, laikantis kitų nustatytų sąlygų. Tarp šių sąlygų yra ir ta, kad nėštumas negali būti nutrauktas, kai vaisiui daugiau negu 12 savaičių arba esama kitų kontraindikacijų. Vėliau nėštumą nutraukti galima tik tuomet, kai jis kelia pavojų motinos gyvybei ar sveikatai. Kai kuriose šalyse abortai apskritai yra uždrausti, jie leidžiami tik reikalingumo sąlygomis. Tokiu atveju abortai paprastai prilyginami nužudymui.

1.2. Senovės įstatymai už padarytą abortą

XVI a. kai kuriose šalyse už aborto darymą buvo baudžiama mirtimi. Tokia

bausmė buvo įteisinta Anglijoje 1524 m., Vokietijoje 1533 m., Prancūzijoje 1562 m.

Rusijoje mirties bausmę specialiu įstatu XVII a. įteisino caras Aleksandras Michailovičius Romanovas. 1715 m. caras Petras I kiek sušvelnino atšaukęs mirties bausmę.

Ir kitos šalys vėliau atšaukė mirties bausmę, bet bausmė liko griežta.

Iki XIX a. pabaigos Rusijoje už negimusių kūdikių sunaikinimą buvo baudžiama kalėjimu ar išsiuntimu į tolimesnius Sibiro rajonus tremčiai ar katorgos darbams. Baudė ne tik atlikėjus, bet ir jų padėjėjus bei motinas.

1885 m. priimtame „Uloženije o nakazanijach“ 1462 str. sakoma: „Nėsčia moteris, kuri savarankiškai ar sutikdama su kitais pavartos kokią nors priemonę vaisiui pašalinti, baudžiama visų teisių į turtą praradimu ir trėmimu į Sibirą“.

Nuo 1920.XI.18 Rusija buvo pirmoji pasaulio valstybė, leidusi daryti abortus.Tačiau 1936.VI.27 ankstesnis įstatas atšauktas ir abortai uždrausti.

1955.XI.23 TSRS AT Prezidiumas priėmė nutarimą, kuriuo leidžiama nutraukti nėštumą pagal moters norą.

Nepriklausomoje prieš II karą Lietuvoje abortas buvo laikomas nusikaltimu ir už jo padarymą paskirtos gana sunkios bausmės. Šiam reikalui iš dalies galėjo būti taikomi Lietuvos baudžiamojo Statuto ( kodekso ) 461 ir 464 straipsniai. Negimusiai gyvybei apsaugoti buvo numatyti 465 ir 466 str., kurie skambėjo taip:

465 str. Motina, kuri nusikalto padariusi galą savo gemalui, yra baudžiama kalėti kalėjime ne ilgiau kaip trejus metus.

466 str. Kas nusikalto padaręs galą nėsčios moters gemalui, tas yra baudžiamas kalėjime kalėti.

Jei gemalui galą padarė gydytojas arba priėmėja, tai teismui leidžiama uždrausti kaltininkui praktikuoti nuo vienerių iki penkerių metų ir paskelbti sprendimus.

Jei gemalui galas yra padarytas be nėsčios moteriškės sutikimo, tai kaltininkas baudžiamas kalėti kalėjime ne ilgiau kaip aštuonerius metus.

1.3. LR baudžiamasis kodeksas

Šis įstatymas patvirtintas 2000 m. rugsėjo 26 d.

142 straipsnis. Neteisėtas abortas.

1. Gydytojas, turinti teisę daryti aborto oprtacijas, padaręs abortą pacientės prašymu, jeigu buvo kontraindikacijų arba tai padaryta ne sveikatos priežiūros įstaigoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

2. Sveikatos priežiūros specialistas, neturintis teisės daryti aborto ope s įstaigoje padaręs abortą pacientės prašymu, baudžiamas viešaisiais darbais arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

3. Tas, kas neturėdamas teisės daryti aborto operacijas nutraukė nėštumą pačios moters prašymu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

143 straipsnis. Privertimas darytis neteisėtą abortą.

Tas, kas panaudodamas fizinį ar psichinį smurtą privertė nėsčią moterį darytis neteisėtą abortą, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu , arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

1.4. Aborto samprata ir rūšys

Žodis abortas kilęs iš lotynų kalbos ( abortas – persileidimas, išsimetimas ). Tai reiškia, kad nėštumas nutrūksta prieš laiką ir iš gimdos pasišalina arba pašalinamas vaisiaus gemalas, jo dalys dar vaisiui nesubrendus, kada jis, nebūdamas įsčiose, negali normaliai gyventi ir išlikti gyvas.

1.4.1.Ankstyvasis abortas

Ankstyvuoju abortu vadinamas nėštumo nutraukimas iki 12 nėštumo savaitės.

1.4.2. Vėlyvasis abortas

Vėlyvuoju abortu vadinamas nėštumo nutraukimas nuo 12 iki 28 nėštumo savaitės.

1.4.3. Natūralus abortas

Natūralūs ( savaiminis ) abortas įvyksta dėl moters ligų ir nepriklauso nuo jos noro: tai gali būti dėl infekcinių ligų ( sifilio, AIDS ir kt. ), gimdos uždegimų, nenormalios jos padėties, gimdos kaklelio ligų, sužeidimų, traumų, labai sunkaus fizinio darbo ir net dėl stipraus nervinio streso. Persileidimų priežastys yra labai įvairios ir dažnai apie 60% nenustatomos. Prasidėjus persileidimui, gemalas atsiskiria nuo gimdos sienų ir susitraukiant jos raumenims, išstumiamas iš gimdos. Atsivėrus tarpgaurelinėms ertmėms, pradeda gausiai kraujuoti iš lytinių organų. Kartais iš pradžių žūva gemalas, sunyksta gaurelinio dangalo gaureliai ir atkrintantysis dangalas, kurie, susitraukiant gimdos raumenims, pradeda atsiskirti nuo gimdos sienos. Nėsčioji kraujuoja ilgai, bet negausiai. Kai yra gimdos sąsmaukos ir kaklelio
nepakankamumas, didėjant nėštumui, trumpėja ir atsiveria gimdos kaklelis, į kurį nusileidžia vaisiaus vandenų pūslė, nuteka vaisiaus vandenys ir užgimsta vaisius.

1.4.4. Dirbtinis abortas

Dirbtiniai abortai žinomi seniai. Senovės Graikijoje ir Romoje vaisiaus gyvybė nebuvo saugoma. Hipokratas vaisiaus pašalinimą laikė neetišku, neestetiniu reiškiniu, nevertu gydytojo dėmesio ir kišimosi. Jis net buvo kontraceptinių priemonių priešininkas.Į vaisiaus pašalinimą buvo žiūrimą tik kaip į nepadorų elgesį, bet už tai niekas nabausdavo. Filosofiškai stoikų mokslas aiškino vaisių esantį tik motinos kūno dalimi, esą analogiškai kaip augmenijos pasaulyje, vaisius yra tik medžio dalis. Bausdavo tik moteris, kurios pačios ar jų padejėjos tai atlikdavo dėl pinigų. Vėliau, kai Romos imperijai dėl nuolatinių karų reikėjo daugiau kariuomenės ir vergų, pasikeitė požiūris ir į abortus.Imparatorius Ciceronas reikalavo bausti moterį, kuri „vagia“ iš respublikos jai skirtą pilietį.

Dabar dar daugelyje šalių abortai tebėra draudžiami. Lietuvoje abortai yra legalizuoti.Nėsčiajai pageidaujant nėštumą galima nutraukti iki 12 nėštumo savaitės, jeigu ji neserga infekcine liga, ūminiu bei poūmiu mažojo dubens organų uždegimu, makšties švarumas yra 1-ojo arba 2-ojo laipsnio, jei po paskutinio nėštumo nutraukimo praėjo daugiau kaip šeši mėnesiai. Nėštumą po 12 nėštumo savaitės galima nutraukti tiktai esant medicininių indikacijų, kai nėštumas pavojingas moters sveikatai arba gyvybei.

1.4.5. Kriminalinis abortas

Kriminaliniu abortu vadinamas toks abortas, kai nėštumas nutraukiamas įstatymų nenumatytų būdu. Dažniausiai jis daromas ne stacionare ir ne gydytojo

( kartais jį atlieka ir gydytojas ). Toks abortas sukeliamas į gimdą suleidus įvairių cheminių medžiagų, neretai nuodingų, arba priemonėmis, mechaniškai dirginančiomis gimdą ( pvz., kateteriu ir kt. ). Visi šie būdai pavojingi, nes į gimdą patenka infekcija, kuri gali būti sepsio, ūminio inkstų nepakankamumo priežastis. Dėl likusių gemalo liekanų moteris ilgai kraujuoja. Be to, atlikant abortą, galima sužaloti gimdą, pilvo ertmės organus. Po kriminalinio aborto apžiūrint galima pamatyti sužalotą gimdos kaklelį, žnyplių žymes, nudegintą makštį, kartais aptinkama net svetimkūnių. Nėštumą nutraukti nerekomenduotina, nes tai kenksminga pacientės sveikatai.

1.5. Aborto pasekmės

1.5.1. Fizinės pasekmės:

• padidėja tikimybė turėti negimdinį nėštumą.

• po aborto gali būti uždegiminės ligos.Jos gali tapti nevaisingumo priežastimi. Infekcijos pavojus didesnis jaunoms moterims.

• gali būti komplikacijų kitų nėštumų metu. Tai įvyksta dėl gimdos kaklelio pažeidimų. Sukelia kraujavimus nėštumo metu, atsiranda persileidimo pavojus.

• 3-5 % po abortų lieka nevaisingomis.

1.5.2.Psichologinės pasekmės :

• kaltės jausmas ir depresija.

• 10-30 % turi ilgų psichologinių problemų.

• nutrūksta ar sutrinka draugystė su negimusio vaiko tėvu

• liūdesys ir gailesčio jausmas

1.5.3. Pasekmės visuomenei :

Šiuo metu tai aktuali problema dėl to, kad mūsų šalis labai sparčiai sensta. Gimstamumas yra labai mažas, o mirtingumas didelis. Kas žino, gal po kelių šimtų metų išvis neliks lietuvių tautos. Valstybė nelabai domisi šia problema. Daugelis tėvų nusprendžia daryti abortą, nes negali suteikti vaikui pilnaverčio gyvenimo. Abortai dažnai daromi dėl nežinomo rytojaus, skurdžios ateities vizijos. Žinoma, tai nepasiteisinimas, tačiau daugelis renkasi gyventi su sąžinės priekaištais, nei leisti į nežinią savo atžalą.

Pažvelgus į šią problemą kitomis akimis, darosi baugu, kai pradedi suprasti priežastis, dėl kurių yra daromi abortai. Dauguma atliktų apklausų rodo, kad moterys nusprendė nutraukti nėštumą dėl blogų gyvenimo sąlygų, dėl to, kad neturi buto ar materialinių lėšų, kuriomis galėtų užtikrinti pilnavertį vaiko vystymąsį. Taigi, žmogaus teisė į gyvybę susiduria su materialinėmis problemomis, sunkumais.

1.6. Socialinė parama

Lietuvoje pastaruoju metu vykstančios permainos, naujos socialinės ekonominės sąlygos, realus ir potencialus nedarbas, smunkantis gyvenimo lygis atspindi ir koncentruojasi šeimose – pasiektas mažiausiai gimstamumo lygis, gausėja socialiai silpnų ir skurstančių šeimų, ypač auginančių vaikus. Nemažai šeimų susiduria sus sunkumais, kurių savo jėgomis, t.y. be paramos , įveikti negali.

Mažėjantis gimstamumas neužtikrina kartų kaitos ir lemia depopuliaciją. 2000 metais gimė 34,2 tūkst. vaikų, t.y. 22,6 tūkst. mažiau negu 1990 metais. Kaimo vietovėse gimstamumas išlieka gerokai aukštesnis negu mieste.

Pastarąjį dešimtmetį pradėjo reikštis ir kitas, iki šiol Lietuvai nebūdingas reiškinys: pradėjo sparčiai daugėti ne santuokoje gimusių vaikų skaičius. Daugėja motinų, kurios vienos turi auginti vaikus, dalis jų lieka be darbo, skursta, palieka vaikus likimo valiai.

Didėjant turtinei diferenciacijai, tarp sunkiausiai besiverčiančių ar skurstančių pirmiausiai atsiduria nepilnos šeimos, kurių šeimos galva yra moteris, šeimos su mažamečiais vaikais, daugiavaikės šeimos, šeimos, kuriose yra neįgalių asmenų, bei kaimuose ir mažuose miesteliuose gyvenančios šeimos. Dažnai tai yra jaunos
šeimos. Ypač skursta tos šeimos su vaikais, kuriose bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Statistikos departamento duomenimis, žemiau santykinės skurdo ribos 2000 metais gyveno 16 % visų Lietuvos gyventojų. Vienas iš pagrindinių skurdo veiksnių – vaikų ir suaugusiųjų skaičiaus santykis šeimoje. Jei namų ūkiuose su vienu vaiku skurdo lygis 2000 metais buvo 12,9 % , tai gausiose šeimose ( turinčiose 3 ir daugiau vaikų) – 37,6 % .

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2156 žodžiai iš 4120 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.