Socialines atskirties vaikai
5 (100%) 1 vote

Socialines atskirties vaikai

Turinys:

Įvadas…………………………………………………………………………….2

1. Socialinės atskirties samprata…………………………………………..3

2. Socialiai pažeisti vaikai……………………………………………………5

3. Marginalizacija ir socialinė izoliacija……………………………….8

4. Socialinės atskirties grupės……………………………………………..9

4.1 Rizikos grupės vaikai………………………………………………………9

4.2 Gatvės vaikai…………………………………………………………………..12

4.2.1 Gatvės vaikams būdingi bruožai……………………………………….13

4.2.2 Priežastys dėl kurių vaikai palieka namus…………………………14

4.2.3 Siūloma pagalba gatvės vaikams…………………………………..14

4.3 Negalios samprata………………………………………………………17

4.3.1 Neįgaliųjų socialinė atskirtis………………………………………..17

4.3.2 Neįgaliųjų vaikų integracija Lietuvoje…………………………..20

4.3.3 Integracijos teorija ir praktika……………………………………..22

4.3.4 Integracijos nauda……………………………………………………..24

5. Lietuvos Respublikos 2004 – 2006 metų

Nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas……………………………………………………………………….27

Išvados……………………………………………………………………..29

Literatūra……………………………………………………………………30

Įvadas

Šiandienos pasaulis kupinas didžiulių sukrėtimų, atradimų, ir socialinių permainų. Niekas tvirtai negalėtų pareikšti, kad mes patiriame didesnį stresą, nei prieš mus gyvenusios kartos, tačiau dėl vieno dalyko galime neabejoti – šiandien apie visuomenės ir atskirų jos narių problemas žinome kur kas daugiau nei anksčiau.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime faktus apie vaikų teisių pažeidimus, vis daugiau vaikų kasdien išgyvena psichologines krizes, sukeltas streso ar ilgalaikės traumos. Fizinis smurtas, emocinė nepriežiūra, negalia, seksualinė prievarta – vaikams skaudi realybė. Kiekvienas vaikas gali patirti traumą, ar išgyventi krizę. Vieniems patirtą traumą užgydys laikas, kitus tai persekios visą likusį gyvenimą, palikdama nusivylimą suaugusių pasauliu ir menką tikėjimą, kad gyvenimas gali būti džiaugsmingas, įdomus ir geras.

Vaikai – mūsų ateitis ir gerovė. Tačiau dabartinis gyvenimas rodo visai kitaip, vaikai nuolat kenčia nuo suaugusiujų gyvenimo klaidų, jie nuolat patiria smurtą, skurdą, nepriteklių ir t.t

Elgetaujantys bei skurstantys gatvės vaikai – viena didžiausių visuomenės problemų. Būtent tie vaikai, kurie uždarbiauja, elgetauja gatvėse, yra nuskriausti jau vien dėl to, jog jie negali grįžti į normalią šeimą, kur jų laukia mylintys tėvai.

Plečiantis socialiniams santykiams vaikai su negalia bendrauja ne tik su tėvais, bet ir su kitais vaikais, dėl to iškyla problemos. Atsiranda neapibrėžtumo ir neužtikrintumo jausmas, vaikai dažnai pasijunta nelygiateisiai su aplinkiniais, praranda pasitikėjimą savimi ir kitais, ryškėja napilnavertiškumas. Todėl būtina integracija į visuomenę.

Šiame darbe bus aprašyti gatvės vaikai, jiems būdingi bruožai, priežastys, dėl kurių jie paliko namus ir siūloma pagalba. Toliau bus aprašyta negalios samprata, neįgaliųjų socialinė atskirtis ir neįgaliųjų vaikų integracija Lietuvoje. Taip pat bus trumpai apžvelgti socialiai pažeisti vaikai, socialinės atskirties grupės ir rizikos grupės vaikai, marginalizacija ir socialinė izoliacija, Lietuvos Respublikos 2004 – 2006 metų Nacionalinis kovos su skurdu ir socialine atskirtimi veiksmų planas.

Tikslas: Aptarti vaikų socialinės atskirties problemą, ypatingą dėmesį skiriant gatvės vaikams ir vaikams su negalia, ir valstybines socialinės atskirties mažinimo priemones.

Uždaviniai:

• Išskirti pagrindines, darbo autorės manymu, socialinės atskirties grupes (gatvės vaikus ir neįgaliuosius vaikus) ir jas aprašyti;

• Aprašyti jiems skiriama pagalbą;

• Apžvelgti Lietuvos Respublikos 2004 – 2006 metų Nacionalinį kovos su skurdu ir socialine atskirtim vieksmų planą.

1. Socialinės atskirties samprata

Socialinė atskirtis – tai visuomenės atsisakymas atskirų savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir pan.. Socialinę atskirtį gali sukelti ir socialinės apsaugos sistemos trūkumai, neleidžiantys daliai gyventojų pasinaudoti šios sistemos galimybėmis( Socialinės apsaugos terminų žodynas, 1999).

Socialinių mokslų atstovai vis dar neranda vieningo socialinės atskirties apibrėžimo. Didysis klausimas yra šis: ar visa tai yra susiję su skurdu, ar ne? Kai kurie socialinę atskirtį bando paaiškinti vienu paprastu sakiniu: „ kas yra viduje ir kas išorėje“. Iš tiesų tai kol kas geriausias apibrėžimas, kadangi jis palieka erdvės naujoms atskirties teorijoms ir sampratoms, nes iki šiol pasireiškė daugybė jos formų ( Kuitniauskas M.,
2005).

Pasak A. Poviliūno (2001), socialinė atskirtis pačiais plačiausiais bruožais suprantama kaip kuo įvairiausių visuomenės grupių atskyrimas nuo galimybės dalyvauti pagrindiniuose visuomenės plėtros procesuose. Kitaip tariant, socialinė atskirtis nurodo tas socialines grupes, kurios yra menkiau integruotos į visuomenę ir kurios turi mažiau arba visai neturi galimybių dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir kultūriniame šalies gyvenime.

I. Zaleckienė (1998), socialinę atskirtį apibūdina kaip visuomenėje egzistuojantį pilietinių teisių apribojimą, tam tikroms žmonių grupėms, nesavanorišką nutolimą nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių.

G. Kvieskienė (2000), pateikia socialinės atskirties sampratą. Ji socialinę atskirtį įvardina kaip nesavanorišką nutolimą nuo visuomeninių ir ekonominių vertybių.

Pasak I. Zaleckienės (1998), skaudžiausiai socialinė atskirtis pažeidžia vaikus. Kadangi jie negali kontroliuoti arba daryti įtakos aplinkybėms, lemiančioms socialinę atskirtį. To pasekoje daugėja beglobių vaikų ir našlaičių; vaikai labai dažnai tampa skurdo aukomis, kadangi šeimos, turinčios nepilnamečių vaikų, dažniausiai priklauso rizikos grupėms; vaikai nebelanko bendrojo lavinimo mokyklų; nepilnamečiai padaro vis daugiau sunkių nusikaltimų. Nors ir dedama daug pastangų apginti vaikų teises, socialiai pažeistų vaikų problema opi. Ją sprendžia įvairios institucijos ir nevyriausybinės organizacijos.

Socialinės atskirties mastas priklauso nuo pilietinės, ekonominės, socialinės ir tarpasmeninės integracijos. Šiuo metu atskirtį lemia socialiniai – ekonominiai faktoriai, o politiniai – teisiniai nebėra tokie reikšmingi. Pasak A. Poviliūno (2001), socialinės atskirties vaikų problemas galima išspręsti užtikrinant: švietimą, sveikatos apsaugą, minimalų gyvenimo lygį, saugumą.

2. Socialiai pažeisti vaikai

Kaip jau minėta socialinė atskirtis apima ne tik suaugusius, bet ir vaikus, kurie yra iš nepilnų šeimų, priklauso rizikos grupei, auga be tėvų ar artimųjų globos, patiria smurtą, turi fizinę ar psichinę negalę, yra nusižengę įstatymams, kenčia skurdą, pradeda vartoti alkoholį ar narkotikus ir pan.

Statistikos Departamento duomenimis, nuo 1990 m. iki 2003 m. pradžios vaikų skaičius sumažėjo 20 procentų. Lietuvoje 2003 m. pradžioje gyveno 802 tūkst. vaikų iki 18 metų amžiaus, t.y. 23 procentai visų gyventojų. Tai leidžia daryti prielaidą, jog vaikų gerovė yra itin aktuali nūdienos Lietuvoje.

Remdamasi įvairių autorių mintimis išskirsiu keleta svarbių problemų lemiančių vaikų socialines problemas ir socialinę atskirtį:

1. Tradicinės šeimos krizė. Statikos departamento 2003 m. duomenis, rodo, kad tradicinė šeima išgyvena krizę. Gana dažnos skyrybos 2002 m. įregistruota 10600 ištuokų skaičius, daugėja porų gyvenančių nesantuokoje, mažėja gimstamumas, vis daugiau gimsta nesantuokinių vaikų (2002 m. užregistruota 8386 vaikai).

Lietuvoje nuolat didėja socialinės rizikos šeimų skaičius. Tačiau lyginant su 2003 m. sausio 1d. duomenimis 2002 m. bėgyje socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo 158 šeimomis bei 2853 jose augančiais vaikais.

1 lentelė. Socialinės rizikos šeimos (http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/LT%20Socialinerizika)

Metai 2000 2001 2002 2003m. sausio 1d.

Socialinės rizikos šeimų skaičius 16043 18114 18672 18514

Jose augančių vaikų skaičius 36856 40276 42820 39967

Tai galėtų sąlygoti tai, kad kai kuriose savivaldybėse pradėtas vykdyti intensyvesnis socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis, vykdomos prevencinės programos.

2. Mokyklos nelankymas. Didžiausia švietimo problema epizodiškai ar visai nelankantys mokyklos vaikai. Statistikos duomenimis 2002 – 2003 mokslo metais buvo 24445 nesimokantys vaikai iki 16 metų amžiaus. Mokytojai pastebi, kad dalis vaikų lanko vidutiniškai 20 – 30% pamokų. Nelankantis mokyklos vaikai yra nuolatinis rezervas socialinės atskirties grupėms papildyti. Didelis pamokų ar visiškas mokyklos nelankymas priskiriamas vaikams iš probleminių šeimų (nepilnų, rizikos grupės šeimų ir pan.). Pasak I. Tamutienės (2001), mokymosi aprėptis – vienas svarbiausių švietimo sistemos funkcionavimo rodiklių, nusakančių gyventojų įtraukimą į mokymąsi – tai besimokančiųjų moksleivių valstybinėse ir privačiose institucijose santykis su 7 – 24 metų amžiaus grupės gyventojais.

Lietuvoje vaikų su negalia iki 16 m. yra apie 13,8 tūkst., vyresnių nei 16m., pripažintų neįgaliais nuo vaikystės – apie 15,6 tūkst. Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka neįgalūs vaikai aprūpinami specialiomis ugdymo, mokymo priemonėmis, jiems pritaikoma mokymosi vieta. Vaikai ugdomi, mokomi, atsižvelgiant į jų sugebėjimus, polinkius, fizinę ir psichinę būklę bendrose ugdymo, mokymo įstaigose gyvenamoje vietoje, namuose arba specialiosiose įstaigose. Metodinių priemonių, kompensacinės technikos ir socialinės integracijos nepakankamumas skatina bendrojo lavinimo mokyklų nelankymą.

3. Skurdas. Tėvams gaunantiems minimalias pajamas vis sunkiau išlaikyti vaikus, todėl daugėja vaikų, netenkančių tėvų globos, o tarp labiausiai skurstančių atsiduria šeimos su vaikais.

Kasmet apie 3 tūkst. vaikų nustatoma globa (rūpyba). Dažniausia
vaikai liko be tėvų globos yra ta, kad tėvai ar turimas vienintelis iš tėvų nesirūpino, nesidomėjo vaiku, neprižiūrėjo, netinkamai auklėjo. Tokia situacija parodo tėvų abejingumą savo pareigoms dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Atlikti skaičiavimai leidžia daryti išvadą, kad skurdo lygis labai priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje.

2 lentelė. Skurdo rizikos lygis namų ūkiuose, auginančiuose vaikus 2005 m.

(http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/LT%20Vaikai_GyvenimoLygis.doc)

Procentais

Skurdo rizikos lygis Skurdo rizikos lygis iki socialinių išmokų, išskyrus pensijas

Namų ūkiai su vaikais 22,6 28,8

Vienas suaugęs asmuo su vienu ar daugiau vaikų 47,9 53,8

Du suaugę asmenys su vienu vaiku 15,7 19,4

Du suaugę asmenys su dviem vaikais 18,0 24,1

Du suaugę asmenys su trim ir daugiau vaikų 45,0 59,8

Kiti namų ūkiai su vaikais 14,3 19,2

Namų ūkiai be vaikų 17,6 22,3

Galima drąsiai teigti, kad daugiavaikės šeimos patiria didžiausią skurdą. Jos turi didžiausią tikimybę patekti į skurstančiųjų gretas.

4. Nepilnamečių nusikalstamumas. Nelankantys mokyklos, gatvėmis besišlaistantys vaikai ir paaugliai lengvai pasiduoda neigiamai įtakai, įtraukiami į nusikalstamą veiklą, girtavimą ir narkotinių medžiagų vartojimą. Statistinė informacija apie nepilnamečius asmenis, kurie padarė nusikaltimus.

3 lentelė. Įkalinti nepilnamečiai įkalinimo įstaigose

2006 2007

Iš viso 179 171

vaikinai 177 164

merginos 2 7

Suimti (laukiantys teismo nuosprendžio) 56 57

vaikinai 56 53

merginos – 4

Nuteisti 123 114

vaikinai 121 111

merginos 2 3

Duomenys rodo, kad daugėja nusikaltimų, kuriuos įvykdo nepilnamečiai asmenys. Nepilnamečių įsitraukimą į nusikalstamą veiklą skatina užimtumo bei tėvų dėmesio stoka.

Žinoma, kad vaikai žaidžia gatvėse, tačiau egzistuoja ir kita realybės pusė – vaikai gyvena gatvėse: čia jie patiria smurtą, įsitraukia į deviantines grupes, pradeda vartoti narkotikus, alkoholį.

Vaikai, kurie nepajėgia išspręsti kylančių problemų gali pradėti vartoti alkoholį ar narkotikus.

3. Marginalizacija ir socialinė izoliacija

Kaip teigė Ladislavas Rabusicas, „Šiandiena socialinė atskirtis yra apibrėžiama kaip tam tikrų priklausymo sistemų, laikoma visuomenės funkcionavimo pagrindu, žlugimas.“ Šiuo atveju tai yra marginalizacijos ir izoliacijos procesas (Kuitniauskas M., 2005).

Šiuolaikinis konkurencijos pasaulis ir kintantys socialiniai santykiai sukuria situacijas, kurių pagrindiniai bruožai yra neapibrėžtumas ir nestabilumas. Galutinai prisitaikyti prie išorinio pasaulio individas nebeįstengia, nes jam visą laiką tenka derintis prie išorinio kintančių išorinių aplinkybių. Pasak marginaliosios asmenybės sampratos klasiko Stoneguisto, socialinis nepritapimas tampa būdingu šiuolaikinio žmogaus bruožu (Kasatkina N. Leončikas T. 2003).

Sociologai marginalumo sąvoką apibūdina kaip tarpinę individo padėtį visuomenės sluoksnyje, grupėje ar klasėje, skatinančią nedalyvauti socialiniame gyvenime. Taigi marginalinės grupės – tai socialinės grupės, esančios tarp dviejų socialinių sluoksnių ir pasižyminčios socialinio statuso neapibrėžtumu. Šiuo požiūriu yra tam tikras skirtumas tarp marginalų, kurie gimdami socialiai“ paveldi“ marginalinį statusą, ir marginalų, kurie tokiais tampa dėl visuomenėje vykstančių socialinių pokyčių. Sociologų ir psichologų tyrimai rodo, kad įvairioms marginalinėms grupėms priklausantys žmonės nesugeba lanksčiai reaguoti į pokyčius visuomenėje ir savarankiškai prie jų prisitaikyti. Marginalų grupių atstovams būdingas nesugebėjimas savarankiškai spręsti gyvenimo problemų, skatinantis fizinį ir dvasinį degradavimą. Šie žmonės tampa atstumti ir nereikalingi normaliai visuomenei. Marginaliniam statusui būdinga socialinė izoliacija, ryšių sumažėjimas ir socialinės aplinkos susiaurėjimas(Mokslo darbai. Socialinis darbas 2(2), 2002).

Marginalai tapatinami su varginga gyvensena, jiems būdinga socialinė atskirtis nuo viduriniosios klasės ir elito (Vosyliūtė A., Kasparavičienė V., Maniukaitė G., Kocai E., 2004).

Socialinė izoliacija pasireiškia socialinių ryšių susilpnėjimu ar visišku išnykimu bei socialinio atstumo tarp tam tikros marginalinės grupės ir visuomenės atsiradimu. Žmogus šiuo atveju jaučiasi bejėgis, negalintis patenkinti savo poreikių bei įvykdyti visuomenės keliamų reikalavimų. Socialinė izoliacija dar labiau sustiprėja, jei žmogus nesulaukia pagalbos, kurios viena iš rūšių – socialinis darbas, o visuomenėje suformuojama nuostata, jog šis žmogus kitoks, dažniausiai blogas, kad tokių žmonių reikia vengti. Galima teigti, kad socialinė izoliacija tampa gynybos mechanizmu, saugančiu nuo visuomenės puolimo( Mokslo darbai. Socialinis darbas 2(2), 2002).

Apibendrinimas: Taigi – socialinis struktūrinis marginalumas paprastai siejamas su socialine, ekonomine nelygybe bei diskriminacija ir pastaruoju metu paprastai vadinamas“ atskirtimi.“

4. Socialinės atskirties grupės

Gatvės vaikai, valkatos, benamiai,
neįgalieji, buvę kaliniai, prostitutės, narkomanai, chroniški alkoholikai, čigonai ir kiti, visi, kurių buvimas socialinėje atskirtyje tampa skurdo šaltinis ir dažnai padarinys, jeigu nėra bandoma jų integruoti ar reintegruoti į visuomenę.

Visi socialiniai atskirčiai priklausantys asmenys nėra aktyviai įtraukiami į užimtumo ir prevencijos programas ir jų skaičius didėja. Stokojama konstruktyvaus dialogo su šių ir kitų skurstančių žmonių interesus atstovaujančioms labdaros, paramos ar kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis; sprendimai dažnai priimami kabinetuose ir retai kada padeda išnaudoti potencialias tokių organizacijų galimybes. (Skurdo būklės Lietuvoje 2001 m. pranešimas 2001).

Apibendrinimas: Kaip ir daugelio kitų sričių, taip ir socialinės atskirties grupių problemos taip ir lieka dažniausiai neišspręstos. O pagrindinė priežastis – didelis lėšų stygius, kurias skiria mūsų vyriausybė, tačiau kartais ir didelis žmonių abejingumas kito žmogaus socialinėms problemoms.

4.1 Rizikos grupės vaikai

Rizikos grupės vaikams priskiriami beglobiai (gatvės) vaikai, asocialiose, nedarniose arba nepilnose šeimose gyvenantys vaikai, kurie nuolatos patiria psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, taip pat agresyvūs ir bendraamžių atstumti vaikai, bei vaikai, kurie padarė smulkių prasižengimų ar nusikaltimų. Daugelis jaunimo auklėjimo uždavinių yra susiję su ekonominiais, socialiniais veiksniais, kurių tėvai negali kontroliuoti, tačiau savo rankose turi daug priemonių, kuriomis gali pakreipti didelę jaunimo dalį moralinio ir religinio jautrumo išugdymo linkme. Pagrindinė vertybė jų gyvenime yra pinigai, todėl visos jų pastangos yra gauti pinigų. Jie vienas kitą vertiną tik pagal tai, kiek kuris gali įsigyti pinigų. Tai stumia vaikus į nusikalstamą veiklą. Kai kurie vaikai yra nestabilios psichikos, nesugeba valdyti savo emocijų, greitai supyksta ir dėl to gali būti labai agresyvūs, visada pasiruošę pulti arba gintis. Dažniausiai į gatves vaikai patenka dėl nepalankių socialinių šeimos gyvenimo salygų, be to jų šeimoms būdingi tam tikri bruožai: girtaujantys tėvai, kurie nesugeba pasirūpinti savo vaikais, dažnai juos terorizuoja, muša, namuose nuolat renkasi kompanijos, noulat girtaujama. Visą tai vaikus stumia į gatvę.

Šeimos, kurios neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio (abu tėvai niekur nedirba), neturi kur gyventi, nuolat keliasi iš vienos vietos į kitą, gyvena netinkamuose būstuose, namuose trūksta maisto ar kitų būtiniausių dalykų. Tokių šeimų vaikai pradeda vagiliauti, norėdami atkeršyti tėvams (dažnai vagia iš tėvų), arba tiesiog pateisina savo elgesį tuo, kad ir jų tėvai panašiai elgiasi. Šeimos narių elgesys nulemia vaiko polinkį nusikalstamai veiklai. Rizikos grupės vaikams taip pat priskiriami ir asocialūs vaikai. Asocialūs vaikai. Asocialiu laikomas toks vaikas, kurio elgesys neatitinka visuomenėje nusistovėjusių elgesio normų ir traktuojamas kaip baustina veikla, nusikaltimas. Pagrindiniai tokio elgesio bruožai yra agresyvumas, nesąžingumas, amoralumas. Vaikui būdingas nesugebėjimas savęs atskleisti ir panaudoti savo galimybių visuomenei priimtinais būdais, nepakankamas dalyvavimas socialiniame gyvenime, menkavertiškumo jausmas, menki socialiniai interesai, nesugebėjimas ir nenoras bendrauti su kitais žmonėmis.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2564 žodžiai iš 8406 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.