Socialinio darbo praktika klaipėdos pataisos inspekcijoje
5 (100%) 1 vote

Socialinio darbo praktika klaipėdos pataisos inspekcijoje

11



Poreikis socialinėms paslaugoms vis didėja ir šiuo metu nėra patenkinamas. Socialinių paslaugų sistemą bendruomenėse dar būtina vystyti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didėjantis socialinių paslaugų poreikis kartais viršija esamus išteklius, nepakankamas dėmesys skiriamas socialinių paslaugų kokybei, iškyla būtinybė ieškoti labiau efektyvių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo būdų. Didėja socialinės apsaugos specialistų rengimo ir perkvalifikavimo poreikis. Būsimi socialiniai darbuotojai turėtų išmanyti darbo ir socialinės teisės, specializuotų socialinės apsaugos ekonomikos, socialinio draudimo problemas.

Socialiai pažeistų individų tiesioginis stebėjimas juos supančioje aplinkoje padeda socialiniam darbuotojui apibrėžti savo pasirinkto kelio gaires, susidaro galimybė kuo artimiau susidurti su būsimu darbu, įvertinti save kaip būsimą profesionalą. Kadangi socialinis darbas yra sudėtingas, plati jo taikymo įvairovė, dėl savo kompleksiškumo ir sudėtingumo neretai socialinio darbo praktika apibūdinama daugeliu požiūrių.

Darbo tikslas – susipažinti su Klaipėdos miesto pataisos inspekcija, jos misija, struktūra, teikiamomis paslaugomis bei jų efektyvumu, atpažinti socialinio darbuotojo vaidmenis ir funkcijas, nustatyti kliento problemų sritis ir išteklius jų sprendimui. Taip pat siekiama apmąstyti savo kompetenciją, paanalizuoti savo vaidmenį tos institucijos rėmuose, profesionališkumą.

Klaipėdos miesto pataisos inspekcija

Klaipėdos miesto pataisos inspekcija – tai valstybinė institucija, kuriai pavesta vykdyti probaciją. Ji buvo įkurta prie Teisingumo ministerijos Kalėjimo departamento ir priklauso Klaipėdos regionui. Regiono pataisos inspekcija turi juridinio asmens statusą ir ją sudaro 48 teritorinės pataisos inspekcijos, vykdančios savo veiklą atskirų savivaldybių teritorijoje. Galima būtų išskirti pagrindinius pataisos inspekcijos uždavinius, tokius kaip užtikrinti teismų nuosprendžių ir nutarčių, bausmių atidėjimo, baudos vykdymo, įpareigojimus atlikti nemokamų darbų, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vykdymą. Taip pat siekiama padėti integruotis į visuomenę asmenims, lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų ir teikti jiems socialinę paramą. Daugelis pataisos inspekcijos pareigūnų yra socialiniai darbuotojai, kurie prižiūri, kaip nuteistieji asmenys vykdo teismo įpareigojimus ir draudimus, ar nepažeidinėja viešosios tvarkos, nedaro kitų teisės pažeidimų. Tik išėjusiems teikiama reikiama parama įdarbinimo klausimais, bendradarbiaujama su aplinkinėmis darbo biržomis ir kitomis institucijomis, kurios galėtų padėti spręsti socialines problemas bei nukreipia į organizacijas, galinčias suteikti konkrečią pagalbą.

Vienas iš socialinio darbuotojo vaidmenų inspekcijoje – prižiūrėti teismo nuosprendžių ir nutarčių vykdymą. Darbuotojai prižiūri, kad nuteistieji vykdytų įpareigojimus ir nustatytas pareigas, t.y. patys kartu su nuteistuoju dalyvauja vykdant įpareigojimą, bendradarbiaujant kitai institucijai (mokslo įstaigai, darbo biržai), iš kurios nuteistasis atneša raštišką dokumentą apie įpareigojimo vykdymą. Nuolatinis darbuotojo ir kliento kontaktas suteikia galimybę stebėti, kaip nuteistasis keičiasi, kokių įgūdžių jam reikia sėkmingiau adaptuotis ir pasirinkti tinkamą kelią. Vertinant kaip vykdomi įpareigojimai, darbuotojas stebi, kaip priimami teisėti sprendimų priėmimo būdai. Vertinimo pagrindu yra raštiški iš kitų įstaigų gauti dokumentai apie įpareigojimų vykdymą, tačiau dažnai tai būna nepakankamas pagrindas priimti sprendimą apie kliento elgesį. Trūksta tiesioginio įstaigų darbuotojų bendravimo, komandinio darbo vertinant elgesį.

Neretai išėjusieji iš laisvės atėmimo vietų asmenys patiria visuomenės engimą, nenorėjimą pasiūlyti pagalbos, darbo ir pan., dažnai jų teisės yra neginamos kaip visuomenės “atstumtųjų”. Taigi, socialinis darbuojas teikia socialinę paramą, imasi priemonių apsaugoti nuteistųjų asmenų teises ir pareigas. Prieš pradedant dirbti su klientu, renkama informacija apie nuteistąjį (materialines, buitines sąlygas, jo interesus, laisvalaikį ir pan.). Nuteistasis lankomas savo gyvenamojoje vietoje, bendraujama su giminaičiais, artimaisiais, mokytojais, vertinamos gyvenimo sąlygos, kur galėtų sugrįžti nuteistasis. Darbuotojai stengiasi nuolat bendrauti su nuteistaisiais, susipažinti su jų gyvenimo aplinka ir daryti teigiamą poveikį. Neretai nuteistieji papuola į “užburtą ratą”, kai tik išėję negali rasti darbo, pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais. Tokia padėtis vėl stumia asmenį rinktis neteisėtą pasipelnymo būdą, nes bendruomenė nesuteikia galimybės pasitaisyti. Visuomenė dažnai taiko stereotipinius sprendimus nuteistiesiems, nenagrinėja ir nesigilina į nuteistųjų padėtį, ji paprasčiausiai nusisuka, pasirenka lengviausią kelią. Darbuotojai individualiu darbu siekia padėti asmenims adaptuotis, kadangi daugelis išėję į laisvę nežino savo teisių. Jiems padedama įvertinti teisėtus savo teisių įgyvendinimo ir teisėtų interesų siekimo būdus, suteikiama reikiama informacija apie jų teises ir pareigas, apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, atsakomybę už tvarkos pažeidimą,
įteikiami siuntimai į darbo biržą, perkvalifikavimo centrus ir pan., siekiama sudaryti galimybes asmenims įsidarbinti, orientuotis darbo rinkoje, padėti persikvalifikuoti, įgyti specialybę. Tačiau individualus darbas su tokias asmenimis yra specifinis, jie jau pažeisti ir jautrūs, jie priklauso specifinei visuomenės grupei, kuriai keliami labai “griežti” reikalavimai. Jie tampa tarsi “raupsuotieji”. Jų bendravimas turi įkalinimo įstaigų žargono bruožų, kai kurie yra palaužti ir tik socialinės pagalbos čia gali neužtekti.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 818 žodžiai iš 1598 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.