Socialinio darbuotojo darbingumo ir kūribiškumo tobulinimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Socialinio darbuotojo darbingumo ir kūribiškumo tobulinimo galimybės

1121314151617181



Socialinio darbuotojo darbingumo ir

kūrybiškumo tobulinimo galimybės

kursinis darbas

Turinys

Kūrybiškumo treniruotės tikslai………………………………………..……..3

Pratimai pakeliantys darbingumą……………………………………………..4

1 pratimas………………………………………………………………….….4

2 pratimas………………………………………………………………….….4

3 pratimas……………………………………………………………………..5

4 pratimas……………………………………………………………………..5

5 pratimas……………………………………………………………………..6

6 pratimas……………………………………………………………………..6

7 pratimas……………………………………………………………………..7

8 pratimas……………………………………………………………………..7

9 pratimas……………………………………………………………………..8

10 pratimas……………………………………………………………………8

11 pratimas……………………………………………………………………9

Pratimai skirti suprasti, kas tai yra kūrybiškumas, jo pasireiškimas, barjerai

ir kūrybiškumo proceso etapai………………………….……………………9

12 pratimas……………………………………………………………………9

13 pratimas……………………………………………………………………11

14 pratimas……………………………………………………………………13

15 pratimas……………………………………………………………………14

16 pratimas……………………………………………………………………14

17 pratimas……………………………………………………………………15

18 pratimas……………………………………………………………………16

19 pratimas……………………………………………………………………17

20 pratimas……………………………………………………………………18

21 pratimas……………………………………………………………………19

22 pratimas……………………………………………………………………20

23 pratimas……………………………………………………………………21

Pratimai skirti kūrybiškumo išvystymui…………………….…………….….21

24 pratimas……………………………………………………………………21

25 pratimas…………………………………………………………………….22

26 pratimas……………………………………………………………………22

27 pratimas……………………………………………………………………22

28 pratimas……………………………………………………………………23

29 pratimas……………………………………………………………………24

30 pratimas……………………………………………………………………24

31 pratimas……………………………………………………………………24

32 pratimas……………………………………………………………………25

33 pratimas……………………………………………………………………25

Išvados…………………………………………………………………………26

Literatūra………………………………………………………………………26

KŪRYBIŠKUMO TRENIRUOTĖS TIKSLAI

Pagrindiniai kūrybiškumo treniruotės tikslai yra padidinti dalyvių aktyvumą, vystyti jų mąstymo spartą, informacijos ir atminties skatinimui, o taip pat padidinti kūrybiškumą ir minčių gausumą. Pagrindinis trenerio tikslas – kad pratime dalyvautų visi dalyviai esantys kūrybiškumo treniruotės grupėje.

Labiausiai kūrybiškumo pasireiškimui trukdo žmonių principai, įpročiai, charakterio savybės, kurie dažniausiai ir sukelia įtampą ir diskomfortą. Todėl šie pratimai leidžia suprasti , kokių reikia sąlygų kūrybiškumui pasireikšti. Treniruotės metu žmogus gali suprasti savo įpročius ir tai jam leidžia suvokti kokią įtaką jo įpročiai daro jam ir jį supantiems žmonėms.

Šie pratimai ir yra skirti skatinti elgesio lankstumą, padeda įveikti kūrybinio pasireiškimo barjerus. Treniruotės paprastai vyksta linksmai.

PRATIMAI PAKELIANTYS DARBINGUMĄ

Šitame skyriuje nurodyti kai kuriu kūrybiškumo treniruotės grupės dalyviu pažinties variantai. Jų specifika susijusi su programos ypatybėmis , kurioms pirmiausia būtina grupėje sukurti kreatyvią aplinką – aplinką, sužadinančią kūrybinį mąstymą ir elgesį.

Pažintis įvyksta po vedančiojo įžanginės kalbos, kurioje jie kalba apie treniruotės tikslus, trumpai paaiškina pagrindines sampratas, naudojamas užsiėmimo metu, aptaria su dalyviais treniruotės darbo
rėžimą.

1 PRATIMAS

Dalyviai sėdi ratu.

Savo darbą pradėsime nuo pažinties: kiekvienas eilės tvarka pasakys savo vardą ir tris savo charakterio savybes, prasidedančias tokia pat raide kaip ir jo vardas.

Toks pratimas iš dalyvių reikalauja išradingumo, mąstymo lankstumo, pasiūlo truputi neįprastą būdą peržvelgti savo savybes, ypatumus .

Užduotis reikalauja daug pastangų, jos neformaliam atlikimui todėl, kad pagunda įvardinti pirmoms į galvą atėjusioms savybėms reikalinga raidė, kai kada pasirodo stipresnė nei ryžtas ieškoti tikslesnių savyje esančių bruožų.

Kai kuriais atvejais įvardijami gana priešingi bruožai, pavyzdžiui stabilus, susikoncentravęs, staigus. Tuo atveju treneris gali paprašyti išvardijusįjį šias savybes paaiškinti kas turėjo įtakos tokių, pirmu žvilgsniu priešingu savybių įvardijimui.Galima šiuo klausimu kreiptis ir į grupę. Būna taip kad kas nors iš dalyvių pasako vienos rūšies savybes pavyzdžiui gera linkintis , geras . Treneris gali paklausti, kas jam sutrukdė pasakyti įvairesnius bruožus. Dvejose nurodytuose atvejuose, o taip pat kitais atvejais ( pavyzdžiui kas nors negali įvardinti charakterio bruožų ) grupės dalyviai gali atkreipti dėmesį į tuos sunkumus, su kuriais jie susidūrė atlikdami užduotį ir tie rezultatai gali būti panaudoti tolimesniame grupės darbe.

2 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu. Susipažinsime kitu būdu: kiekvienas iš eilės rodyklės sukimosi kryptimi pasakys savo vardą, o taip pat vieną iš savo realių pomėgių, vieną iš norimų, tą kurį jūs norėtumėte turėti, bet kol kas dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai neįvyko. Tas kuris prisistatys antras prieš tai kai papasakos apie save, pakartos tai ką pasakė pirmasis, o pradedant nuo trečio, visi pakartos tai, ką apie save pasakos prieš tai pasakoję du žmonės. Ir taip: vardas, turimas pomėgis ( realus ) ir norimas.

Treneris dvi tris minutes išlaiko pauzę duodamas galimybę visiems pagalvoti, jeigu kas nors pareiškia norą pradėti, treneris į grupę kreipiasi klausimu: “Ar dar kam nors reikia laiko pagalvoti?”, ir tik įsitikinęs, kad visi pasiruošę pasiūlo norinčiajam pradėti.

Tokios pažinties metu įvyksta apčiuopiami pasikeitimo rezultatai grupės emocinėje būsenoje: kiekvienas prieš kitus parodo naujas savybes: grupė sužino, kad kažkas maudosi žiemą eketėje, o kažkas augina gėles. Tarp kol kas nerealizuotų pomėgių dažnai pasitaiko netikėtų ir nestandartinių.

Gana dažnai pasibaigus pažinčiai kas nors iš dalyvių pasako: ” Kokie mes skirtingi!” ir ši įvairumo idėja, būtinumas matyti kiekvieną reiškinį, įvykį vyrauja visos treniruotės metu. Po to galima pasunkinti pažintį. Tada kai visi dalyviai prisistatys, papasakos apie savo realius ir norimus pomėgius treneris praves instruktažą :” Dabar skiriamos penkios minutės tam, kad įskaitant tai ką mes sužinojome vienas apie kitą, parašytume apie save ir savo grupę. Pasistenkite į aprašymą įtraukti apibūdinimą apie kiekvieną dalyvį. Stilius gali būti pasirenkamas.

Po to, kai visi baigs darbą treneris pasiūlo kiekvienam paskaityti savo atpasakojimą, pranešdamas, kad jų turinys nebus aptarinėjamas. Treneris taip pat dalyvauja šitame darbe.

3 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

Dabar mes susipažinsime. Kiekvienas iš eilės pasakys tris žodžius kaip nors susijusius su jo vardu, tačiau savo vardo pasakyti nereikia. Visi mes, po to kai bus pasakyti trys žodžiai, kurie suteikia informaciją apie vardą, pabandysime atspėti, koks to žmogaus vardas ir pasakysime jį.

Ši užduotis padidina dalyvių aktyvumą, įsijungimą į darbą. Be to pratimas duoda medžiagos daugelio fenomenų aptarimui, kurie įeina į treniruotės turinį: asociatyvų mąstymą, mažai tikėtinų faktorių įtaką žmonių bendrai veiklai ir t.t. Užduoties atlikimas daro motyvuotą įtaką dalyviams, todėl, kad savaime lyginami įsivaizdavimo variantai kiekvieno dalyvio mintyse, susiduriant su subjektyviais standartiškumo – nestandartiškumo, adekvatiškumo – neadekvatiškumo kriterijais.

4 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“Matematikai linkę viską, kas vyksta pasaulyje, visus reiškinius, o taip pat daiktus aprašyti formulių pagalba. Aš siūlau mūsų pažinties laikotarpiu persikūnyti į matematikus ir pasakant savo vardą, pasakyti formulę, kuri Jūsų nuomone, pakankamai tiksliai apibūdina Jūsų asmenybę.”

Šita užduotis, kai kuriems dalyviams gali nesukelti didelių sunkumų, o kai kada iškyla neaiškumų,
klausimų, prašymų pateikti pavyzdį. Treneris šiais atvejais elgiasi taip, kad išsisaugotų nestruktūriškumas, situacijos neaiškumas. Neverta pateikti pavyzdžių, galima pasakyti, kad matematinių aprašymų kalba aiški, be to, kiekvienas turi galimybę sukurti savo matematinį skyrių.

5 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“Dabar mes susipažinsime ir tai padarysime taip: prašau atsiminkite žmogų su kuriuo Jūs esate dabar asmeniškai pažįstami ar buvote anksčiau pažįstami ir kuris šiandien Jums yra kaip kūrybinio, nestandartinio žmogaus pavyzdys. Kada visiems pasiseka atsiminti tokį žmogų, kiekvienas eilės tvarka pasakys savo vardą ir papasakos, kokias elgesio savybes, ypatumus Jūsų pažintis duoda Jums pagrindą laikyti jį kreatyviu, kūrybiniu.”

Tokia pažintis suteikia galimybių iš karto įeiti į kūrybiškumo treniruotės problematiką ir suteikia didelę dalį idėjų, susijusių su baziniais orientavimosi pagrindais. Be to, ji sukuria pozityvų nusiteikimą grupėje, juk dalyviams malonu pranešti apie savo patirtį santykiuose su asmenybėmis, kurios nuo šiol grupės atmintyje bus susijusios su vardais.

Po to, kai visi dalyviai baigs savo pasakojimus , treneris gali pabaigti, išvardydamas visus ypatumus, savybes, kurios buvo įvardintos ir gali būti peržiūrimos kaip kūrybiškumo pasireiškimas.

6 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“Dabar mes susipažinsime. Iš pradžių bus mums skirtas laikas, kurio metu reikės atsiminti kokį nors gyvenimo epizodą, atvejį ar situaciją, kurioje Jūs elgėtės nestandartiškai, ne-įprastai, kūrybiškai. Kada bus visi pasiruošę, kas nors pirmas pradės, pasakys savo vardą ir papa-sakos šį atvejį ar gyvenimišką situaciją. Po to tai padarys kiekvienas.”

Šis variantas duoda galimybę dalyviams susipažinti, padaryti žingsnį savo patirties sampratos keliu, susikaupti problematikoje. Be to, tokios pažinties metu grupėje per trumpą laiką atsiranda plati, emocionaliai paįvairinta įvairi informacija. Šio pratimo eigoje kiekviena grupė susideda iš 15 žmonių, dalyvis gali gauti iki 400 sąlyginių vienetų, tai 200 kartų padidina jo foninių dienos rodiklį ( sąlyginių naujos informacijos vienetą mes suprantame kaip faktą arba įvykį, kurie iki šio momento nebuvo žinomi žmogui, o taip pat jam nebuvo žinomi ankstesni požiūriai į žinomą faktą, neįprasta interpretacija, požiūrio kampas). Šitas faktas žymiai sustiprina motyvaciją dalyvauti treniruotėje todėl, kad tai priimama kaip signalas “čia vyksta daug naujo, įdomaus”.

7 PRATIMAS

Šitą pažinties variantą geriau naudoti po to, kai grupės dalyviai prisistatė ir truputį papasakojo apie save: pavyzdžiui, kur jie dirba, kokia jų interesų sfera.

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“ Pratęsime mūsų pažintį. Įsivaizduokite, kad susiklostė tokia situacija, kad jums būtina persikūnyti į kokį nors materialaus pasaulio objektą: gyvūną arba augalą. Pagalvokite ir pasakykite kokį objektą, kokį gyvūną ir kokį augalą Jūs pasirinktumėte”.

Šitas variantas aktyvuoja vieną iš kūrybinio proceso mechanizmų, kurio metu įvyksta nevienkartinis problemos perdirbimas loginėmis priemonėmis ( kairiojo pusrutulio procesai) ir jo pervertimas į būsenos formą, atsirandamų idėjų asocijavimas su patirtimi (dešiniojo pusrutulio mechanizmai). Grupės dalyviai prisilaiko skirtingų strategijų atliekant šią užduotį.Strategijos yra analizuojama darbo metu, bet vedantysis fiksuoja jų pasireiškimą. Vėliau gauta informacija panaudojama duomenų proceso etapų ir mechanizmų iliustracijai.

Labiausiai paplitusios dvi strategijos. Pirmu atveju persikūnijimo įvyksta kaip ir savaime ir tada dalyvis stengiasi iš karto papasakoti iškilusius pavidalus arba kurį laiką apgalvoja, patikslina juos. Kitu atveju dalyvis išskiria kelias savo charakterio savybes ir išrenka tas, kurios simbolizuoja materialaus pasaulio objektą, gyvūną ir augalą.

8 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“ Kaip žinome, kiekvienas iš mūsų vienu ar kitu savo gyvenimo momentu identifikavo save su kuo nors iš literatūrinių herojų, istorinių asmenybių, žymiais žmonėmis, įsivaizduokite save jų vietoje, mintyse bandė pagyventi šito žmogaus gyvenimą, pažiūrėti į pasaulį jo akimis, pergyventi jo jausmus. Prisiminkite apie tai…

O dabar pradėsim pažintį ir dar vieną kartą pasakysime savo vardą ir kalbėsime apie tuos žmones, herojus, personažus su kuriais mes save vienaip ar kitaip identifikavome”. itas pažinties variantas daro pozityvią įtaka grupės atmosferai: padidėja pasitikėjimo lygis, dalyviai daug sužino vienas apie kitą.

Kai kuriems žmonėms ši užduotis gali pasirodyti sunki. Treneris dalyvauja joje ir siekia, kad jo prisistatymas skambėtų vienu iš pirmųjų. Tuo metu jis neskubina dalyvių ir nekomentuoja to ką apie save pasakoja dalyviai. Po to, kai visi pasisakys, treneris gali pasiūlyti užduoti klausimus vienas kitam ( jeigu tai būtina).

9 PRATIMAS

Grupės
dalyviai sėdi ratu. Treneris stovi rato centre.

“ Dabar bus galimybė pratęsti mūsų pažintį. Tai padarysime taip : stovintis rato viduryje (pradžioje juo būsiu aš ) pasiūlo pasikeisti vietomis ( persėsti ) visiems tiems, kurie moka tai daryti. Tai sugebėjimo yra pasakojimas. Pavyzdžiui, aš pasakau: “ Persėskite visi tie, kurie moka vairuoti mašiną “ ir visi tie, kurie moka vairuoti mašiną, turi pasikeisti vietomis. Tai atliekant tas, kuris stovi centre, pasistengs persėdimo momentu užimti vieną iš atsilaisvinusių vietų, o tas, kuris liks rato centre be vietos, pratęs darbą. Naudojame šią situaciją tam, kad daugiau sužinotumėme vienas apie kitą. Be to, reikia būti labai atidžiam ir pasistengti atsiminti, kas persėdo, kada pasakomas vienos ar kitas sugebėjimo. To mums prireiks truputį vėliau.”

Pratimo metu treneris paprašo dalyvius pasakyti įvairius sugebėjimus, pasižymėjamus labiau originalius ir įdomius.

Po to kai bus pasakyta apytiksliai 8 – 12 sugebėjimų, treneris sustabdo pratimą ir pratęsia instruktažą : “ Dabar mums duota penkios minutės, kurių metu kiekvienas parašys pasakojimą apie mūsų grupę panaudodamas informaciją, kurią sužinojo darbo metu “.

Po penkių minučių treneris pasiūlo kiekvienam perskaityti savo pasakojimą. Tuo pat metu treneris parodo iniciatyva ir kiekviena tinkama situacija pateikia grupės dalyviams kaip pozityvų atbulinį ryšį.

Pratimo atlikimo metu įvyksta žymus pakitimai grupės atmosferoje, pasireiškia emocinė laisvė, sumažėja įtampa.

Dalyviai kai kada pasirodo visai kitokie, nebeatpažįstami. Mūsų darbo patirtyje ne vieną kartą pasiteikė atvejų, kada pasakojimas apie grupę buvo parašytas eilėmis, kaip reportažas, pasaka ir t.t.

10 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“ Susipažinkime tokiu būdu: kiekvienas pasakys savo vardą ir tas savi savybes ar elgesio ypatybes, kurios kituose žmonėse sužadina kūrybiškumą, norą pažinti, elgtis nestandartiškai. Mums bus duotas laikas apmąstymui ir kada visi bus pasiruošę, mes pradėsime pažintį “. Tokia pažintis paskatina dalyvius papasakoti apie save ir tai padeda suartinti grupės dalyvius, sukuria didesnio pasitikėjimo atmosferą. Be to atsiranda daug idėjų, kurios vėliau gali būti naudingos aptariant kūrybiškumo aplinkos savybes.

Kūrybiškumo treniruotės grupės dalyviai paprastai kalba apie tai, kas sužadina kitų žmonių kūrybiškumą : meilė, domėjimasis žmonėmis, saugumas, entuziazmas, pasiruošimas mokytis ir t.t.

11 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“ Dabar mes susipažinsime ir tai padarysime kiek neįprastu būdu. Pagalvokite kuo jūs galite dirbti, išskyrus jūsų dabartinę profesiją, ir sakydami savo vardą, įvardinkite kelis galimus variantus. Tai darydami būkite atidūs pasistenkite įsiminti, ką kalba kiti grupės dalyviai. Nes to mums prireiks”.

Po to, kai kiekvienas prisistatys, treneris visiems pasiūlo pasiimti popieriaus lapą ir parašyti nedidelį pasakojimą apie grupę, kurios dalyviai yra įvardintų profesijų atstovai. Treneris taip pat praneša, kad pasakojimas gali būti parašytas bet kokiu stiliumi, svarbiausiai, kad į veiksmą būtų įtraukti visi grupės dalyviai .

Baigus rašyti pasakojimą, kiekvienas perskaito ką parašė. Aptariant atliktą darbą paprastai iškyla svarbi kūrybiškumo treniruotės idėja, kad tam , kad sukurti ką nors naujo reikalingas pakankamas kiekis informacijos, ir kad ją gauti reikia būti dėmesingu, imliu ir susidomėjusiu.

PRATIMAI, SKIRTI SUPRASTI KAS TAI KŪRYBIŠKUMAS, KOKS JO PASIREIŠKIMAS, BARJERAS IR KŪRYBIŠKUMO PROCESO ETAPAI

Šio skyriaus pratimai padeda suprasti kūrybiškumo sampratą ir jos pakankamai detalizuota formas, kurios nesusijusios su jausmais ir realiais treniruotės dalyvių poelgiais.

Pratimai, nurodyti šiame skyriuje, skirti tam, kad suprasti barjerus, atsiradimu pasireiškiant kūrybiškumui ir suprasti, kaip nekurti sąlygas jų įveikimui arba jų įtakos sumažini-mui.

Čia įtraukti pratimai, leidžiantys įsisavinti kūrybiškumo proceso etapus, o taip pat suprasti pagrindines charakterio savybes, kurios dažnai nulemia žmogaus poelgius situacijose, paskatina norą rasti kūrybišką sprendimą.

12 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“Dabar mes dalį laiko panaudosime tam, kad susikaupti savyje, savo mintyse, jausmuose”.

Prašau, atsisėsti patogiai ir lėtai užsimerkti akis. Atkreipkite dėmesį į kvėpavimą,pajuskite kaip oras eina per nosį, gerklę, patenka į krūtinę, užpildo jūsų plaučius. Pajuskite, kaip su kiekvienu įkvėpimu Jūsų kūnas prisipildo energijos, o su kiekvienu iškvėpimu išeina nereikalingos bėdos, įtampa… Atkreipkite dėmesį į jūsų kūną. Pajuskite savo kūną: visą – nuo kojų pėdų iki viršugalvio … Jūs sėdite ant kėdės, girdite kažin kokius garsus… jaučiate oro prisilietimą prie jūsų veido. Gal būt jums norėsis pakeisti porą – pasikeiskite.

O dabar susikoncentruokite pasaulio, kuriame gyvenate, kaitos idėjose… Mūsų sudėtingam laikui būdingi staigūs pasikeitimai…

Kai kada jie būna žaibo greitumo… Socialiniai technologiniai
kurie praėjusiame šimtmetyje tęsiasi dešimtis metų, dabar gali įvykti mėnesio arba savaitės laikotarpyje ir tai nuolat veikia kiekvieną iš mūsų.

Pagalvokite apie tai.

Kokios mintys kyla jums?.. Kaip jūs jaučiatės šiame besikaitančiame pasaulyje?.. ( Šiuos klausimus treneris kartoja su intervalu 2 – 3 kartus).

Pagalvokite apie tai, kokios jūsų savybės,elgesio ypatybės padeda jums gyventi tokiame pasaulyje, o kokios trukdo?

O dabar atsiminkite, kad jūs sėdite čia šiame kambaryje ir čia yra kiti žmonės. Grįžkite čia į realybę ir tai padarykite jums patogiu tempu. Jūs galite iš karto atmerkti akis arba pasėdėti kurį laiką užmerktomis.

Po to, kai visi grupės dalyviai atsimerkia, treneris gali pasiūlyti, kurį laiką pabūti su savo mintimis, jausmais ir nupiešti juos. Tam grupės dalyviams pasiūlomas popierius, dažai, flomasteriai, spalvoti pieštukai, pastelės ir t.t.

Grupės dalyvių piešinius pageidautina išdėlioti taip, kad visi galėtų juos matyti per kitą užsiėmimą.

Po to, kai visi baigė piešti ir piešiniai pritvirtinti prie ištempto valo arba prie sienos, treneris tęsia instruktažą: “ Pratęsime savo darbą. Dabar mes susijungsime į grupes: po 4 –5 žmones ir pasidalinsime savo įspūdžiais, pamąstymais, papasakosime vienas kitam apie tai, kokios mūsų savybės, elgesio ypatybės padeda, o taip pat sunkina mūsų gyvenimą, besikeičiančiame pasaulyje. Sudarykite šių savybių sąrašą. Neskubėkite apibendrinti, tegu savybės arba elgesio ypatybės, kurias įtrauksite į sąrašą, būtu konkrečios. Būkite pasiruošę darbo pabaigoje mažose grupėse pasidalinti savo darbo išvadomis.

Kiekvienos grupės savo sąrašo pristatymo metu treneris paskatina likusius dalyvius uždavinėti klausimus, išsiaiškinti tai, kas jums neaišku. Tuo metu treneris surašo sakomas savybes, elgesio ypatybes lentoje arba vatmano lape.

Šis pratimas skirtas tam, kad kiekvienas grupės dalyvis suprastų savo gyvenimo patirtį besikeičiančiame pasaulyje.

Šio pratimo atlikimas kūrybiškumo treniruotė leidžia priartinti prie to, kad pasireikštų kūrybiškumas, o taip pat kai, kurių barjerų, blokuojančių jo pasireiškimą, pašalinimo.

Apačioje mes pateikiame sutrumpintą savybių, elgesio ypatybių, padedančių ir trukdančių gyventi besikeičiančiame pasaulyje, sąrašą. Šios savybė buvo pasiūlytos skirtingose kūrybiškumo treniruotės grupėse.

1. Savybės, elgesio ypatybės, padedančios gyventi besikeičiančiame pasaulyje:

– meilė žmonėms, pozityvus požiūris į pasaulį, optimizmas;

– savęs ir pasaulio suvokimas visuose reiškiniuose;

– mokėjimas į problemas žiūrėti kitų akimis;

– jumoro jausmas;

– pergyvenimas dėl savo “ nebaigtumo”, neužbaigtumo;

– mokėjimas bendrauti, kontaktiškumas;

– empatija;

– noras padėti žmonėms;

– darbingumas;

– svajingumas, mokėjimas fantazuoti;

– ryžtingumas, užsispyrimas,tikslo siekimas;

– ir t.t.

2. savybės, sunkinančios gyvenimą besikeičiančiame pasaulyje:

– nepasitikėjimas savimi, savo jėgomis;

– nuomonių nerišlumas;

– sumažėjęs savęs vertinimas;

– nesavarankiškumas;

– per didelis prisirišimas prie principų;

– formalizmas;

– stereotipinis mąstymas ir elgesys;

– orientavimasis į visiems priimtinas normas, taisykles, per didelis jautrumas kitų nuomonei;

– per didelis susirūpinimas;

– ir t.t.

13 PRATIMAS

Grupės nariai sėdi ratu.

“ Dabar vienas iš mūsų sugalvojęs kokį nors požymį, kurį turi kai kurie iš mūsų, bet neturi kiti, įeis į rato vidurį ir eilės tvarka prieis prie kiekvieno. Kiekvienas iš mūsų užduos jam tik po vieną klausimą: ( pavyzdžiui į ratą įeis Tania) “ Tania, aš su pum – pum – pumu ?” ir Tania atsakys “ taip” arba “ne” priklausomai nuo to, ar yra sugalvotas požymis šiame žmoguje ar jis jo neturi. Požymiai turi būti konkretūs visiems žinomi.

Mūsų užduotis – suprasti, koks pum – pum – pumas sugalvotas. Po to, vedantysis prieis prie kiekvieno ir atsakys į užduotą klausimą, mes galėsime išsakyti iškilusias mums hipotezes.

“ Pum – pum – pumio paieškos procese atkreipkite dėmesį į pasitikėjimą mūsų būklę ir pasistenkite pastebėti atsakymo atsiradimo momentą”.

Treneris pats gali aktyviai dalyvauti pratime išeidamas į rato centrą su savo “ pum – pum – pumu”. Aišku tai geriau daryti neiškarto, suteikiant galimybių pasireikšti grupės dalyviams.

Ši užduotis turi daug aspektų. Ji pilnai atitinka kūrybiškumo treniruotės turinį, sukurdama probleminę, nepažįstamą aplinką, vyksta linksmai, sužadina dalyvius būti išradingais, lanksčiais, lavina jų vaizduotę ir pastabumą.

Tačiau mes rekomenduojame jį naudoti orientacijos etape, kada darbo pagrindinis tikslas yra pažinimas to, kas yra kūrybiškumas, kokie jo pasireiškimo barjerai ir kūrybiški proceso etapai.

Šiuo atveju efektyvūs bus du klausimai, kuriuos treneris užduos grupės dalyviams. Pirmas iš jų “Kaip atsirado atsakymas?” užduodamas radusiam atsakymą dalyviui. Antrą klausimą galima užduoti visiems, kas ieškojo atsakymo “ Kokie pabudo jausmai, kaip jie
ieškant atsakymo?”.

Atsakymai į pirmą klausimą leidžia atskleisti uždangą nuo atsakymo radimo mechanizmo tose probleminėse situacijose, kur sprendimas negali būti rastas loginiu keliu. Iš dalies, grupės dalyviai pakankamai greitai suranda kokią nors svarbią reikšmę, kuri turi asociatyvų mechanizmą.

Atsakant į klausimą “ Kaip atsirado atsakymas ?” dalyviai pradeda kalbėti apie kūrybiškumo proceso etapus. Suvokiame, kad tam, kad rasti atsakymą, reikia surinkti pilną informaciją: parodant psichologinį pastabumą, peržiūrėti visus galimus variantus, pereinant iš vienos srities į kitą. Tokiu būdu, prasideda pokalbis apie pasiruošimo etapą ir treneris gauna galimybę rasti kitą temą, užfiksuoti išsakytas idėjas. Dabar jis gali pasiūlyti dalyviams įsisavinti tas taktikas, kuriomis jie naudojasi šiame etape ir papasakoti apie jas.

Atsakymai į antrą klausimą duoda galimybių pratęsti pokalbį apie kūrybiškumo proceso etapus. Iš dalies, dalyviai dažnai kalba apie tai, kad kai, kuriuo momentu susidarė įspūdis, kad jums nepavyks rasti “ pum – pum – pumo”, pasakoja apie įtampą, periodiškai atsirandantį norą nutraukti atsakymo paiešką. Tokiu būdu, atsiranda galimybė atrasti atsakymą ir baigiant, išvardinti tas būsenas, kurios atsirado šitame kūrybiškumo proceso etape.

Paprastai kas nors iš dalyvių aptarimo eigoje kalba maždaug taip: “ Kažkuriuo momentu aš nustojau galvoti apie “ pum – pum – pumą”, pradėjau galvoti apie kažką savo ir staiga tai, įvyko atrodo po Natašos žodžių, manyje savaime atsirado atsakymas”. Tuo atveju galima suprasti, kad šis grupės dalyvis stropiai pradėjo pasiruošimo etapą ir ilgai nepasilikdamas frustracijos etape, perėjo į inkubacijos etapą. Buvimo šiame etape laikotarpyje jo pasąmonė “išgirdo” tai, ką pasakė Nataša, “ sujungė” šitą informaciją su turima ir “ rado” atsakymą.

Treniruotės dalyviai taip pat, kalba apie tas emocijas ir jausmus, kurie juose atsirado atsakymo atsiradimo momentu: džiaugsmas, susižavėjimas, “buvo malonu” ir t.t. Šituos įspūdžius treneris gali priskiri prie insaito etape.

Įspūdžių pasikeitimo procese ( po pratimo pabaigos) paprastai išsakomos idėjos, kurios leidžia pakalbėti ir apie išdirbimo etapą.

Kas nors iš dalyvių gali pasakyti maždaug taip: “ Man pasirodė, kad aš radau atsakymą ir aš pradėjau jį tikrinti, tapatinti su užduoties sąlygomis ir suprasti, kad jei tinka ( netinka )”. Remdamasis tokiu pasakymu, treneris kalba apie tai, kad būtina patikrinti iškilusias idėjas, priskiriant joms išbaigtas formas.

Pateikime “ pum – pum – pumo” paieškos pavyzdį. Užmenantysis kaip “ pum – pum – pumą” pasirinko pirmą treniruotės dalyvių pilno vardo raidę. Tokiu būdu, Aleksandra, kurią grupėje vadina Saša, Olga ir Antanina ( grupėje ją vadina Tonia ) buvo “ pum – pum – pumo” savininkais. Grupės paiešką pradėjo peržiūrėdami išorės detales. Po to, kai buvo plaukų spalva, šukuosenos formos, akių spalva, veido forma, papuošalai, laikrodžiai, suknelių iškirpčių, marškinėlių forma ir visa kitą, kai kurie dalyviai sunerimo, nerimą išreikšdami frazėmis: “ Gal būt tu mums ką nors pasufleruosi”, “ O jeigu mes nerasime atsakymo, kas tada bus ?”, “ O tas “pum – pum –pumas” iš tikrųjų yra ?” ir t.t.

Kai kurie dalyviai šito periodo metu sumažino savo aktyvumą, pagal jų elgesį galima pagalvoti, kad jie galvoja apie kažką, nesusiję su “ pum – pum – pumo” paieška. Vėliau, aptarnavimo metu šitie dalyviai kalbėjo apie tai, kad kažkuriuo momentu prarado susidomėjimą užduotimi, jie pradėjo tingėti toliau užsiimti šia problema. Tačiau dauguma grupės dalyvių tęsė sprendimo paiešką. Jie apgalvojo naujas sritis.

Kokybinis šuolis sprendimo paieškos procese įvyko po Andrejaus pasisakymo, kuris atkreipė grupės dalyvių dėmesį į tai, kad paieška vyko iki šiol vienoje srityje – išorinis paveikslas ir pasiūlė “ pum – pum – pumo” paieškoti kitose srityse: padėtis kambaryje, darbo vietos, pomėgių charakteriai. Po to atsirado naujų idėjų, kas leido galų gale išeiti į sritį “ vardai” ir rasti, aišku ne iš karto, atsakymą.

14 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu. Trenerio rankose kamuolys.

“ Dabar mesdami vienas kitam kamuolį, nesikartodami, vardinsime savybes, elgesio ypatybes nesusijusias su mūsų požiūriu, su kūrybišku žmogumi. Pasistengsime būti dėmesingi, įsiminsime pasakytas charakterio savybes, o taip pat ir tai, pas ką buvo kamuolys. Stengsimės, kad visi dalyvautų šiame darbe”.

Po to, kai kamuolys du – tris kartus pabus pas kiekvieną, treneris keičia instrukciją: “ O dabar, toliau mesdami kamuolį, sakysime savybes, elgesio ypatybes nebūdingas kūrybiškam žmogui”.

Šis pratimas padeda suprasti kūrybiškumo pasireiškimą ir duoda galimybę treneriui vėliau grupės dalyviams pasiūlyti orientacinį pagrindą ir kitame darbo etape pereiti prie jų įvykdymo. 15 PRATIMAS

Grupės dalyviai sėdi ratu.

“Dabar imkite ir visi kartu parašykite pasakojimą apie
miestą, kuriame susirinko ir gyvena patys nekūrybiškiausi žmonės iš visų gyvenančių žemėje.

Kas nors iš mūsų pradės ir pasakys vieną-dvi frazes, nuo kurių prasidės mūsų pasakojimas. Toliau judėsime laikrodžio rodyklės sukimosi kryptimi ir kiekvienas eilės tvarka tęsdamas pasakojimą sako frazes.”

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4207 žodžiai iš 8396 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.