Socialinio darbuotojo darbo su klientu iš asocialios aplinkos ypatumai
5 (100%) 1 vote

Socialinio darbuotojo darbo su klientu iš asocialios aplinkos ypatumai

112131

SOCIALINIO DARBUOTOJO DARBO SU KLIENTU IŠ ASOCIALIOS APLINKOS YPATUMAI

Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialiniai plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei. Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų psichologinę – socialinę pagalbą. Ir čia ypatingas dėmesys buvo sutelktas į socialinio darbuotojo pareigybę.

Kadangi socialinis darbuotojas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, jam tenka paveikti ne vien globotinį, bet ir tuos asmenis (ypač vaiko tėvus, artimuosius), nuo kurių priklauso vaiko – jaunuolio kasdienis gyvenimas, jo ateitis. Todėl socialinis darbuotojas dirba įvairiose specifinėse sąlygose: darbo diena nenormuota, kupina įtampos, stresų, emocinių sukrėtimų, o tokiomis sąlygomis dirbdamas žmogus patiria psichinį, protinį bei fizinį nuovargį. Taigi, ši profesija patenka į profesijų, reikalaujančių didelių emocinių sąnaudų, didelės atsakomybės bei turinčių labai neapibrėžtus sėkmės kriterijus, ratą.

Socialinis darbuotojas dirbdamas su jaunuoliais dažnai susiduria su problemomis, nuo kurių sprendimo būdų priklauso darbo efektyvumas ir dažniausiai tai būna:

1. Pyktis ir irzlumas.

2. Kaltė ir tėvų priekaištai.

3. Pasitikėjimo stoka ir abejingumas.

4. Negatyvizmas į soc. darbuotoją.

5. Izoliavimasis ir atsitraukimas.

6. Dažnas žvilgčiojimas į laikrodį.

7. Cinizmas.

8. Vangus mąstymas ir priešinimasis pokyčiams.

9. Nepasitikėjimas ir paranoja.

10. Per gausus vaistų ar narkotinių preparatų vartojimas.

11. Konfliktai šeimoje.

12. Dažnas neatėjimas į mokyklą.

Socialinio darbuotojo profesija – tai atitinkamomis žiniomis, mokėjimais, sugebėjimais ir įgūdžiais pagrįstos žmonių veiklos kombinacijos, teikiančios jiems materialinio apsirūpinimo ir aktyvaus įsijungimo į visuomeninio gyvenimo struktūras, prielaida.

Pagrindinis socialinio darbuotojo veiklos tikslas – kliento gerovė, saugumas, siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą bei iniciatyvumą.

Socialinis darbuotojas padeda vaikams ir paaugliams adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą. Čia ypatingai akcentuotinas kompleksinio darbo metodas.

Socialinis darbuotojas teikia socialinę, pedagoginę pagalbą ugdytiniams ir jų tėvams asmenybės raidos probleminėse situacijose, jis mato ugdytinį kaip asmenybę, funkcionuojančią konkrečiomis socialinėmis sąlygomis, įžiūri jo dvasinius socialinius, fizinius poreikius ir padeda ugdytiniui (klientui) rasti jų tenkinimo būdus.

Taip pat socialiniai darbuotojai dirba su rizikos grupės vaikais, jų šeimomis, vykdo ir koordinuoja prevencinę veiklą mokykloje, ypač neformalioje aplinkoje, koordinuoja papildomojo ugdymo socialines programas (pvz. NVO dirbančiose su prevencinėmis programomis prieš kvaišalus). Socialinė pagalba tampa sudėtine ugdymo proceso dalimi.

Bendra socialinio darbuotojo paskirtis, teigia B.Bitinas ir E. Giedraitienė, – sudaryti optimalias ugdytinio asmenybės tobulėjimo sąlygas. Realizuodamas šią paskirtį, socialinis darbuotojas dirba sistemingą pedagoginį darbą su klientų grupėmis, individualų darbą su to reikalaujančiais individais. Dirbdamas su šių grupių asmenimis, socialinis darbuotojas vykdo tokias funkcijas: įvertinimo (renka informaciją, analizuoja, daro išvadas); konsultacinę (pataria, padeda, konsultuoja); korekcinę (skatina, įgalina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja); vadybinę (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir už juos atsako); šviečiamąją (informuoja, aiškina); koordinacinę (palaiko ryšius, siunčia (perduoda) informaciją); prevencinę (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda jų išvengti); teisinę (atstovauja, gina vaiko interesus); socialinio ugdymo.

Socialinis darbuotojas – ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis sprendžia uždavinius, stiprinant jų moralę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, darbo organizavimą, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas socialinę pagalbą šeimai bei asmenims, kuriems ypatingai jos reikia.

Dirbdamas su klientu soac. drbuotojas glaudžiai bendradarbiaudja su jo šeima, artimaisiais, pedagogais, draugais su kuriais turi reikalų globotinis, jeigu to reikalauja esamo
kliento būklė, emocinė nuostata, specifinė problema kaip narkomanija. Todėl labai išsiplečia socialinio darbuotojo veiklos barai. O tai lemia jo darbo specifiką, kurio negalima įsprausti į konkrečius rėmus ir taikyti daugeliui kientų, kurių kiekvienas turi savas problemas, būdingas tik jam vienam tik jam būdingoje aplinkoje, tik jam būdingoje situacijoje. Tad dirbdamas su klinetu soc. darbuotojas turi išsiaiškinti ir atsižvelgti į problemas su kuriomis susidūrė jo klientas ir kodėl dažnu atvejų iš mokyklų arba iš asocialių šeimų, jis buvo rekomenduotas darbui su soc. darbuotoju.

– Mokymosi motyvacijos stoka bei pamokų praleidinėjimas;

– Agresyvus elgesys – tai toks elgesys, kuris yra nukreiptas prieš kitą žmogų ir kuriuo siekiama sukelti diskomfortą, skausmą arba padaryti kokią nors kitą žalą (tiek fizinę, tiek psichologinę);

– Delinkventinis elgesys – tai smulkūs nusižengimai, moralinių elgesio normų pažeidimai, kurie nesukelia didelio pavojaus ir nepadaro didelės žalos (pvz., epizodiškas alkoholio, narkotikų vartojimas, bėgimas iš pamokų, latentinis nelankomumas, nedrausmingumas ir kt.)

– Vaikų krizės (paauglystės krizė, tėvų skyrybų krizė, artimo žmogaus netekties krizė ir kt.)

– Fizinė prievarta – tai neatsitiktiniai sąmoningi smurtiniai veiksmai, vaiko atžvilgiu, kurie sukelia vaikui skausmą ar gali sukelti sveikatos ir vystymosi sutrikimus.

– Emocinė prievarta – tai vaiko sugebėjimų, jo savęs vertinimo tyčinis griovimas menkinimas, dėl ko sutrinka vaiko prisitaikymas prie aplinkos bei tarpasmeniniai santykiai.

– Alkoholizmas šeimoje.

Tad atlikdamas soc. darbą, specialistas naudoja šiuos darbo metodus, kurių tinkamas parinkimas, darbe su klientu, lemia darbo efektyvumą.

INDIVIDUALUS DARBAS

Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui. (Socialinis ugdymas., 1990, p.10)

Individualus darbas – tai vienas pagrindinių socialinio darbo metodų, naudojamas socialinių darbuotojų teikiant pagalbą individams, šeimoms bei sprendžiant jų psichologines, socialines – ekonomines problemas, palaikant individualų ryšį.

Dirbdamas individualų darbą, socialinis darbuotojas dirba su asmenybe, turinčia problemų, kuri tampa jo profesionalios veiklos instrumentu. Socialinio darbuotojo veiklos poveikis priklauso nuo socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio santykių, bendradarbiavimo, kurie ir sudaro individualaus socialinio darbo esmę. Teigiami socialinio darbuotojo ir kliento santykiai pokyčius skatina labiau nei neigiami, tad verta siekti šioje srityje profesionalumo. Tačiau nepaisant socialinio darbuotojo profesionalumo bei pastangų siekiant teigiamų tarpusavio santykių su klientu, jis susiduria su tokiomis problemomis:

– psichologiniu jaunuolio pasipriešinimu, kuris gali pasireikšti agresyvumu, uždarumu, nerimastingumu, kadangi, jaunuoliai nėra linkę įsileisti svetimo žmogaus į savo pasaulį, išsakyti, savo jausmus, išgyvenimus, o ypač tie, kurie turi neigiamą patirtį su suaugusiais žmonėmis.

– kliento baime. Jis bijo, kad bus teisiamas, pasmerktas, kad bus iškelti per sunkūs uždaviniai. Baimė gali sukelti pyktį. Dėl to klientas gali vengti dirbti kartu. Baimė gali atsirasti ir dėl išankstinio nusistatymo.

– kaip darbuotojas supranta tikslą. Jei darbuotojas turi nerealių lūkesčių savo ir kliento (jaunuolio) atžvilgiu, klientas gali tai pajusti ir atsisakyti dalyvauti atliekant užduotis. Vieni darbuotojai trokšta viską ištaisyti, žinoti, mylėti; tai skatina nerealius lūkesčius. Kiti darbuotojai labai linkę auklėti ir klientus padaryti nuo savęs priklausomus. Tai gali sutrukdyti pasireikšti jausmams, kas yra būtina kuriant veiksmų sistemą (Johnson L. C., 2001.p.148);

– nemotyvuotais, kurie savo pasipriešinimą teikiamai pagalbai išreiškia įvairiais būdais: vėluoja arba neateina į susitikimus, pasipriešinimą išsako tylėjimu, savo išvaizda parodo, kad jo tiesiog nėra socialinio darbuotojo kabinete, arba priešiškumą išreiškia tiesiogiai (pvz. pasakyti, kad nenori bendrauti ar kad specialistas nesupranta to, ką jis yra išgyvenęs).

Socialiniai darbuotojai, dirbdami individualiai socialinės pagalbos klientui procesą organizuoja ir modeliuoja remdamiesi trimis etapais:

Pirmajame „tiriamojo – vertinamojo – planavimo“ etape socialiniai darbuotojai dokumentuoja procesą, apklausia vaikus, pedagogus ar kitus asmenis, pranešusius apie problemą, išanalizuoja ir aprašo problemą socialiniame ekologiniame kontekste, nustato institucijas, kurios galėtų profesionaliai padėti, sudaro multidimensinį problemos tyrimo planą, nustato procesus ir šio proceso prioritetus, procese dalyvaujančiųjų vaidmenis bei formuluoja oficialų dokumentą (pvz.: Atvejo tyrimo protokolas – atvejo analizė ir pan.).

Antrajame „problemos sprendimo ir tikslų įgyvendinimo“ etape socialiniai darbuotojai nustato prioritetinius problemos sprendimo uždavinius, numato intervencines ir pedagogikos metodikas, veiklos scenarijus, koordinuoja suplanuotą procesą ir pagal galimybes patys vykdo
strategijas, nuolat analizuoja procesą susitikimų – sesijų metu ir tarp sesijų, nustato ir fiksuoja sprendimų kliūtis, siekia situacijos kaitos, tobulindami save ir siekdami užsibrėžto tikslo.

Trečiojo „galutinio įvertinimo“ etape socialiniai darbuotojai aptaria problemą su jaunuoliu jo artimiausia aplinka, asmenimis, dalyviais sprendžiant problemą, padaro išvadas dėl problemos tendencijų, fiksuoja pagalbos modulio įvertinimą ir savęs įvertinimą, rengia rekomendacijas arba problemos sprendimo aprašymą visiems proceso dalyviams.

Taigi, individualios socialinės pagalbos jaunuoliui proceso eigoje reikalaujama parengti bei užpildyti daug įvairių dokumentų. Dokumentų parengimas bei užpildymas atima daug socialinio darbuotojo darbo laiko, kurį jis galėtų išnaudoti kitiems darbams. Teikdamas individualią pagalbą klientui – jaunuoliui, atsižvelgdamas į jo problemą bei situaciją, socialinis pedagogas gali atlikti šiuos vaidmenis: tarpininko (tarpininkauja tarp asmens ir šeimos, vaiko ir suaugusiojo ir t.t.), (advokato (užtikrina vaiko teisių apsaugą, suteikia galimybes asmens savirealizacijai), pagalbininko (sprendžia kliento problemas), psichoterapeuto (siekia asmens ir šeimos psichinės sveikatos), eksperto (diagnozuoja problemą ir siūlo galimus sprendimo būdus), visuomeninio veikėjo (plečia, palaiko piliečio socialines iniciatyvas) ir kt. vaidmenis.Taigi, socialiniam darbuotojui tenka įsisavinti įvairius socialinius vaidmenis ir gebėti keisti juos praktinėje veikloje, priklausomai nuo situacijos ir sprendžiamos problemos pobūdžio (Leliūgienė I., 2002, p.338).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1630 žodžiai iš 3113 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.