Socialinio darbuotojo etine atsakomybe klientui
5 (100%) 1 vote

Socialinio darbuotojo etine atsakomybe klientui

11

Turinys

Įvadas 2

1. Etinė atsakomybė socialiniame darbe. 3

2. Profesinė reikšmė pagalbos procese 4

3. Konfidencialumas klientui 5

Išvados

Literatūra

Įvadas

„Šiuolaikiniame pasaulyje nėra prasmingumo, gyvybiškai svarbesnio uždavinio, kaip sujungti civilizacijos pasiekimus ir moralę, kultūrą ir etiką; šis uždavinys yra iššūkis ir išbandymas ne tik visai žmonijai, bet ir kiekvienam žmogui atskirai.“

A. Schweitzer

Sudėtingėjant socialiniam gyvenimui, atskiroms praktinės moralinės kompetencijos, – atsiveria nauji dorovės apmąstymo horizontai. Dabartiniuose moralės svarstymuose, be tradicinio požiūrio, susiduriama su dar dviem priešingais pastmoderniais požiūriai į etiką:

• Nereikia jokios etikos – cenzūros, moralistikos, ideologijos; nemadinga nurodinėti žmogui, kas yra gera, o kas – bloga.

• Etika yra pragmatiškai vertinga, mums visiems reikalinga, nes ja remiantis yra įmanoma sukurti mūsų visų gyvenimo gerovę; tobulinti atskiras socialinės dalykinės veiklos barus; tik sukūrę „savo veiklos taisykles („žaidimo taisykles“) – elgesio standartus, etikos kodeksus, ir jų laikydamiesi mes geriau jausimės, optimaliau veiksime, rezultatyviau dirbsime, nyks nepasitenkinimo, įtampos, nesaugumo pojūtis, taps humaniškesnis mūsų bendrabūvis.“

(N. Vasiljevienė, 2000, p. 7)

Socialinio darbo Lietuvoje šaknys glūdi humanizmo filosofijoje, tikėjimo, demokratijos idealuose. Artimo meilė, kantrumas, susivaldymas, gera kaimynystė, bendravimo jausmas susivaldymas, teisingumas, išmintis, tikėjimas ir viltis, uolumas, darbštumas, atjauta nuo seno yra būdinga lietuviams. Jiems šios savybės ir vertybės padėjo atlaikyti sunkius išmėginimus, įtvirtinti tautiškumą.

Darbo tikslas – aptarti socialinio darbuotojo etinę atsakomybę klientui.

1. Etinė atsakomybė socialiniame darbe ir su klientu

Žanas Polis Sartras veikale „Egzistencializmas yra humanizmas“ formuluoja vieną reikšmingiausių egzistencialistinės etikos postulatų: „Žmogus yra atsakingas už tai, kuo jis yra“. Vadinasi pirmas egzistencializmo veiksmas yra priversti žmogų valdyti save ir jausti atsakomybę už savo egzistenciją. Ir kai mes sakom, kad žmogus atsakingas už save, pabrėžiame ne tai, kad jis atsakingas individualybę, bet tai, kad jis atsakingas už visus žmones.

Jaspersui yra didžiausios svarbos dalykas – atsakomybę, kurią suvokiame kaip patyrimą, įgaunantį naują prasmę, net jeigu nėra to patyrimo kaip reiškinio. Yra aprėptas, kaip dirva kurioje įsišaknijęs žmogiškasis orumas, paremtas Dievo pašaukimu. Todėl klausimas, ar yra kokios nors aukštesnės taisyklės, kuriomis galėtume naudotis, pasilieka atviras. Pasilieka tik tai tokios taisyklės, kurios įpareigoja žmogų būti atsakingam už save patį ir už visus esančius aplinkui (Kolokovskij L., 1993, p. 75-78).

Labai lengva socialiniam darbuotojui imtis atsakomybės, kuri jam nepriklauso. Dažnai darbuotojas jaučia, kad klientas destruktyvų savo elgesį laiko vienintele išeitimi ir nenori ar negali pakeisti savo elgesio ir rinktis kitą išeitį. Darbuotojas pradeda jaustis bejėgis, nes „nesugeba įtikinti kliento rasti kitą jam geriausią išeitį“. Visuomenės spaudimas taip pat verčia darbuotoją jaustis atsakingu už kliento elgesį. Draugai, pareigūnai, atsitiktinai žmonės klausia, kodėl socialinis darbuotojas „nepriverčia kliento“ ką nors daryti. Darbuotojas vėlgi imasi ne savo atsakomybės. Dažnai darbuotojas gali matyti kliento elgesio padarinius ir norėtų „išgelbėti klientą nuo savęs pačio“. Apsisprendimo teisė – tai ne tik teisė priimti sprendimus; tai taip pat teisė išgyventi pasirinkimo padarinius.

Jei darbuotojas neatsakingas už kliento pasirinkimo galimybes, tai kokia jo atsakomybės esmė? Darbuotojas pagalbos situacijoje yra atsakingas už save, tai reiškia, kad jis turi:

1. kiek įmanoma suprasti žmogų ir jo situaciją;

2. būti kuo naudingesnis klientui;

3. sukurti tokį klimatą, kad klientas galėtų pasinaudoti pagalba;

4. nagrinėti kliento poreikius ir problemas, remdamasis savo žiniomis ir patirtimi;

5. pateikti poreikių ir problemų analizavimo modelį, sutelkdamas į tai visą dėmesį sumaniai naudodamas problemos sprendimo procesą.

6. teikti informaciją apie reikiamus šaltinius ir padėti jais pasinaudoti:

(Louse C. Johnson, 2001, p. 112)

Darbuotojas ir klientas drauge atsako už darbo rezultatus. Darbuotojas turi teikti informaciją ir sudaryti galimybes įveikti kilusią problemą. Klientas turi pasinaudoti siūlomais turi pasinaudoti siūlomais pagalbos šaltiniais ir galimybėmis. Jei klientas atsisako, tai jau nebe darbuotojo atsakomybė.

Socialinio darbuotojo profesinis elgesys sudaro socialinio darbuotojo etikos kodekso pagrindus:

• Socialinis darbuotojas turėtų palaikyti aukštas asmeninio elgesio normas bei savo, kaip profesionalo, identiškumą. Privalo labai aiškiai suvokti atsakomybę už žodžių ir veiksmų atitikimą kliento atžvilgiu.

• Socialinis darbuotojas profesiniuose santykiuose privalo gerbti kolegišką sąveiką ir pasitikėjimą, privalo bendrauti su kolegų klientais su profesine atsakomybe ir dėmesiu.

Socialinio darbuotojo atsakomybė ir pareiga veda į tikslą, kurio esmė – profesionali pagalba žmogui.

2. Profesinė reikšmė pagalbos procese

Socialiniai darbuotojai yra pasišventę tarnauti Lietuvos žmonėms, stengiasi ugdyti jų saviraišką, gerina savo profesinį pasirengimą savo veikla siekia intensyvinti visuomenės raidą.

Lietuvos socialinis darbuotojas gerbia kliento orumą, jo teisę į laisvą apsisprendimą. Vadovaudamasis šiuo principu socialinis darbuotojas:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 772 žodžiai iš 1529 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.