Socialinio draudimo esme ir reiksme asmeniui
5 (100%) 1 vote

Socialinio draudimo esme ir reiksme asmeniui

TURINYS

ĮVADAS 3

1. SOCIALINIO DRAUDIMO ESMĖ 4

1.1. Draudėjai ir apdraustieji socialiniu draudimu 4

1.2. Socialinio draudimo rūšys 6

1. 3. Valstybinio socialinio draudimo įmokos ir jų skaičiavimas 7

2. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO RAIDA LIETUVOJE 9

3. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO REIKŠMĖ ASMENIUI 11

3. 1. Teisė į socialinę apsaugą 11

3. 2. Pensijos 12

3. 3. Pašalpos 12

IŠVADOS 15

NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI 16

ĮVADAS

Žmones nuo seno supa pavojų kupina aplinka. Tačiau kiekviename žmoguje slypi sugebėjimas įspėti galimus pavojus, sumažinti jų poveikį ir neigiamus padarinius. Todėl daugelis yra linkę draustis nuo nemalonių netikėtumų ir rizikos. Kita vertus, kiekvienam piliečiui aišku, kad jis bet kada gali tapti priklausomu nuo aplinkinių pagalbos, paramos ir garantijų. Netikrumas dėl ateities formuoja natūralų žmogaus apsaugos poreikį, kuris gali būti patenkinamas visuomeninio susitarimo pagrindu. Socialinės apsaugos poreikis išryškėja žmogui gimstant ir išlieka visą gyvenimą.

Labai išsivysčiusiose šalyse socialinė apsauga apima daugelį gyvenimo sričių- ne tik socialinį draudimą ir socialinę paramą, bet ir gyvenamojo būsto statybos ir išlaikymo politiką, darbo aplinkos klausimus, sveikatos apsaugą bei švietimą. Lietuvoje socialinei apsaugai priklauso privalomasis (valstybinis) socialinis draudimas ir socialinis aprūpinimas bei socialinė šalpa (parama).

Valstybinis socialinis draudimas – tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems Lietuvos Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo nustatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų priežasčių pasirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų ir dėl įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų [2].

Kuriant socialinio draudimo sistemą, buvo siekiama pereiti nuo valstybės teikiamo “aprūpinimo” negalintiems dirbti ir neturintiems pastovių pajamų gyventojams prie jų įmokomis įgyjamų teisių į išmokas, numatytas įstatymo. Socialinio draudimo sistemoje nėra jokių išskirtinių privilegijų ir teisių atskiroms socialinėms grupėms ar tam tikrų profesijų atstovams.

Pa¬grin¬di¬nė pro¬ble¬ma- ge¬rai su¬pras¬ti socialinio draudimo esmę ir reikšmę.

Dar¬bo ob¬jek¬tas- Valstybinis socialinis draudimas.

Darbo tikslas- išnagrinėti socialinio draudimo esmę ir reikšmę asmeniui.

Darbo uždaviniai:

1. Apibrėžti socialinio draudimo esmę.

2. Apžvelgti pagrindinius socialinio draudimo raidos etapus Lietuvoje.

3. Išskirti socialinio draudimo rūšis.

4. Nustatyti valstybinio socialinio draudimo reikšmę asmeniui.

Dar¬be nau¬do¬ja¬mas moks¬li¬nės li¬te¬ra¬tū¬ros te¬o¬ri¬nės ana¬li¬zės me¬to¬das, įsta¬ty¬mų ir nor¬mi¬nių ak¬tų, statistinių duomenų bei in¬ter¬ne¬to tink¬la¬pių duo¬me¬nų ana¬li¬zė.

Dar¬bo nau¬da- gerai išanalizavus valstybinio socialinio draudimo esmę, geriau suprantama jo reikšmė žmogui.

1. SOCIALINIO DRAUDIMO ESMĖ

Socialinis draudimas sudaro didžiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus, o daugiau nei ketvirtadalis gauna jo mokamas išmokas.

Valstybinis socialinis draudimas– socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraus¬tiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos.

Socialinio draudimo sistemos pagrindinis tikslas- garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekus darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais [9].

Valstybinį socialinį draudimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295), atitinkamas valstybinio socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Valstybinis socialinis draudimas sudaro didžiausią ir svarbiausią socialinės apsaugos sistemos dalį. Jis apima beveik visus Lietuvos gyventojus: vieni moka socialinio draudimo įmokas, kiti gauna socialinio draudimo išmokas (pensijas, pašalpas, kompensacijas). Išmokas gali gauti tik tie asmenys, kurie yra apdrausti ir moka įmokas.

Valstybinio socialinio draudimo sistemos esmė yra garantuoti pajamas apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos, motinystės, senatvės, invalidumo ar kitais Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytais atvejais.

Socialinis draudimas, kaip ir bet kuris draudimas, remiasi įmokų principu- apdraustieji asmenys privalo mokėti įmokas, kad įgytų teisę į išmokas. Skiriamasis socialinio draudimo bruožas- draudėjais būna ir įmokas moka ne tik apdraustieji, bet ir jų darbdaviai ir šis draudimas būna privalomas, organizuojamas valstybės. [9]

1.1. Draudėjai ir apdraustieji socialiniu draudimu

Socialinis draudimas yra privalomas kiekvienam nuolatiniam Lietuvos Respublikos gyventojui, dirbančiam pagal darbo sutartį ar užsiimančiam individualia veikla pagal LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą (Žin., 2002, Nr. 73-3085; 2004, Nr. 60-2118) ar verslo
liudijimus.

Daliai asmenų draustis neprivaloma – tai besimokantis, studijuojantis jaunimas, laisvieji menininkai (gali draustis savanoriškai), bedarbiai draudžiami valstybės lėšomis). Neapsieinama ir be tokių asmenų, kurie socialinio draudimo vengia – dirba nesudarydami darbo sutarčių (nelegaliai) arba patys nesidrausdami [10].

Socialinis draudimas skirstomas į: privalomąjį ir savanoriškąjį.

1. Privalomasis socialinis draudimas visų pirma taikomas asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartį ir narystės pagrindais.

Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami:

• asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį;

• deputatai, gaunantys atlyginimą už darbą atitinkamose tarnybose;

• sukarintų organizacijų (priešgaisrinės apsaugos, gelbėjimo tarnybų, ryšių ir kt.) darbuotojai, jei jie pagal kitus įstatymus neturi teisės į specialųjį socialinį aprūpinimą;

• akcininkai, gaunantys akcinėje bendrovėje pajamas, susijusias su darbo santykiais;

• advokatų kolegų nariai;

• individualių įmonių savininkai;

• ūkininkai ir pilnamečiai jų šeimos nariai, dirbantys ūkyje.

Kita apdraustųjų kategorija- tai valstybės lėšomis draudžiami asmenys. Už šiuos asmenis socialinio draudimo įmokas moka valstybė biudžeto lėšomis.

Privalomuoju valstybinių socialiniu draudimu valstybės lėšomis draudžiami:

• būtinosios tarnybos kariai;

• motinos (tėvai), esantys vaiko iki trejų metų priežiūros atostogose;

• dvasininkai, tarnaujantys valstybės pripažintoms religijoms.

Dirbantys žmonės privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Nuo to, kiek laiko ir kokio dydžio įmokos buvo mokamos, priklauso socialinio draudimo išmokų dydis.

Valstybinio socialinio draudimo įmokas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo sąskaitą darbdaviai – valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojai (draudėjai). Valstybinio socialinio draudimo įmokų draudėjai – visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaityti ir mokėti į Valstybinio socialinio draudimo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

2. Savanoriškuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami ne jaunesni kaip 16 metų asmenys tuo laiku, kai jie nėra draudžiami valstybiniu privalomuoju socialiniu pensijų draudimu, ir asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59- 1153; 2005, Nr. 71- 2555) 2 straipsnio pirmosios dalies 7-13 punktuose.

Savanoriškuoju pensijų draudimu gali draustis:

• asmenys, kurie nedraudžiami privalomuoju pensijų draudimu, – pagrindinei pensijos daliai gauti arba pagrindinei ir papildomai pensijos daliai gauti;

• asmenys, kurie draudžiami privalomuoju pensijų draudimu tik pagrindinei pensijos daliai gauti – papildomai pensijos daliai gauti.

Šie asmenys savanoriškuoju pensijų draudimu papildomai pensijos daliai gauti gali draustis tol, kol jie privalomai draudžiami (draudžiasi) privalomuoju pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai.[3]

Asmenys savanoriškuoju pensijų draudimu draudžiasi individualiai.

1.2. Socialinio draudimo rūšys

Lietuvoje išskiriamos 4 valstybinio socialinio draudimo rūšys (žr. 1 paveikslą):

1 pav. Valstybinio socialinio draudimo rūšys.

1 paveiksle matome, kad Lietuvoje skiriamos 4 socialinio draudimo rūšys:

1. Pensijų draudimas. Šiuo drau¬di¬mu drau¬džia¬ma pen¬si¬joms, nu¬ma¬ty¬toms Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos vals¬ty¬bi¬nių so¬cia¬li¬nio drau¬di¬mo pen¬si¬jų įsta¬ty¬me. (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555). Pen¬si¬jų drau¬di¬mas su¬da¬ro di¬džiau¬sią so¬cia¬li¬nio drau¬di¬mo da¬lį.

2. Ligos ir motinystės draudimas. Drau¬džia¬mi šiuo drau¬di¬mu as¬me¬nys tu¬ri tei¬sę į li¬gos, mo¬ti¬nys¬tės ir mo¬ti¬nys¬tės (tė¬vys¬tės) pa¬šal¬pas. Šių pa¬šal¬pų sky¬ri¬mo ir mo¬kė¬ji¬mo tvar¬ka nu¬sta¬ty¬ta Lie¬tu¬vos Res¬pub¬li¬kos li¬gos ir mo¬ti¬nys¬tės so¬cia¬li¬nio drau¬di¬mo įsta¬ty¬me (Žin., 2000, Nr. 111-3574).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1309 žodžiai iš 4291 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.