Socialinio draudimo mokesčiai
5 (100%) 1 vote

Socialinio draudimo mokesčiai

2. SOCIALINIO DRAUDIMO MOKESČIAI

2.1 Pajamų apmokestinimas socialinio draudimo įmokomis

Darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokomis.

Viena didžiausių valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų mokėtojų grupių – gaunantys atlyginimą už darbą asmenys. Gaunantys atlyginimą už darbą asmenys – tai ne tik dirbantieji pagal darbo sutartis įmonėse, bet ir einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas renkamose organizacijose, dirbantys žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse organizacijose asmenys, kandidatai į notarus (asesoriai), valstybės tarnautojai (išskyrus tam tikras valstybės tarnautojų grupes). Visi išvardyti asmenys privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.

Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimas įmokų mokėtojams suteikia teisę į ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Jie turi teisę naudotis sveikatos draudimo paslaugomis ir yra draudžiami nuo nedarbo. Sukakę senatvės pensijos amžių, šie asmenys turi teisę į valstybinio socialinio draudimo pensiją.

Atskirai aptarsime darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokomis.

Darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Kalbant apie darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą valstybinio socialinio draudimo įmo-komis, pirmiausia reikėtų aptarti pagrindines vartojamas sąvokas.

■ Draudėjai – visi viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, taip pat fiziniai asmenys, kurie privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir įmokėti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą iš apdraustųjų asmenų pajamų mokamas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Taigi draudėjas yra kiekvienas darbdavys, apskaičiuojantis ir išmokantis darbo užmokestį. Draudėjai, kaip minėta, gali būti ir juridiniai, ir fiziniai asmenys. Valstybinio socialinio draudimo įstatyme draudėjui nustatyta prievolė ne tik apskaičiuoti ir sumokėti jam tenkančią valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, bet ir išskaičiuoti bei sumokėti įmokų dalį, kurią moka kiekvienas darbuotojas.

■ Apdraustieji – fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka moka arba už kuriuos mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Tai visi dirbantys asmenys, gaunantys darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo įmokomis.

Bendrieji valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo nuo darbo užmokesčio principai iliustruojami schema.

Darbo užmokesčio apmokestinimas valstybinio socialinio draudimo Įmokomis

GRAFIKAS

Kaip matyti iš schemos, valstybinio socialinio draudimo įmoka susideda iš dviejų dalių. Pagrindinę dalį moka draudėjas (darbdavys), kita dalis išskaičiuojama iš apdraustojo (darbuotojo) darbo užmokesčio ir kitų pajamų, laikomų susijusiomis su darbo santykiais. Pastarąją valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį išskaičiuoja ir sumoka taip pat draudėjas (darbdavys).

Draudėjai (darbdaviai) yra atsakingi už teisingai ir laiku apskaičiuotas ir įmokėtas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

2.1.1 Apmokestinamosios pajamos

Valstybinio socialinio draudimo įmokos turi tikslinę paskirtį, t. y. taip surinktos lėšos gali būti skiriamos tik įstatymų (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Bedarbių rėmimo įstatymo, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo) reglamentuotoms konkrečioms išmokoms, kurių rūšys ir dydis siejasi su apdraustųjų veikla, grindžiama darbo sutartimis.

Pavyzdžiui, apdraustasis asmuo, dėl ligos tapęs laikinai nedarbingas, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka gauna ligos pašalpą, kad iš dalies būtų kompensuotos jo dėl nedarbingumo prarastos darbo pajamos. Pašalpos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo užmokesčio ir kitų pajamų, nuo kurių buvo mokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Todėl ir valstybinio socialinio draudimo įmokų objektas yra apdraustųjų, dirbančių pagal darbo sutartis, gaunamos visos su darbo santykiais susijusios pajamos:

darbo užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, apskai čiuotas pagal įmonėje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas;

padidintas apmokėjimas už darbą kenksmingomis sąlygomis, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, darbą nakties metu;

priedai ir priemokos, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėse bei darbo sutartyse;

kasmetinių atostogų apmokėjimas;

kompensacijų už nepanaudotas atostogas bei išeitinių išmokų sumos ir pan.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų objekto traktavimas pagal su darbo santykiais susijusias pajamas gana sudėtingas, t. y. jokiame norminiame akte nėra pateiktas konkretus sąrašas pajamų, nuo kurių turi būti skaičiuojamos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo
įmokos. Pabrėžtina, kad valstybinio socialinio draudimo įmokų objektas yra tik tos apdraustųjų (darbuotojų) pajamos, kurios gaunamos darbovietėje kaip atlyginimas. Valstybinio socialinio draudimo įmokomis apmokestinamas atlyginimas, gaunamas ir pinigais, ir natūra.

Su darbo santykiais susijusiomis nelaikomos pajamos, gaunamos pagal civilines sutartis: nuomos, pirkimo-pardavimo, panaudos ir pan. Jos nėra valstybinio socialinio draudimo įmokų objektas.

Pavyzdys

Algis Ramanauskas gauna iš įmonės dviejų rūšių pajamas: darbo užmokestį ir nuomos

pajamas už įmonei išnuomotą nuosavą automobilį. Šiuo atveju valstybinio socialinio

draudimo įmokos bus skaičiuojamos tik nuo darbuotojui apskaičiuoto darbo užmokesčio.

Įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo kiekvienam apdraustajam apskaičiuoto darbo užmokesčio, įskaitant visas išmokas ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, išskyrus atvejus, kuriuos aptarsime vėliau. Darbo užmokesčio suma, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno kalendorinio mėnesio minimalus darbo užmokestis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis 2004 m. gegužės 1 d. – 500 Lt.

Jeigu apdraustasis asmuo dirba ne vienoje darbovietėje, suma, nuo kurios skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, M»statoma kiekvienoje darbovietėje atskirai.

Jeigu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą darbuotojas dirba ne visą darbo laiką,

įmokos skaičiuojamos nuo atlyginimo už darbą, bet ne mažesnio kaip minimalus darbo

užmokestis, perskaičiuotas proporcingai dirbtam laikui.

Pavyzdys

Arvydui Juozaičiui įmonė yra nustačiusi sutrumpintą darbo laiką (tarkime, 4 val. per dieną). Minimalus darbo užmokestis, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, , turi būti ne mažesnis kaip pusė minimalaus mėnesinio

darbo užmokesčio, t. y. 250 Lt (kai minimalus mėnesio darbo užmokestis yra 500 Lt).

Valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo su darbo santykiais susijusių pajamų sumos, neišskaičiavus darbuotojui taikomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybinio socialinio draudimo įmokomis apmokestinamų pajamų suma ir gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamų sumų, susijusių su darbo santykiais, rūšys ir bazė ne visada sutampa.

2.1.2 Neapmokestinamosios pajamos

Valstybinio socialinio draudimo įmokomis apmokestinamos pajamos konkrečiai neįvardytos jokiame norminiame akte. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu yra apibrėžtos apdraustųjų (darbuotojų) pajamos, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Šios pajamos nurodytos toliau.

Valstybiniu socialiniu draudimu neapmokestinamos pajamos.

Valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:

• Valstybinio socialinio draudimo išmokų, mokamų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, socialinės paramos išmokų, mokamų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, valstybinių pensijų ir pensijų, mokamų iš įmonių pensijų fondų lėšų.

• Pašalpų ir premijų, skiriamų LR Vyriausybės ir savivaldybių institucijų sprendimais, pašalpų, mokamų iš labdaros fondų ir labdaros organizacijų lėšų (išskyrus pašalpas, mokamas šių fondų ir organizacijų darbuotojams), taip pat valstybinių signatarų rentų, našlių ir našlaičių rentų, mėnesinių išmokų bei Lietuvos mokslų akademijos savo nariams mokamų mėnesinių išmokų už Mokslų akademijos nario vardą ir aukštųjų mokyklų mokamų universiteto senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinių išmokų.

• Įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartinių pašalpų, mokamų mirus valstybės tarnautojui ar darbuotojui. Įmonių, įstaigų ir organizacijų vienkartinių pašalpų, mokamų mirus valstybės tarnautojo ar darbuotojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos ne didesnės kaip 5 minimalios mėnesinės algos.

• Iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo, Užimtumo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir kitų fondų lėšų mokamų premijų ir prizų, skiriamų konkursų, loterijų laimėtojams ar varžybų nugalėtojams

• Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais mokamų išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą, išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, taip pat komandiruočių kompensacijų, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu.

• Išmokų materialinei žalai dėl suluošinimo, kitokio sveikatos pakenkimo arba maitintojo mirties atlyginti ir priteistos moralinės žalos atlyginimo sumos.

• Įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, perkvalifikavimą seminaruose, kursuose, mokymo įstaigose.

• Iš įmonės lėšų arba dėl turto vertės padidėjimo akcininkams išduotų akcijų nominalios vertės arba anksčiau išduotų
nominalios vertės padidinimo sumos, taip pat pajininkams padidintos pajaus vertės.

• Ligos pašalpų, mokamų iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi ligos dienas.

• Delspinigių už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą.

• Draudimo įmokų, mokamų draudimo bendrovei už darbuotojų gyvybės, pareigybių ar civilinės atsakomybės draudimą, kai numatoma, kad draudimo suma, įvykus draudiminiam įvykiui, bus išmokėta darbdaviui.

• Išlaidų už asmenis, vykstančius j užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu).

• Įmonėje ar įstaigoje nedirbantiems, bet anksčiau ten dirbusiems pensininkams paskirtų pensijų priedų, pašalpų, prizų ir dovanų, suteiktų asmeninių švenčių, konkursų progomis.

• Dividendų, nustatytąja tvarka mokamų kalendoriniams metams pasibaigus.

• Autoriaus atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose.

• Vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleidžiamam iš darbo darbuotojui už uždelsimo laiką, kai su darbuotoju uždelsiamą atsiskaityti dėl darbdavio kaltės.

• Draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo infekcinių ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą.

Taigi valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo visų darbuotojo per mėnesį gautų pajamų, išskyrus tam tikrų rūšių pajamas.

Pavyzdys

Margaritai Markevičienei per mėnesį apskaičiuotas 1000 Lt darbo užmokestis, 500 Lt ketvirčio premija ir 150 Lt ligos pašalpa, mokama iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas. Šiuo atveju valstybinio socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo visų pajamų, išskyrus apskaičiuotą ligos pašalpą iš darbdavio lėšų, nes nuo ligos pašalpos, kurią moka darbdavys už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, valstybinio socialinio draudimo įmokos neturi būti mokamos.



Pavyzdys

Darbovietė išmokėjo Andriui Mačiūnui 1000 Lt pašalpą mirus tėvui. Kadangi pašalpos dydis neviršija 5 minimalių mėnesio algų (2500 Lt, kai minimali mėnesio alga yra 500Lt), valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo šios pašalpos neskaičiuojamos.

Pavyzdys

Darbovietė sumokėjo 30 Lt už pardavėjos Onutės Vaitkevičienės skiepus nuo gripo. Pajamomis laikoma darbuotojos gauta nauda ne tik pinigais, bet ir natūra. Šios O. Vaitkevičienės gautos pajamos vra neapmokestinamos valstybinio socialinio draudimo įmokomis, nesvarbu, ar jos gautos pinigais, ar natūra.

2.2 Mokesčio tarifas, apskaiiavimas bei laikotarpis

2.2.1 Įmokų tarifas

Lietuvoje nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo įmokas privalo mokėti ir darbdaviai (draudėjai), ir darbuotojai (apdraustieji). Bendrą valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą, jo dydžius pagal atskiras draudimo rūšis ir valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurias moka asmenys iš savo atlyginimo už darbą, dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Bendras draudėjo (darbdavio) ir apdraustojo (darbuotojo) valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas, kuriuo apmokestinamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios pajamos, yra 34 procentai. Šiuo metu draudėjas (darbdavys) moka pagrindinę dalį – 31 proc. dydžio įmokas, apdraustieji (darbuotojai) – 3 proc. dydžio įmokas.

Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifo paskirtis – daugiaplanė. Draudėjų mokamos 31 proc. tarifo įmokos dydžiai atskiroms draudimo rūšims:

23,4 procento tenka valstybiniam socialiniam pensijų draudimui,

2,8 procento – ligos ir motinystės (tėvystės) socialiniam draudimui,

1,5 procento – draudimui nuo nedarbo,

0,3 procento – nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui,

3 procentai – sveikatos draudimui.

Apdraustųjų mokamos 3 proc. tarifo įmokos dydžiai atskiroms draudimo rūšims:

2,5 procento tenka pensijų socialiniam draudimui,

0,5 procento – ligos ir motinystės (tėvystės) socialiniam draudimui

Taigi taikant šį valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifą (34 proc.) surinktos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos skiriamos visų rūšių valstybinio socialinio draudimo pensijoms, ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpoms, bedarbių pašalpoms mokėti, taip pat „Sodros“ įstaigoms išlaikyti. Kaip matyti, 3 procentus bendro valstybinio socialinio draudimo įmokos tarifo sudaro sveikatos draudimo įmokos. Apie šios rūšies įmokas kalbėsime vėliau.

Darbdaviui valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos yra pripažįstamos veiklos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąjį pelną. Kitaip tariant, darbdavio išlaidas darbuotojų atlyginimams sudaro darbuotojui apskaičiuotas darbo užmokestis ir nuo šios sumos apskaičiuotų valstybinio socialinio draudimo įmokų dalis, kurią moka darbdavys (31 proc). Tai iliustruojama schema (žr. lentelę).

Darbdavio išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui

LENTELĖ

Pavyzdys

Laimos Baranauskienės darbo sutartyje nustatytas 2000 Lt apskaičiuotas darbo užmokestis per mėnesį. Šios darbuotojos samda darbdaviui, be kita ko, atsieina 2620 Lt (2620 Lt = 2000 Lt + 2000 Ltx31%). Šią sumą sudaro darbo sutartyje sulygtas
darbo užmokestis ir nuo jo apskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurias privalo mokėti darbdavys.

Apdraustųjų (darbuotojų) sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos yra tiesioginės mokesčių sąnaudos, mažinančios jų realias pajamas.

Pavyzdys

Arvydui Petraičiui darbo sutartyje nustatytas darbo užmokestis – 2000 Lt. Šio darbuotojo faktiškai gaunamas darbo užmokestis yra 1940 Lt (2000 Lt – 2000 Lt x 3% = 1940 Lt), t. y. apskaičiuotas darbo užmokestis, sumažintas valstybinio socialinio draudimo įmokomis (pavyzdyje nenagrinėjamas gyventojų pajamų mokestis, išskaičiuojamas iš darbuotojo darbo užmokesčio).

Pastaruoju metu fiziniai asmenys vis dažniau samdo kitus gyventojus įvairiems patarnavimo darbams atlikti: butui suremontuoti, vaikui prižiūrėti ir pan. Norint užtikrinti tokius darbus dirbantiems asmenims socialines garantijas, Darbo kodekse numatyta galimybė fiziniam asmeniui, samdančiam darbuotojus patarnavimo darbams atlikti, sudaryti su jais darbo sutartį.

Tokiu atveju fizinis asmuo, kaip darbdavys, privalo šiuos darbuotojus drausti socialiniu draudimu ir mokėti 34 proc. socialinio draudimo įmokas nuo apskaičiuoto jiems darbo užmokesčio. Taip apdraustas samdomas asmuo įgyja teisę į visas socialinio draudimo išmokas (pensiją, ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), bedarbio pašalpas ir kt. jiems priklausančias išmokas).

2.2.2 Mokesčio apskaičiavimas ir mokestinis laikotarpis.

Valstybinio socialinio draudimo mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, t. y. įmokos skaičiuojamos ir sumokamos už mėnesį.

Pasibaigus mėnesiui, apskaičiuodamas darbuotojo darbo užmokestį pagal faktiškai dirbtą laiką darbdavys privalo apskaičiuoti ir valstybinio socialinio draudimo įmokas: ir darbdavio mokamas, ir tas, kurios išskaičiuojamos iš apdraustojo (darbuotojo) pajamų.

Kaip minėta, dirbantys pagal darbo sutartis asmenys turi mokėti 3 proc. gaunamo atlyginimo įmoką. Ši įmokos dalis išskaičiuojama iš apdraustojo darbo užmokesčio. Kitą įmokos dalį – 31 proc. apskaičiuoto atlyginimo – už juos moka darbdavys. Darbo užmokesčio suma, nuo kurios draudėjas (darbdavys) privalo skaičiuoti ir mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, negali būti mažesnė nei minimali mėnesio alga, perskaičiuota pagal faktiškai darbuotojo dirbtą laiką. Tai yra jeigu darbdavys, pažeisdamas darbo santykius reglamentuojančių įstatymų nuostatas, darbuotojui moka darbo užmokestį, mažesnį nei minimali mėnesio alga, valstybinio socialinio draudimo įmokas Privalo skaičiuoti nuo minimalios algos. Nustatant minimalią pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, pagrindu, kaip minėta, imamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesio darbo užmokestis arba minimalus valandinis darbo užmokestis.

Pavyzdys

Vytautui Mačiūnui apskaičiuotas darbo užmokestis už faktiškai 2004 m. balandį dirbtą laiką – 1000 Lt. Tą patį mėnesį darbuotojas sirgo ir pateikė įmonei nedarbingumo pažymėjimą. Jo pagrindu buvo apskaičiuota ligos pašalpa, mokama iš darbdavio lėšų už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, – 100 Lt.

Kaip žinote, valstybinio socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo ligos pašalpų, kurias moka darbdavys už pirmąsias dvi ligos dienas, todėl šios įmokos bus skaičiuojamos tik nuo apskaičiuoto balandžio mėnesio darbo užmokesčio.

Įmokos dalis, išskaičiuojama iš apdraustojo (darbuotojo) apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuojama taip:

1000 Lt x 3% = 30 Lt.

Įmokos dalis, kurią nuo apmokestinamųjų pajamų apskaičiuoja ir sumoka draudėjas (darbdavys), apskaičiuojama taip:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2732 žodžiai iš 9084 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.