Socialinio pedagogo darbo vieta
5 (100%) 1 vote

Socialinio pedagogo darbo vieta

1121

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………………2

1. Mokyklos socialinio pedagogo veiklos bendri bruožai………………………………………….2

2. Socialinio pedagogo pareiginė instrukcija……………………………………………………………5

3. Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai………………………………………………….9

4. Išvados…………………………………………………………………………………………………………..11

5. Literatūra………………………………………………………………………………………………………..12

ĮVADAS

Šiame darbe apžvelgsiu socialinio pedagogo darbo ypatumus. Kalbant apie socialinio pedagogo veiklą pirmiausia reikėtų nusakyti kas yra socialinė pedagogika apskritai, kokia jos paskirtis, tikslai ir uždaviniai, ką ji nagrinėja ir tiria.

Yra keletas socialinės pedagogikos apibrėžimų, vieni paprasčiausių- „socialinė pedagogika- mokslas, kuris tiria žmogaus rengimo gyvenimui konkrečiomis sąlygomis būdus ir metodus ir nurodo kaip juos taikyti. Ji nagrinėja ugdymą kaip socialinį reiškinį, lemiamą ekonominių, ūkinių, kultūrinių, buitinių veiksnių, tradicijų, papročių ir pan. Socialinė pedagogika tiria naujo žmogaus ugdymo būdus, turinį, priemones, jų taikymo galimybes tam tikromis socialinio gyvenimo sąlygomis.Socialinė pedagogika laikoma mokslu , tiriančiu kaip mokymo ir auklėjimo organizavimas priklauso nuo socialinių sąlygų, tikslų ir uždavinių, keliamų formuojant žmogų kaip visuomeninių santykių subjektą.“

Socialinė pedagogika apima:

Aplinkos ( šeimos, mokyklos, kolektyvo, vietovės gamtos, visuomenės kultūrinės aplinkos, bendraamžių, formalių ir neformalių grupių ir pan.) įtaką asmenybės formavimuisi;

Paralelinio ugdymo ( mokyklos, užmokyklinių įstaigų, užimtumo ir laisvalaikio, radijo, televizijos ir pan.) reikšmę ir organizavimą.

Socialinės pagalbos- protekcijos ir prevencijų ( globos, patronažo, visuomeninės veiklos, reabilitacijos, konsultacijų, nusikalstamumo įveikimo ir pan.) įtaką.

Perauklėjimo organizavimą.

Ekologinio ugdymo ( žmogaus ir gamtos santykių, gamtosaugos ir kt.) problemas.

Ekonominio ugdymo ( auklėjimo šeimoje, ekonominio švietimo ir pan.) problemas.

Mokyklinio ugdymo ( sistemos, tikslų, pobūdžio, turinio krypčių, metodų, priemonių ir kt.) organizavimą.

Mokyklos ryšius su gyvenimu ( anksčiau, dabar, ateityje, individualius, grupės, visuomenės, ekonominius, moralinius ir kt.)

Žmogaus savišvietos bei saviauklos problemas mokslo ir technikos sparčios evoliucijos sąlygomis.

Laisvalaiko problemas.

Švietimo tradicijas ir kt.

Pasak V.Bočarovos, socialinė pedagogika gali būti interpretuojama kaip socialinio darbo pedagogika.

Lietuvoje socialinės pedagogikos mokslui kaip praktinei veiklai atstovauja socialiniai pedagogai, padėdami jaunam žmogui ir jo šeimai spręsti gyvenimo problemas. Socialinės pedagogikos veiklos modeliai, labai panašūs į socialinio darbo, nes jie taikomi asmenybės ir jo santykio su aplinka kontekste.

1. MOKYKLOS SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS BENDRI BRUOŽAI

Kaip teigia I.Leliūgienė, mokykla, viena iš tradiciškiausių socialinio pedagogo veiklos vietų, reikalauja individualaus, grupinio ir šeimos poveikio socialinių ir ugdymo rūpesčių turinčiam vaikui.Socialinė aplinka, drauge su joje esančiomis įstaigomis ir socialinės globos bei rūpybos agentūromis, įsiterpia tuo atveju, kai prireikia ginti vaiko teises įstatymais ir nustatyta tvarka.Būdamas vaikų advokato vaidmenyje socialinis pedagogas reikalingas kasdieninėje vaikų socialinio ugdymo ir darbo su šeima ir sociumu srityje.

Pirmoji mokyklos socialinio pedagogo užduotis-suteikti pagalbą tuo atveju, kai socialinės, psichologinės, ekonominės ar kultūrinės kliūtys trukdo moksleiviui realizuoti savo potencines galimybes išsilavinimui įgyti, saugiai augti šeimoje.Tai realizuojama sąveikos su moksleiviu, šeima, mokykla ir visuomene būdu.

Mokyklos socialinis pedagogas atlieka vaiko socialinių problemų analizę, suteikia tiesioginę pagalbą ir konsultaciją. Jis turi išmanyti sistemų teoriją, šeimos vystymosi dinamiką, visuomeninių išteklių tinklus ir ryšius šeima-namai-mokykla-visuomenė.

Įgijęs eksperto statusą, mokyklos socialinis pedagogas, privalo įvertinti dalyvaujančių vaiko socializacijos procese elgesį jų socialinėje aplinkoje. Įvertinant mokinio poreikius, jam teikiama parama, analizuojama jo istorija.

Vaiko pažangumas, mokymosi motyvacija daug priklauso nuo šeimos santykių, socialinės padėties (pvz., skurdas, nepritekliai, diskriminacija, blogos mokymosi sąlygos, žiaurus elgesys su vaiku, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais, nepilnamečių nėštumas, domėjimosi aplinkiniais praradimas).

Mokyklos socialinis pedagogas palaiko moksleivių šeimas, analizuoja jų santykius su mokyklos personalu, paskatina tėvų dalyvavimą ugdymo procese. Kaip konsultantas mokyklos socialinis pedagogas sąveikauja su mokyklos administracija ir pedagogų bendruomene, analizuodamas požiūrį į mokyklos politiką, stresų, prievartos, nuovargio, tarpasmeninių santykių problemas. Socialinis pedagogas
analizuoja moksleivių drausmės, psichinės sveikatos, socialinių įgūdžių ir pasiruošimo šeimyniniam gyvenimui problemas.

Mokyklos socialinis pedagogas vaidina svarbų vaidmenį ugdymo procese, mokyklos reformavime, užkertant kelią konfliktinėms situacijoms.Visais atvejais sėkmės garantas-kolektyvinis darbas su socialiniu pedagogu, kuris kelia mokymo įstaigos efektyvumą.

Mokyklos socialinis pedagogas naudoja įvairius metodus:

1. lankosi mokinio namuose,

2. teikia asmenines ir grupines konsultacijas,

3. tarpininkauja krizinėse situacijose,

4. mobilizuoja ir koordinuoja veiksmus,

5. stebi ugdytinius, rūpinasi jų apsauga ir t.t.

Socialinio pedagogo darbas remiasi šiais principais:

Humaniškumo- ugdymo turinyje pabrėžiama žmogaus vertė, pedagoginiai santykiai su ugdytiniais grindžiami pagarbos ir reiklumo vienove, eliminuojama visa, kas gali pakenkti ugdytiniui.

Individualizavimo- pedagoginiame darbe remiamasi ugdytinių poreikiais, ugdymo būdai parenkami atsižvelgus į jų individualius ypatumus.

Atsakingumo- ugdytojo veikla grindžiama atsakomybe už ugdytinį, nuosekliai siekiama užsibrėžtų asmenybės tobulinimo tikslų, parenkamos optimaliausios ugdymo priemonės.

Mokyklos socialinis pedagogas privalo žinoti:

Pagrindinius vaiko asmenybės raidos ypatumus, biologinių bei socialinių veiksnių poveikio individo raidai mechanizmus;

Specialiųjų poreikių vaikų, vaikų- socialinio vystymosi aukų asmenybės raidos ypatumus;

Pagrindinius vaiko ugdymo dėsningumus, ugdymo turinį, metodus, organizavimo formas;

Šiuolaikinės socialinės mikro ir makro aplinkos ypatumus, jos raidos tendencijas (ekonomines, politines, demografines, kultūrines, ir pan.)

Vaiko teisių apsaugos socialinius, teisinius ir organizacinius pagrindus;

Socialinio ugdymo ypatumus įvairios socialinės aplinkos sąlygomis ( mokykloje, šeimoje, globos institucijose, konfesinėse bendruomenėse, kultūros, sporto institucijose) ;

Socialinio pedagogo veiklos ypatumus, reikalavimus jo asmenybei;

Mokyklos socialinis pedagogas privalo mokėti:

Savarankiškai ar pasitelkus kitus specialistus taikyti psichologinio ir pedagoginio diagnozavimo metodus;

Parinkti ir taikyti optimaliausius vaikų individualaus bei grupinio ugdymo, asmenybės raidos nukrypimų koregavimo būdus;

Organizuoti bent vienos srities ( pažinimo, darbinės, meninės, sportinės, žaidimų ir kt.) ugdytinių veiklą;

Naudoti individualaus pedagoginio konsultavimo būdus, taikyti bent vieną psichoterapijos metodą;

Pedagogiškai bendrauti su ugdytiniais, jų tėvais, kitais socialinio ugdymo sferos dalyviais;

Planuoti vaikų bei jaunimo ugdymą, atsižvelgus į socialinės aplinkos ypatumus;

Įvertinti savosios pedagoginės veiklos rezultatyvumą, parengti šios veiklos ataskaitą;

Spręsti ugdymo problemas, susijusias su charakterio ir elgsenos sutrikimais, kurie lemia socialinės- psichologinės adaptacijos sutrikimus.

2. SOCIALINIO PEDAGOGO PAREIGINĖ INSTRUKCIJA

Socialinio pedagogo kvalifikaciniai reikalavimai ir pareiginės instrukcijos yra reglamentuojamos Švietimo ir mokslo Ministro A Monkevičiaus 2001 m. gruodžio mėn. 14 d. įsakymo Nr. 1667 „DĖL SOCIALINIO PEDAGOGO KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ IR PAREIGINIŲ INSTRUKCIJŲ PATVIRTINIMO“.

I .BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinis pedagogas siekia padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigoje, kitose socialinėse įstaigose, vykdančiose ugdymo funkcijas, racionaliau išnaudoti visas teikiamas galimybes lavintis, mokytis ir augti savarankiškais piliečiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, klasių auklėtojais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.

2. Socialinių pedagogų etatai steigiami apskričių, savivaldybių padaliniuose, švietimo ir kitose socialinėse įstaigose (įvairaus tipo bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse mokyklose, vaikų globos, specialiosiose vaikų globos, ikimokyklinėse įstaigose ir kt.). Socialiniai pedagogai gali dirbti rajonų, miestų švietimo skyriuose, pedagoginėse-psichologinėse, vaikų teisių apsaugos tarnybose, šeimos paramos, reabilitacijos ir specializuotuose centruose, ligoninėse, kalėjimuose, kitose švietimo ir socialinėse įstaigose.

3. Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose gali dirbti asmuo, įgijęs socialinio pedagogo profesinę kvalifikaciją aukštosiose mokyklose. Socialiniu pedagogu švietimo įstaigose taip pat gali dirbti asmenys, turintys socialinio darbuotojo kvalifikaciją ir įgiję pedagogo profesinę kvalifikaciją.

4. Socialinis pedagogas dirba vadovaudamasis tarptautiniais vaikų teises ir interesus reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, pareigine instrukcija, etikos principais.

II. SOCIALINIO PEDAGOGO TEISĖS IR PAREIGOS

5. Socialinio pedagogo teisės:

5.1. būti švietimo įstaigos tarybos nariu, dalyvauti direkciniuose pasitarimuose;

5.2. susipažinti su švietimo, globos ar kitos socialinės įstaigos dokumentacija, skirta atskiriems ugdytiniams ir klasių (grupių) bendruomenėms;

5.3. lankytis pamokose ir papildomo ugdymo veikloje;

5.4. teikti siūlymų švietimo ar globos įstaigos administracijai, pedagogams, klasių auklėtojams, tėvams, teisėtiems vaiko atstovams;

5.5. prireikus kreiptis į
atitinkamus specialistus švietimo ar globos įstaigoje ir už jos ribų;

5.6. gauti reikiamą informaciją ir paramą iš valdžios, vaikų teisių apsaugos, teisėsaugos ir kitų įstaigų;

5.7. atstovauti vaiko teisėms švietimo ar globos įstaigoje ir už jos ribų;

5.8. gauti mokslinę, metodinę pagalbą iš mokslo, švietimo, socialinių įstaigų;

5.9. pagal galiojančius įstatymus sistemingai tobulinti savo kvalifikaciją, pasirenkant tinkamas formas ir laiką.

6. Socialinio pedagogo pareigos:

6.1. įvertinti vaiko socialines problemas ir poreikius;

6.2. pasirinkti efektyvius darbo metodus;

6.3. planuoti ir dalyvauti socialinės pagalbos teikimo vaikui procese;

6.4. kiekvienam vaikui, su kuriuo dirba socialinis pedagogas, užvesti bylą ir laikyti joje informaciją apie vaiko socialinę situaciją bei teikiamos pagalbos procesą;

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1384 žodžiai iš 2738 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.