Sodininkystės ir uogininkystės ekonomika ir plėtros problemos
5 (100%) 1 vote

Sodininkystės ir uogininkystės ekonomika ir plėtros problemos

Sodininkystės ir uogininkystės ekonomika ir plėtros problemos

Zemes ukio ekonomika

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………3

1. VERSLINĖS SODININKYSTĖS BŪKLĖ LIETUVOJE……………………………………………..4

2. PRODUKCIJOS SUPIRKIMAS PERDIRBIMAS IR PARDAVIMAS………………………….6

3. PARAMA IR EKONOMIKA……………………………………………………………………………………8

4. SODO IŠLAIDŲ STRUKTŪRA……………………………………………………………………………….9

5. RINKOS ORGANIZAVIMO IR ORGANIZACIJŲ PERSPEKTYVOS LIETUVOJE…..11

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………….14

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Lietuva puoselėja gilias sodininkystės tradicijas. Augintojai naudoja mažiau augalų apsaugos priemonių nei šiltesnio klimato kraštuose, todėl rinkoje įgyjamas pranašumas. 2005 metais 73 proc. visų iš Lietuvos eksportuotų vaisių ir uogų parduota ES šalyse. Plėtojama vaisių ir uogų perdirbimo pramonė. 2005-aisiais įmonės 56 proc. pardavimo pajamų gavo už eksportuotus gaminius. Antrieji narystės ES metai – naujų galimybių ir iššūkių bendrojoje rinkoje įvertinimo laikotarpis. Teko patirti didesnį konkurencinį atviros rinkos spaudimą, atsižvelgti į aukštesnius reikalavimus ir daugiau dėmesio skirti vaisių ir uogų rūšiavimui, pakavimui, prekinei išvaizdai, kokybei.

2005 metais Lietuvos vaisių ir uogų sektoriui remti skirta 12,8 mln. Lt nacionalinių ir ES lėšų, beveik baigtos įsisavinti SAPARD lėšos – 4,7 mln. Lt.

Pastarųjų metų rinkos analizė ir įveži¬mo bei išvežimo pusiausvyra ir kryptys parodė, kad šalyje labai trūksta lietuviškų desertinių obuolių. Per pastaruosius aš¬tuonerius metus obuolių importas išau¬go 11 kartų (nuo 4,8 tūkst. t iki 53 tūkst. t). Šalia kitų objektyvių ir subjektyvių šio reiš¬kinio priežasčių neigiamą įtaką sodinin¬kystės verslui plėtoti turėjo 1989-1994 m. stagnacija, kai nebuvo sodinama naujų sodų, o tuometiniai versliniai sodai men¬kai prižiūrimi. Vėliau į verslinę sodininkystę atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerija ir kitos valstybinės institucijos, buvo iš dalies išspręstas verslinių sodų statusas, išplėsti Lietuvos sodininkystės ir darži¬ninkystės instituto moksliniai tyrimai ku¬riant ir diegiant naujausias vaisių išauginimo ir laikymo technologijas, o išsiplė¬tus ryšiams su vakarų pasauliu, atsirado nauja sodininkystės verslo plėtros ban¬ga. Valstybės paramos ir mokslinių rezul¬tatų paskatinti sodininkai pradėjo rekonst¬ruoti senus ir veisti naujus šiuolaikinius, rinkos reikalavimus atitinkančius sodus [05 04].

1. VERSLINĖS SODININKYSTĖS BŪKLĖ LIETUVOJE

Šalyje verslinė sodininkystė vystoma dviem kryptimis: vaisiai ir uogos auginamos desertui, uogos auginamos giliai užšaldyti ir perdirbti, o vaisiai – koncentruotoms sultims.

Verslinės sodininkystės tikslas – aprūpinti desertiniais obuoliais, braškėmis ir kitais vaisiais bei uogomis didžiąją dalį šalies rinkos ir didinti jų eksportą į ES Šiaurės bei trečiąsias šalis. Toliau plėsti ir stabilizuoti šaldytų uogų bei obuolių koncentruotų sulčių eksportą į ES šalis.

Pasėlių deklaracijų duomenimis, 2003 m. šalyje buvo 4997 ha verslinių sodų, iš kurių3407 ha prižiūrimi intensyviai. Iš jų obelų sodai sudaro 85 proc.. Pastarųjų metų rinkos analizė bei importo-eksporto balansas ir tendencijos parodė, kad šalyje labai trūksta lietuviškų desertinių obuolių ir kriaušių. Per pastaruosius aštuonerius metus obuolių importas išaugo 11 kartų (nuo 4,8 tūkst. t iki 53 tūkst. t), o kriaušių 4 kartus (nuo 1 tūkst. t iki 4 tūkst. t). Šalia kitų objektyvių ir subjektyvių priežasčių neigiamos Įtakos sodininkystės verslui plėtoti turėjo 1989-1994 m. stagnacija, kai nebuvo sodinama naujų sodų, o tuometiniai versliniai sodai menkai prižiūrėti. Vėliau į verslinę sodininkystę atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerija ir kitos valstybinės institucijos, buvo iš dalies išspręstas verslinių sodų statusas, išplėsti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto moksliniai tyrimai, pradėtos kurti ir diegti naujausios vaisių ir uogų auginimo ir laikymo technologijos, o išsiplėtus ryšiams su vakarų pasauliu, atsirado nauja sodininkystės verslo vystymo kryptis. Valstybės paramos bei mokslinio rezultatų paskatinti sodininkai pradėjo rekonstruoti senus ir veisti naujus, rinkos reikalavimus atitinkančius sodus.

Šiuolaikiniuose versliniuose soduose obelys veda tik aukštos prekinės kokybės, skanius ir gražius vaisius. Tokie obuoliai pagal dabartines vaisių laikymo technologijas gali laikytis iki pavasario ar net iki kito derliaus. Pastaruoju metu, be lietuviškųjų Auksis obuolių, auginami Šampion, Ligol, Rubin, Aiva, Lobo ir kiti žieminiai obuoliai. Daugiau auginama Konferencinė, Mramornaja ir Alka kriaušių.

Per
pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė obelų poskiepių asortimentas.

Vietoj aukštaūgių ir vidutinio augumo poskiepių sodinami pusiau žemaūgiai ir žemaūgiai. Todėl neatsitiktinai per 6-8 pastaruosius metus iš esmės pasikeitė naujų verslinių sodų konstrukcijos. Vietoj ekstensyvių sodų, kur buvo sodinama po 30-660 vaismedžių hektare, dabar sodinama po 1250-1660 ar net 3-4 tūkstančių vaismedžių hektare.

Versliniuose soduose siekiama užauginti ne tik didelį, bet ir kokybišką derlių. Tai pasiekti padeda efektyvūs, šiuolaikiniai gamtosaugos ir higienos reikalavimus atitinkantys pesticidai nuo ligų ir kenkėjų. Stebint ir prognozuojant žalingiausias ligas ir kenkėjus, optimizuojamas purškimų kiekis. Optimizavus vaisių skynimo laiką ir laikymo sąlygas, vaisiais galima gerokai ilgiau aprūpinti vartotojus.

Pagal šiuolaikines vaisių auginimo technologijas kasmet galima užauginti puikios kokybės vaisių derlių. Be to, labai svarbu užaugintus desertinius vaisius gerai išlaikyti. Todėl šalyje ne tik rekonstruojamos senos saugyklos su šiuolaikiniais šaldymo įrenginiais, bet jau pastatyta per 2tūkst. talpos saugyklų su kontroliuojamąja atmosfera, kuriose obuolius galima išlaikyti iki naujojo derliaus. Tokių saugyklų statyba plečiama ir toliau.

Užauginus vėlyvuosius žieminius obuolius ir pritaikius pažangiausias laikymo technologijas, vaisius galima tiekti ne tik šalies vartotojams, bet ir eksportuoti.

Atsižvelgiant į sodininkystės verslo perspektyvą bei didesnį konkurencingumą,, būtina sparčiau ir daugiau auginti šiuolaikines rinkos reikalavimus atitinkančių vaisių, taikyti pažangiausias sodo konstrukcijas ir kitas sodo priežiūros bei vaisių laikymo priemones. Be to, sodininkystės verslą organizuoti taip, kad ūkiai susikooperuotų prekiniam vaisių paruošimui bei produkcijos tiekimui rinkai [2].

Serbentai Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos visiškai tinka juodiesiems ir raudoniesiems serbentams auginti. Mechanizuoto derliaus skynimo galimybė ir serbentynų sodinimas prie vaisių ir uogų perdirbimo įmonių bei besikuriančių gilaus šaldymo firmų vis labiau skatina didinti šių verslinių uogynų plotus. Šiuo metu yra apie 1500 ha serbentynų. Svarbi serbentų ūkinė savybė – didelis derlius. Taikant pažangias auginimo technologijas, galima gauti po 9-10 t/ha ir daugiau juodųjų serbentų bei 15-20 t/ha raudonųjų serbentų uogų. Kita teigiama savybė, kad kai kurių ankstyvųjų serbentų uogos prinoksta tuo metu, kai rinkoje, išskyrus braškes, kitų uogų dar nebūna.

Avietės pasaulio rinkoje labiausiai vertinamos šaldytos. Apie 80 proc. aviečių produkcijos yra šaldoma ir perdirbama, o likusi dalis skiriama desertui. Kadangi Europos Sąjungos šalyse aviečių uogų savikaina dėl rankų darbo imlumo yra gana didelė, todėl jos didina pigios uogų žaliavos importą ir atveria plačią rinką uogų augintojams ir eksportuotojams. Pvz., kaimyninė Lenkija, kasmet išauginanti po 44,8 tūkst. t aviečių, apie 85 proc. jų šaldo, perdirba į tyreles bei koncentruotas sultis ir šviežias (atšaldytas) uogas eksportuoja į Vokietiją, Daniją, Austriją.

Pastaraisiais metais, plečiantis šaldymo bei įvairių perdirbimo įmonių tinklui, labiau susidomėta avietėmis kaip versliniais augalais ir Lietuvoje. Norint avietes šaldyti arba gaminti iš jų džemus, uogienes ar koncentruotas sultis, įmonei iš karto reikia daug uogų. Aviečių auginimo centrus patogiausia kurti prie didesnių miestų, kuriuose išplėtota šaldymo ar perdirbimo pramonė, sudarytas prekybos tinklas, padedantis aprūpinti gyventojus šviežiomis desertinėmis uogomis. Ypatingo dėmesio susilaukė remontantinės avietės, kurių desertinės uogos pateikiamos į rinką rudenį. Pratęsiant šviežių uogų vartojimo sezoną, jas galima auginti ir po priedangomis [1].

Taikant intensyvias vaisių ir uogų auginimo technologijas, labai padidėjo kokybiškos šiuolaikines rinkos reikalavimus atitinkančios sodinamosios medžiagos poreikis. Išsiplėtė valstybės kontroliuojamųjų medelynų tinklas, kuriuose auginami paklausūs sodinukai. Kai kurių naujausių veislių sodo augalų sodinukai įvežami iš Lenkijos, Olandijos ir kt. šalių.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1276 žodžiai iš 4241 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.