Sodininkystės ir uogininkystės ekonomika ir plėtros problemos
5 (100%) 1 vote

Sodininkystės ir uogininkystės ekonomika ir plėtros problemos

11213141

Sodininkystės ir uogininkystės ekonomika ir plėtros problemos

Zemes ukio ekonomika

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………3

1. VERSLINĖS SODININKYSTĖS BŪKLĖ LIETUVOJE……………………………………………..4

2. PRODUKCIJOS SUPIRKIMAS PERDIRBIMAS IR PARDAVIMAS………………………….6

3. PARAMA IR EKONOMIKA……………………………………………………………………………………8

4. SODO IŠLAIDŲ STRUKTŪRA……………………………………………………………………………….9

5. RINKOS ORGANIZAVIMO IR ORGANIZACIJŲ PERSPEKTYVOS LIETUVOJE…..11

IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………….14

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………..15

ĮVADAS

Lietuva puoselėja gilias sodininkystės tradicijas. Augintojai naudoja mažiau augalų apsaugos priemonių nei šiltesnio klimato kraštuose, todėl rinkoje įgyjamas pranašumas. 2005 metais 73 proc. visų iš Lietuvos eksportuotų vaisių ir uogų parduota ES šalyse. Plėtojama vaisių ir uogų perdirbimo pramonė. 2005-aisiais įmonės 56 proc. pardavimo pajamų gavo už eksportuotus gaminius. Antrieji narystės ES metai – naujų galimybių ir iššūkių bendrojoje rinkoje įvertinimo laikotarpis. Teko patirti didesnį konkurencinį atviros rinkos spaudimą, atsižvelgti į aukštesnius reikalavimus ir daugiau dėmesio skirti vaisių ir uogų rūšiavimui, pakavimui, prekinei išvaizdai, kokybei.

2005 metais Lietuvos vaisių ir uogų sektoriui remti skirta 12,8 mln. Lt nacionalinių ir ES lėšų, beveik baigtos įsisavinti SAPARD lėšos – 4,7 mln. Lt.

Pastarųjų metų rinkos analizė ir įveži¬mo bei išvežimo pusiausvyra ir kryptys parodė, kad šalyje labai trūksta lietuviškų desertinių obuolių. Per pastaruosius aš¬tuonerius metus obuolių importas išau¬go 11 kartų (nuo 4,8 tūkst. t iki 53 tūkst. t). Šalia kitų objektyvių ir subjektyvių šio reiš¬kinio priežasčių neigiamą įtaką sodinin¬kystės verslui plėtoti turėjo 1989-1994 m. stagnacija, kai nebuvo sodinama naujų sodų, o tuometiniai versliniai sodai men¬kai prižiūrimi. Vėliau į verslinę sodininkystę atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerija ir kitos valstybinės institucijos, buvo iš dalies išspręstas verslinių sodų statusas, išplėsti Lietuvos sodininkystės ir darži¬ninkystės instituto moksliniai tyrimai ku¬riant ir diegiant naujausias vaisių išauginimo ir laikymo technologijas, o išsiplė¬tus ryšiams su vakarų pasauliu, atsirado nauja sodininkystės verslo plėtros ban¬ga. Valstybės paramos ir mokslinių rezul¬tatų paskatinti sodininkai pradėjo rekonst¬ruoti senus ir veisti naujus šiuolaikinius, rinkos reikalavimus atitinkančius sodus [05 04].

1. VERSLINĖS SODININKYSTĖS BŪKLĖ LIETUVOJE

Šalyje verslinė sodininkystė vystoma dviem kryptimis: vaisiai ir uogos auginamos desertui, uogos auginamos giliai užšaldyti ir perdirbti, o vaisiai – koncentruotoms sultims.

Verslinės sodininkystės tikslas – aprūpinti desertiniais obuoliais, braškėmis ir kitais vaisiais bei uogomis didžiąją dalį šalies rinkos ir didinti jų eksportą į ES Šiaurės bei trečiąsias šalis. Toliau plėsti ir stabilizuoti šaldytų uogų bei obuolių koncentruotų sulčių eksportą į ES šalis.

Pasėlių deklaracijų duomenimis, 2003 m. šalyje buvo 4997 ha verslinių sodų, iš kurių3407 ha prižiūrimi intensyviai. Iš jų obelų sodai sudaro 85 proc.. Pastarųjų metų rinkos analizė bei importo-eksporto balansas ir tendencijos parodė, kad šalyje labai trūksta lietuviškų desertinių obuolių ir kriaušių. Per pastaruosius aštuonerius metus obuolių importas išaugo 11 kartų (nuo 4,8 tūkst. t iki 53 tūkst. t), o kriaušių 4 kartus (nuo 1 tūkst. t iki 4 tūkst. t). Šalia kitų objektyvių ir subjektyvių priežasčių neigiamos Įtakos sodininkystės verslui plėtoti turėjo 1989-1994 m. stagnacija, kai nebuvo sodinama naujų sodų, o tuometiniai versliniai sodai menkai prižiūrėti. Vėliau į verslinę sodininkystę atkreipė dėmesį Žemės ūkio ministerija ir kitos valstybinės institucijos, buvo iš dalies išspręstas verslinių sodų statusas, išplėsti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto moksliniai tyrimai, pradėtos kurti ir diegti naujausios vaisių ir uogų auginimo ir laikymo technologijos, o išsiplėtus ryšiams su vakarų pasauliu, atsirado nauja sodininkystės verslo vystymo kryptis. Valstybės paramos bei mokslinio rezultatų paskatinti sodininkai pradėjo rekonstruoti senus ir veisti naujus, rinkos reikalavimus atitinkančius sodus.

Šiuolaikiniuose versliniuose soduose obelys veda tik aukštos prekinės kokybės, skanius ir gražius vaisius. Tokie obuoliai pagal dabartines vaisių laikymo technologijas gali laikytis iki pavasario ar net iki kito derliaus. Pastaruoju metu, be lietuviškųjų Auksis obuolių, auginami Šampion, Ligol, Rubin, Aiva, Lobo ir kiti žieminiai obuoliai. Daugiau auginama Konferencinė, Mramornaja ir Alka kriaušių.

Per
pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė obelų poskiepių asortimentas.

Vietoj aukštaūgių ir vidutinio augumo poskiepių sodinami pusiau žemaūgiai ir žemaūgiai. Todėl neatsitiktinai per 6-8 pastaruosius metus iš esmės pasikeitė naujų verslinių sodų konstrukcijos. Vietoj ekstensyvių sodų, kur buvo sodinama po 30-660 vaismedžių hektare, dabar sodinama po 1250-1660 ar net 3-4 tūkstančių vaismedžių hektare.

Versliniuose soduose siekiama užauginti ne tik didelį, bet ir kokybišką derlių. Tai pasiekti padeda efektyvūs, šiuolaikiniai gamtosaugos ir higienos reikalavimus atitinkantys pesticidai nuo ligų ir kenkėjų. Stebint ir prognozuojant žalingiausias ligas ir kenkėjus, optimizuojamas purškimų kiekis. Optimizavus vaisių skynimo laiką ir laikymo sąlygas, vaisiais galima gerokai ilgiau aprūpinti vartotojus.

Pagal šiuolaikines vaisių auginimo technologijas kasmet galima užauginti puikios kokybės vaisių derlių. Be to, labai svarbu užaugintus desertinius vaisius gerai išlaikyti. Todėl šalyje ne tik rekonstruojamos senos saugyklos su šiuolaikiniais šaldymo įrenginiais, bet jau pastatyta per 2tūkst. talpos saugyklų su kontroliuojamąja atmosfera, kuriose obuolius galima išlaikyti iki naujojo derliaus. Tokių saugyklų statyba plečiama ir toliau.

Užauginus vėlyvuosius žieminius obuolius ir pritaikius pažangiausias laikymo technologijas, vaisius galima tiekti ne tik šalies vartotojams, bet ir eksportuoti.

Atsižvelgiant į sodininkystės verslo perspektyvą bei didesnį konkurencingumą,, būtina sparčiau ir daugiau auginti šiuolaikines rinkos reikalavimus atitinkančių vaisių, taikyti pažangiausias sodo konstrukcijas ir kitas sodo priežiūros bei vaisių laikymo priemones. Be to, sodininkystės verslą organizuoti taip, kad ūkiai susikooperuotų prekiniam vaisių paruošimui bei produkcijos tiekimui rinkai [2].

Serbentai Lietuvos klimato ir dirvožemio sąlygos visiškai tinka juodiesiems ir raudoniesiems serbentams auginti. Mechanizuoto derliaus skynimo galimybė ir serbentynų sodinimas prie vaisių ir uogų perdirbimo įmonių bei besikuriančių gilaus šaldymo firmų vis labiau skatina didinti šių verslinių uogynų plotus. Šiuo metu yra apie 1500 ha serbentynų. Svarbi serbentų ūkinė savybė – didelis derlius. Taikant pažangias auginimo technologijas, galima gauti po 9-10 t/ha ir daugiau juodųjų serbentų bei 15-20 t/ha raudonųjų serbentų uogų. Kita teigiama savybė, kad kai kurių ankstyvųjų serbentų uogos prinoksta tuo metu, kai rinkoje, išskyrus braškes, kitų uogų dar nebūna.

Avietės pasaulio rinkoje labiausiai vertinamos šaldytos. Apie 80 proc. aviečių produkcijos yra šaldoma ir perdirbama, o likusi dalis skiriama desertui. Kadangi Europos Sąjungos šalyse aviečių uogų savikaina dėl rankų darbo imlumo yra gana didelė, todėl jos didina pigios uogų žaliavos importą ir atveria plačią rinką uogų augintojams ir eksportuotojams. Pvz., kaimyninė Lenkija, kasmet išauginanti po 44,8 tūkst. t aviečių, apie 85 proc. jų šaldo, perdirba į tyreles bei koncentruotas sultis ir šviežias (atšaldytas) uogas eksportuoja į Vokietiją, Daniją, Austriją.

Pastaraisiais metais, plečiantis šaldymo bei įvairių perdirbimo įmonių tinklui, labiau susidomėta avietėmis kaip versliniais augalais ir Lietuvoje. Norint avietes šaldyti arba gaminti iš jų džemus, uogienes ar koncentruotas sultis, įmonei iš karto reikia daug uogų. Aviečių auginimo centrus patogiausia kurti prie didesnių miestų, kuriuose išplėtota šaldymo ar perdirbimo pramonė, sudarytas prekybos tinklas, padedantis aprūpinti gyventojus šviežiomis desertinėmis uogomis. Ypatingo dėmesio susilaukė remontantinės avietės, kurių desertinės uogos pateikiamos į rinką rudenį. Pratęsiant šviežių uogų vartojimo sezoną, jas galima auginti ir po priedangomis [1].

Taikant intensyvias vaisių ir uogų auginimo technologijas, labai padidėjo kokybiškos šiuolaikines rinkos reikalavimus atitinkančios sodinamosios medžiagos poreikis. Išsiplėtė valstybės kontroliuojamųjų medelynų tinklas, kuriuose auginami paklausūs sodinukai. Kai kurių naujausių veislių sodo augalų sodinukai įvežami iš Lenkijos, Olandijos ir kt. šalių.

Sodinamosios medžiagos sveikatingumui ir kokybei garantuoti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute kuriamas sodo augalų sveikos sodinamosios medžiagos dauginimo centras su devirusavimo ir testavimo laboratorija [2].

Šalies sodininkystės verslo sėkmę lems ir pačių sodininkų organizuotumas, nes pavieniai sodininkai ar uogininkai negalės išlaikyti konkurencijos. Šiuo metu neužtenka burtis į asociacijas. Įsitvirtinimą, rinkose ir verslo sėkmę lems tai, kaip greitai šalies sodininkai ir uogininkai susijungs į vieningą gamintojų organizaciją ir pateiks daug kokybiškų desertinių ir perdirbti tinkamų vaisių bei uogų. Priešingu atveju kitų Europos Sąjungos šalių labai gerai organizuotas vaisių ir uogų verslas išstums lietuviškąją produkciją net ir iš savos šalies rinkos.

2005 metais sodai ir uogynai Lietuvoje užėmė 43,7 tūkst. ha, tai sudarė 1,3 proc. ŽŪN ploto. Labiausiai paplitę mėgėjiški, iki 0,5 ha, dydžio sodai ir uogynai. Verslinius sodus ir uogynus augina ūkininkai ir specializuotos sodininkystės bendrovės. Vertinant penkerių metų vidurkį,
vidutinis verslinio sodo ir uogyno plotas Lietuvoje – po 4,4 ha. 2005 metais didesni negu 10 ha sodai užėmė 73 proc. verslinių sodų ploto, didesni nei 10 ha uogynai – 57 proc. verslinių uogynų ploto. Stambieji augintojai labiau atitinka rinkos poreikius, nes gali tiekti didesnius vienarūšės produkcijos kiekius, tinkamai juos paruošti realizavimui.

2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, bendras verslinių sodų ir uogynų plotas šalyje padidėjo 14 proc. ir siekė 9,4 tūkst. ha. Obelys užėmė 43 proc., juodieji serbentai -36 proc., braškės – 8 proc. verslinių sodų ir uogynų ploto. Likusioji dalis – kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, raudonųjų serbentų, aviečių ir aronijų sodiniai.

Siekdami išlikti konkurencingi, gerai prižiūrimų verslinių sodų ir uogynų augintojai taiko pažangias auginimo technologijas, gerina produkcijos kokybę. Įveisiami serbentynai, populiarėja perspektyvių veislių žemaūgių sodų auginimas.

Verslinių sodų plotai didėja Kauno, Panevėžio, Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, didžiausi – Panevėžio ir Šiaulių apskrityse. Mėgėjiški sodai auginami visoje šalyje. Skaičiuojant vienam ŽŪN hektarui, 2005 metais daugiausia sodų ir uogynų buvo Alytaus, Kauno, Vilniaus apskrityse, mažiausia – Tauragės, Telšių ir Šiaulių apskrityse.

2. PRODUKCIJOS SUPIRKIMAS PERDIRBIMAS IR PARDAVIMAS

2004 metais dėl prasto derliaus augintojai pateikė rinkai palyginti nedidelius obuolių, serbentų kiekius. 2005 metais obuolių ir ypač juodųjų serbentų, aviečių, kriaušių derlius ir supirkimo kiekiai buvo didesni už 2001-2004 metų vidurkį.

2005 metais 98 proc. supirkto vaisių ir uogų kiekio sudarė obuoliai. Jų supirkimo kaina – 13 proc. mažesnė negu 2004-aisiais. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, didesnėmis kainomis buvo superkamos vyšnios (3,4 karto), avietės (3,2 proc.), juodieji serbentai (17 proc.).

Obuoliai Lietuvoje superkami pigiau negu ES šalyse, kuriose augintojai rinkai pateikia daugiau desertinės produkcijos. Kriaušių supirkimo kaina Lietuvoje 6,2 proc. mažesnė negu Vengrijoje, tačiau didesnė negu Lenkijoje (2,2 karto), kai kuriose kitose ES šalyse. Braškės Lietuvoje superkamos mažesnėmis kainomis nei Belgijoje (8,8 karto), Nyderlanduose (7,8 karto), Jungtinėje Karalystėje (6,8 karto), Italijoje (5,3 karto), Portugalijoje (3,3 karto), Ispanijoje (2,3 karto). Dėl neaukštų kainų šalyje auginami obuoliai ir braškės rinkoje įgyja privalumų.

Mažmeninės vaisių ir uogų kainos, ilgą laiką labai priklausiusios nuo gamtinių sąlygų ir išauginto derliaus Lietuvoje, vis plačiau atsiveriant rinkoms, tapo stabilesnės ir vis daugiau priklausomos nuo pasaulinių rinkos kainų. 2001-2003 metais vidutinės mažmeninės obuolių kainos Lietuvoje buvo gana stabilios, 2004-aisiais jos kilo, o 2005-aisiais sumažėjo. Per 2001-2005 metų laikotarpį kriaušių kainos sumažėjo 12 proc., bananai pabrango 79 proc., citrinos atpigo 1 proc. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, kai kurių vaisių kainos sumažėjo: rūšinių obuolių – 26,0 proc., kriaušių -3,9 proc.

Iš visų šalyje auginamų vaisių ir uogų rūšių perdirbimui daugiausia naudojami obuoliai. Gaminiai iš lietuviškų obuolių yra išskirtinio skonio, vertingų maistinių savybių. Lietuvoje sukaupta ilgametė obuolių perdirbimo patirtis.

AB „Anykščių vynas“ – viena stambiausių šviežių vaisių ir uogų supirkėjų ir perdirbėjų Lietuvoje. Šalyje išplėtota koncentruotų sulčių gamyba, įmonės yra įsigijusios modernią įrangą. Vaisių ir uogų sultis gamina KB „Vaisių sultys“, UAB „Vaiskona“, KB „Varėnos konservai“, ŽŪK „Šiaurės Lietuvos uogynai“, ŽŪK „Šilauogė“, kitos įmonės. Džemo, marmelado, tyrių rinkoje žinomi UAB „Vilroka“, UAB „Gerovė“, Klausučių ŽŪB, KB „Varėnos konservai“, UAB „Telsoda“, UAB „Rivona“, Tauragės vaisių ir daržovių perdirbimo kombinatas, Kėdainių konservų fabrikas. Šiuolaikinius standartus atitinkančią uogų užšaldymo įrangą, saugyklas-šaldytuvus turi UAB „Vėtrija“, ŽŪKB „Litbera“, ŽŪK „Šilauogė“. Lietuvos įmonės ir kooperatinės bendrovės pajėgios užšaldyti per 10 tūkst. t uogų per sezoną. Norint pasiekti dar geresnių rezultatų, būtinas glaudesnis augintojų ir perdirbėjų bendradarbiavimas [3].

Lietuvoje gaminama vis daugiau džemų, drebučių, marmeladų, tyrių ir pastų. 2005 metais, palyginti su 2001-aisiais, šių produktų gamybos apimtys išaugo 62 proc. 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, koncentruotų sulčių pagaminta 7,4 karto, šaldytų vaisių ir uogų – 1,4 karto daugiau.

2002-2005 metais Lietuvos rinkoje parduodamų šalyje pagamintų vaisių ir uogų produktų vertė kasmet buvo vis didesnė. Didėjo ir eksporto apimtys. 2002 metais už eksportuotus gaminius gauta 46 proc., 2003-aisiais – 52 proc., 2004-aisiais – 36 proc., 2005-aisiais – 56 proc. visų pardavimo pajamų. Apskritai 2005 metais, palyginti su 2004-aisiais, vaisių ir uogų gaminių parduota už 1,6 karto didesnę sumą (1 pav.).

1 pav. Vaisių ir uogų gaminių pardavimas 2002 -2005 m., mln. Lt

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2124 žodžiai iš 4241 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.