Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas
5 (100%) 1 vote

Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas

Turinys

1. ĮVADAS……………………………………………………………………………………………..3

2. SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS………………………………………………………………………………6

3. ASMENS GARBĖS IR ORUMO GYNIMAS………………………………………..10

4. ASMENINĖS NETURTINĖS TEISĖS………………………………………………….15

5. IŠVADOS………………………………………………………………………………………….18

6. NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………………………………………19

Įvadas

Žmogus yra biosocialinė būtybė. Jo esmė yra neatsiejama nuo socialinės aplinkos, visuomenės, kurioje pasireiškia individo dualistinė prigimtis – biologinis pradas ir socialinis statusas. Žmogus yra laisvas, autonomiškas individas, tam tikra prasme nepriklausomas nuo visuomenės, valstybės, kitų žmonių. Kaip toks individas, žmogus turi teisę į vardą, atvaizdą, privataus gyvenimo slaptumą, garbės ir orumo gynimą, teisę į kūno neliečiamumą, laisvės neliečiamumą, teisę pakeisti lytį. Kita vertus, žmogus negali būti laisvas nuo visuomenės, kurioje gyvena. Kiekvienas yra integruotas į visuomenės struktūrą, užima joje tam tikrą padėtį, turi atitinkamas teises ir pareigas, naudojasi socialinėmis garantijomis, yra susijęs su kitais visuomenės nariais daugybe saitų.

Civilinė teisė yra viena iš pagrindinių teisės šakų. Jos reikšmė mūsų gyvenime labai didelė, nes kiekviename žingsnyje visiems mums tenka susidurti su šios teisės reguliuojamais santykiais. Daugelis šių santykių tokie dažni ir įprasti, kad net nejaučiame jų teisinio pobūdžio.

Civiliniai teisiniai santykiai gali būti:

1. tarp fizinių asmenų;

2. tarp fizinių ir juridinių asmenų;

3. tarp juridinių asmenų.

Civilinės teisės reguliuojami santykiai nustatomi pagal civilinės teisės reguliuojamą dalyką ir civilinio teisinio reguliavimo metodą. Civilinės teisės dalykas atsako į klausimus, kokius visuomeninius santykius reguliuoja civilinė teisė, o civilinio teisinio santykio metodas atsako į klausimą, kaip ir kokiomis priemonėmis civilinė teisė veikia jos reguliuojamus visuomeninius santykius. Civilinių įstatymų reguliuojami santykiai:

• asmenų turtiniai santykiai ir su šiais santykiais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai, taip pat šeimos santykiai, pagrįsti subjektų lygiateisiškumu, nuosavybės neliečiamumu, sutarties laisve, nesikišimu į privačius santykius, civilinių santykių teismine gynyba.

• specifinės fizinių asmenų civilinės teisės.

Civilinė teisė susideda iš institutų, kurie, išdėstyti tam tikra tvarka, reguliuoja vienarūšių, giminingų visuomenės santykių grupę ir sudaro sistemą.Civilinės teisės sistema yra tokia:

1. Bendrosios nuostatos (LR CK I knyga)

2. Asmenys (II knyga)

3. šeimos teisė (III knyga)

4. Daiktinė teisė (IV knyga)

5. Paveldėjimo teisė (V knyga)

6. prievolių teisė (VI knyga)

Pagrindinis teisės šaltinis yra įstatymas. Civilines teises gali riboti tik įstatymas. Jų negali riboti nei Prezidento dekretas, nei vyriausybės nutarimai, nei kiti administracinės teisės aktai, išskyrus atvejus, kai pagal konst., straipsnius įvedama karo ar nepaprastoji padėtis. Taip pat gali riboti teismas (pripažinti neveiksniu, uždrausti publikuoti knygą ir kt.)

Civilines teises gina teismas, arbitražas, trečiųjų teismas. Įstatymuose numatytais atvejais jas taip pat gina kitos institucijos.

Atitinkami organai civilines teises gina:

– pripažindami, kad teisė priklauso tam tikram asmeniui;

– grąžindami padėtį, buvusią iki teismo pažeidimo;

– užkirsdami kelią pažeidžiantiems teisę veiksmams;

– priteisdami įvykdyti pareigą natūra;

– nutraukdami arba pakeisdami teisinį santykį;

– išieškodami iš pažeidusio teisę asmens padarytus nuostolius, o įstatyme ar sutartyje numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius);

– Civiliniame kodekse numatytais atvejais pripažindami negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams;

– Kitokiais įstatyme numatomais būdais, pavyzdžiui, įpareigodami paneigti žinias, žeminančias fizinio asmens arba organizacijos garbę, jeigu tokias žinias paskleidęs asmuo neįrodo, kad jos atitinka tikrenybę. (D. Vasarienė „Civilinė teisė“ 2002)

Civilinė teisė anksčiau vartojo ne „fizinio asmens“, o „piliečio“ terminą.

Pilietis yra tam tikros valstybės narys, o civiliniame teisiniame santykyje subjektas gali būti atitinkamos valstybės pilietis, kitos valstybės pilietis ir žmogus be pilietybės. Todėl jį tiksliau apibūdina „ fizinio asmens“ terminas.

Fiziniai asmenys dažniausiai civilinių teisinių santykių subjektai. Jų, kaip civilinės teisės subjektų, teisinę padėtį lemia jų civilinis teisnumas ir veiksnumas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia specifines teises, kurias gali turėti tik šie civilinio teisinio santykio subjektai. Tai yra: teisė į vardą, teisės į vardą gynimas, teisė į atvaizdą, teisė į privatų gyvenimą ir jo
slaptumą, asmens garbės ir orumo gynimas, teisė į kūno neliečiamumą ir vientisumą, neleistinumas apriboti fizinio asmens laisvę, teisė pakeisti lytį.

Specifinės fizinių asmenų civilinės teisės ir jų įgyvendinimas

Kiekvienas pilietis yra tam tikros valstybės narys. Civiliniame teisiniame santykyje subjektas gali būti atitinkamos valstybės pilietis, kitos valstybės pilietis ir žmogus be pilietybės. Todėl jį tiksliau apibūdina „fizinio asmens“ terminas.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas fiziniams asmenims suteikia specifines teises, kurias gali turėti tik šie civilinio teisinio santykio subjektai. Tai yra:

1. teisė į vardą ir jos gynimas. Apima vardą, pavardę, pseudonimą. Asmuo kurio ši teisė pažeista, gali reikalauti, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią neteisingai pasinaudojus jo vardu;

Asmens pavardė ir vardas yra asmenį individualizuojantys jo teisinio statuso elementai. Ši norma draudžia įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu, ar kitokiu būdu neteisėtai veikti kito asmens vardu. Pseudonimo (išgalvoto vardo ar pavardės) negalima vartoti kito konkretaus asmens vardu. Jį paprastai vartoja literatūros, mokslo, meno kūrinių autoriai. Fizinis asmuo gali vartoti savo pilną ar sutrumpintą vardą. Jis gali turėti du vardus (dvigubą vardą) ir gali vartoti tik vieną iš jų arba abu. Taip pat asmuo turi teisę pakeisti savo vardą ir pavardę. Tai padaryti jis gali turėti daug priežasčių. Asmens pavardė gali būti keičiama sudarant santuoką, nutraukiant ją ir kt. Vaiko vardas ir pavardė gali būti keičiami įvaikinimo atveju. Pakeitęs vardą ar pavardę, asmuo išsaugo pagal ankstesnę pavardę ar vardą įgytas teises ir pareigas.Jis privalo pranešti savo skolininkams ir kreditoriams. Tačiau CK nenustato tokio pranešimo formos, tai gali būti pranešama žodžiu, raštu arba viešu skelbimu.

Teisė į vardą gali būti ginama keliais būdais; galima pareikšti ieškinį uždrausti veiksmus, kuriais pažeidžiama teisė į vardą, jeigu pažeidžiantys veiksmai dar nėra atlikti, tačiau yra duomenų, kad šitaip gali būti, galima pareikšti prevencinį ieškinį, asmeniui kuriam buvo pažeistos šios teisės ir padaryta turtinė ar neturtinė žala, gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Asmens vardas yra neatsiejama jo šeimos, privataus gyvenimo dalis. Pažeidus vieno šeimos nario teisę į vardą, gali būti pažeidžiama ir kitų šeimos narių teisė. Todėl įstatymas numato, kad mirusio asmens teises gali ginti ir jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.

2. teisė į atvaizdą. Apima fotonuotraukas, portretus ir kt. Atvaizdai gali būti atgaminami, parduodami, spausdinami ar pats asmuo fotografuojamas tik jam sutikus;

Teisės į atvaizdą norma neturėtų būti aiškinama ir taikoma absoliučiai, be jokių išlygų. Teisė į atvaizdą nėra absoliuti.

Asmens sutikimo reikia, kad ir kam jis fotografuojamas ar platinama jo nuotrauka: reklamos, mokslo tiriamojo, mokymo, švietimo ar dar kokiais nors tikslais. Asmens teisė į atvaizdą yra neturtinė teisė,tačiau kai kuriais atvejais ji gali būti įvertinta pinigais. Galimas atvejis, kai asmuo už atlyginimą gali suteikti teisę naudoti atvaizdą reklamai. Asmuo galėjo būti fotografuojamas, tačiau dar nereiškia, kad jis davė ir sutikimą savo nuotrauką naudoti reklamos tikslais.Savo sutikimą jis gali išreikšti bet kuria forma: raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais. Kiekvienu atveju būtina nustatyti sutikimo ribas, reikia aiškintis tikruosius asmens ketinimus, kokiam tikslui jis davė sutikimą jį fotografuoti ar panaudoti jo atvaizdą.

Mirusį asmenį galima fotografuoti tik jo sutuoktinio, tėvų ar vaikų sutikimu, išskyrus tą atvejį kai asmuo davęs tokį sutikimą būdamas gyvas.

Jeigu asmens fotografavimas ar jo nuotraukų publikavimas priskiriamas tam tikriems viešiesiems interesams, jo sutikimo nereikia. Tai pat sutikimo nereikia jeigu asmuo fotografuojamas dėl savo visuomeninės, tarnybinės veiklos (politikai, kiti valstybės ir savivaldybių pareigūnai, žymūs aktoriai, sportininkai, menininkai ir pan.). Tačiau fotografams negalima piktnaudžiauti šia teise ir pažeisti viešų asmenų teisės į privatų gyvenimą.Trumpalaikiai vieši asmenys, kurie sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro poelgio, tačiau tik trumpai (dalyvaudami įvykyje ar atlikdami veiksmus,ar iškart po to) gali būti fotografuojami be sutikimo. Viešoje vietoje esantis privatus asmuo turi teisę reikšti nenorą būti fotografuojamas.

Teisę į atvaizdą ginama keliais būdais: reikalaujant uždrausti veiksmus pažeidž-iančius šią teisę, reikšti prevencinį ieškinį, reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

3. teisė į privatų gyvenimą ir jo slaptumą. Tai neteisėtas įėjimas į gyvenamąsias patalpas, neteisėtas asmens stebėjimas, turto ar jo paties ieškojimas, telefoninių pokalbių klausymasis, korespondencijos konfidencialumo pažeidimas ir kt.;

Privatus yra toks žmogaus gyvenimas, kuris vyksta ne viešumoje t.y. vidiniai asmens šeimos santykiai, jo lytinis, dvasinis, religinis gyvenimas, privatūs pokalbiai, kilmė, telefono numeris ir pan. Privataus gyvenimo sritį sudaro gyvenamoji patalpa, privati žemės valda, patalpos kurias asmuo naudoja savo veiklai,
privati informacija, saugoma asmens darbo kompiuteryje.Vadovaujantis šia norma draudžiama rinkti informaciją tik apie privatų asmenį. Todėl ji netaikoma, kai apie asmenį renkama informacija, nesanti jo privataus gyvenimo dalis. Informaciją apie privatų asmens gyvenimą galima rinkti įstatymų numatyta tvarka esant teismo sprendimui.

Remiantis šia norma draudžiama rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą: asmens sekimą, jo paties ar jo būsto stebėjimą, telefono pokalbių klausymąsi, asmens ji daiktų ar jo būsto apieškojimą, asmens susirašinėjimo skaitymą, kopijavimą, duomenų apie asmens sveikatos būklę skaitymą, rinkimą, dauginimą, asmens pažystamų apklausą.

4. garbės ir orumo gynimas. Asmuo turi teisę reikalauti paneigti duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą;

5. teisė į kūno neliečiamybę ir vientisumą. Su asmeniu negali būti atliekami jokie moksliniai ar medicininiai bandymai ar tyrimai. Jo kūnas ar jo dalys negali būti komercinio sandorio dalykas;

Teisę į kūno neliečiamumą saugo ir gina ne tik civilinė teisė. Jokie bandymai susiję su žmogaus kūnu be jo rašytinio sutikimo – negalimi. Jeigu asmuo yra neveiksnus, tokį sutikimą gali duoti globėjai, tėvai. Iki duodamas sutikimą, asmuo turi būti išsamiai informuotas, kas jam bus daroma.Jeigu bus pripažinta, kad asmuo nebuvo išsamiai informuotas, jo sutikimas bus niekinis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1678 žodžiai iš 5522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.