Ssrs vadovai ir ju terorai
5 (100%) 1 vote

Ssrs vadovai ir ju terorai

Vladimiras Leninas (tikr. Ulianovas) – iis gimė 1870 kovo 22 diena Simbirske, dabartiniam Uljanovske.

1924 metais sausio 21 diena Gorkuose (Maskvos srytije), vienas didžiausių revoliucionierių ir mąstytojų, TSKP organizatorius ir Tarybų valstybės įkūrėjas. Uljanovas gimė pedagogo šeimoje. Vyresnysis jo brolis buvo pakartas už pasikėsinimo į carą rengimą. 1887 baigė Simbirsko gimnaziją ir įstojo į Kazanės universiteto teisės fakultetą. 1887 gruodi už revoliucinę veikląbuvo pašalintas iš universiteto, suimtas ir ištremtas į Kokuškino kaimą(dab.Lenino Kokuškinas, prie Kazanės). 1888 grįžo į Kazanę.Čia įstojo į marksizmo būrelį. 1889 persikėlė į Samarą.1891 eksternu baigęs Peterburgo universiteto teisės fakultetą Samaroje pradėjo dirbti prisiekusio advokato padėjėju. 1893 metų rugpjūti persikėlė į Peterburgą. 1985 grįzdamas iš užsienio į Peterburgąaplankė Vilnių, susitarė su vietos marksistais dėl pagalbos leidžiant marksistiniųstraipsniųrinkinį,,rabotnik“. 1895 rudenį Peterburge įkūrė Kovos sąjungądarbininkų klasei išvaduoti. 1895 gruodžio 21 diena buvo suimtas, kaltinamas, o 1897 vasarį buvo ištremtas 3 metams į Šušenskoję (Krasnojarsko kr.). 1900 išvyko į užsienį, kur su G.PIechanovu pradėjo leisti laikraštįJSKRA“. Leninui vadovaujant, RSDDP antrame suvažiavime kuris vyko 1903 metais buvo įkurta bolševikų partija. Knygoje ,,Dvi socialdemokratijos taktikos dem. Revoliucijoje“ kuriąparašė 1905 metais, išdėstė bolševikųstrategijąirtaktiką1905- 1907 revoliucijoje, kritikavo menševikų oportunizmą. 1905 lapkričio 21 atvyko į Peterburgą čia vadovavo ginkluoto sukilimo rengimui. 1905 gruodį vadovavo RSDDP konferencijai Tamperėje (Tamerforse, Suomija). RSDDP ketvirtame ir penktame suvažiavimuose Leninas kritikavo oportunistinę menševikų taktiką. Nuo 1907 gruodžio būdamas emigracijoje, jis kovojo už bolševikų partijos neleg. org-jų išsaugojimąir sustiprinimą. Reakcijos metais parašytame veikale ,,Materializmas ir empiriokriticizmas“ Leninas kritikavo revizionistų bandymus iškreipti marks. Filosofiją, išdėstė marksizmo filosofijos pagrindus. 1912 metais sausio mėnesi vadovavo RSDDP VI (Prahos) konferencijai. 1912 metais birželio mėnesi vadovavo ,,Pravdos“ redakcijai.Veikaluose ,,Kritinės pastabos nacionalinių klausimu“ ir ,,Apie nacijų apsisprendimo teisę“ išdėstė ir pagrindė marksistinę programąnacionaliniųklausimu. 1914 metais liepos mėnesio pabaigoje Leninas Poronine (prie Krokuvos) buvo suimtas.Netrukus paleistas.išvyko įšveicariją. Vykstant pirmam pasauliniam karui, Leninas paskelbė lozungąimpenalistinįkarą paversti pilietiniu. 1917 metais laikinoji vyriausybė įsakė suimti Leniną. Jis perėjo įpogrindį; išjo vadovavo RSDDP(b) šeštam suvažiavimui. Leninas pogrindyje parašė knygą ,,Valstybė ir revoliucija, parengė planą kaip proletariatui paimti valdžią. 1917 metų lapkričio 6 dieną prasidėjus sukilimui, Leninas vakare atvyko į Smolną(iš čia vadovavo sukilimui); lapkričio 7 dieną Tarybų antrame suvažiavime buvo išrinktas LKT pirmininku. Leninui reikalaujant, 1918 metų kovo 3 dieną buvo pasirašyta Bresto taika su Vokietija.

Nuo 1918 metų kovo 11 dienos Leninas gyveno Maskvoje. Jo vadovaujami RKP(b) CK, LKT, darbininkų ir valstiečių gynybos taryba telkė žmones į kovą su užsienio interventais ir vidaus kontrrevoliucionieriais. Lenino iniciatyva 1919 metais buvo įkurtas Komunistų Internacionalas.

Iš esmės Leninas parengė RKP(b) naujos programos projektą. 1920 metais gruodžio mėnesio pranešime Rusijos Tarybų aštuntam suvažiavimui Leninas pateikė socializmo ekonomikos pagrindųsukūrimo planą. Jo iniciatyva buvo parengtas šalies elektrifikavimo planas, tarybinių respublikų lygiateisio ir savanoriško susijungimo įTSRS pagrindiniai principai.

1922 metais Leninas sunkiai susirgo. 1922 metųspalio pradžioje grįžo prie darbo. 1923 metų kovo mėnesį padiktavo savo paskutiniuosius straipsnius, kuriuose apibendrintai išdėstė šalies socialistinio pertvarkymo programą pagrindė galimybe sukurti socializmąTarybųSąjungoje. 1923 metais dėl ligos apsigyveno Gorkuose, kur ir mirė.

Stalinas, kurio tikrasis vardas Josifas Džiugašvilis, daug metų buvo tarybų sajungos diktatorius. Jis gimė 1879 metais Gori mieste , Gruzijoje, Kaukaze. Jo gimtoji kalba – gruzinų. Rusų kalbąjis išmoko vėliau ir visada kalbėdavo su tipišku gruzinišku akcentu.

Stalinas augo skurde. Jo tėvas be saiko gėrė. Ir kai Stalinui buvo vienuolika metų jo tėvas mirė. Jaunystėje jis lankė Gori bažnyčios mokyklą, o kai paūgėjo mokėsi Tifilisio teologijos seminarijoje. Tačiau 1899 metais jį iš ten išmetė už šventvagiškų idėjų propagavimą. 1903 metais Stalinas stojo į bolševikų puse. Iki 1917 metųjis buvo aktyvus partijos narys, mažiausiai šešis kartus buvo areštuotas. Būtent šiuo savo gyvenimo metu jis pasirinko sau pseudonimą ,,Stalinas“ (plieninis žmogus). 1922 metais jis tapo komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Šis postasjam leido stipriai veikti partijos valdymąir lėmėjo sėkmę kovojant dėl valdžios po Lenino mirties.

Aišku Leninas norėjo , kad jo įpėdinis būtų L.Trockis. Savo politiniame testamente Leninas teigė, jog Stalinas yra per žiaurus. Tačiau po Lenino mirties Stalinui pavyko Lenino testamentąnuslėpti. Be to Stalinui pavyko sujungti
jėgas su L.Kamenevu ir G.Zinojevu. kartu jiems pavyko susidoroti su Trockiu irjo pasekėjais. Po to Stalinas atsigręžė prieš Zinovjevą ir Kamenevą. Sutriuškino ir juos. Netrukus atsigręžė prieš kairiojo komunistų partijos flango lyderius – savo buvusius sąjungininkus – irjuos taip pat sutriuškino. Iki 1930 metųjis tapo vieninteliu Tarybų Sąjungos diktatoriumi.

Turėdamas tokia valdžia jis pradėjo drastiškus politinius ,,valdymus“. Jie prasidėjo 1934 metųgruodžio 1 dienąS.Kirovo, aukšto komunistų pareigūno, bei vieno iš Stalino patarėjų nužudymu. Per kitus kelerius metus daugelis žmonių, kurie per 1917 metų revoliuciją ir Leninui valdant vadovavo komunistų partijai, buvo apkaltinti Stalino išdavimu ir nužudyti.Stalinui dar labiau nagu caro policijai sekėsi žudyti komunistus. Pavyzdžiui, 1934 metais iš partijos kongrese Cebtrinio komiteto išrinktųnariųdaugiau kaip du trečdaliai buvo išžudyti per tolimesnius ,,valymus“. Tai rodo, kad Stalinas nenorėjo leisti, kad šalyje atsirastu jokia savarankiška valdžia.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 907 žodžiai iš 1796 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.