Stacionarinės medicinos pagalbos reforma
5 (100%) 1 vote

Stacionarinės medicinos pagalbos reforma

Turinys

Įvadas 2

Stacionarinės medicinos pagalbos politika 3

Europoje ir Lietuvoje 3

Ligoninių lovų skaičius, pokyčiai per paskutinį dešimtmetį, palyginimas su kitomis europos bei Baltijos šalimis 5

Ligoninių lovų pasiskirstymas pagal profilius Lietuvoje 6

Ligoninių lovų fondo panaudojimas Lietuvoje ir jų restruktūrizavimo perspektyva 7

Hospitalizacijos dažnumo pokyčiai 8

Ligoninės veiklos ir medicininio veiksmingumo rodikliai, jų pokyčiai ir vertinimas 9

Išvados 11

Literatūros sąrašas 12

Įvadas

Stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos – tai paslaugos, teikiamos ligoniui gydantis stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ), kuriose pacientai stebimi ir gydomi visą parą. Šias paslaugas sudaro specializuotos stacionarinės paslaugos, priskiriamos, atsižvelgiant į taikomus gydymo metodus ir technologijas, specializuoto ligų gydymo profiliams, bei medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugos, priskiriamos nespecializuoto stacionarinio ligų gydymo profiliui ir teikiamos asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, bei neįgaliesiems, kai jų gydymas pagal specializuoto ligų gydymo profilius yra netikslingas.(11)

Stacionarinės medicinos pagalbos politika

Europoje ir Lietuvoje

Siekdami pertvarkyti stacionarų sektorių , pastaraisiais metais sveikatos politikai kėlė uždavinius padidinti paslaugų teikimo efektyvumą, kuris lemia lovų fondo mažėjimą, pačių ligoninių ir jų išlaudų mažinimą, racionalų stacionarų lovų panaudojimą. Mažinant hospitalizacijos poreikį, o taip pat ir lovų skaičių, svarbu pertvarkyti pačių ligoninių lovų profilius ir jų išdėstymą. (4)

Racionalizuojant ligonines ir jų lovų kiekį labai svarbu parengti strateginį lovų fondo išdėstymo planą. Lietuvoje jau 1991 m., priėmus nacionalinę sveikatos koncepciją, buvo siekiama optimizuoti ligoninių paslaugų teikimą.(4)

Atsižvelgiant į PSO programoje „Sveikata visiems XXI a.“ numatytus tikslus ir siūlomas strategijas, ligoninėse ir jų ambulatoriniuose skyriuose teikiamos specializuotos sveikatos priežiūros paslaugos turi padėti pirminės sveikatos priežiūros specialistams diagnozuoti, gydyti ir reabilituoti pacientus, kai reikalingos brangios ir sudėtingos technologijos, atlikti tas funkcijas, kurių pirminės priežiūros specialistai negali tinkamai atlikti vieni. Būtina užtikrinti savalaikį diagnozavimą ir veiksmingą gydymą, įdiegti efektyvias konsultacijų sistemas. Labai svarbu plėtoti dienos stacionaro, dienos chirurgijos paslaugas, nes tai leistų sumažinti ligonių, liekančių naktį stacionare, skaičių. (3)

Nacionalinė sveikatos taryba, primindama, kad pagrindinis sveikatos reformos tikslas turėtų būti “daugiau sveikatos Lietuvos žmonėms”, o jos strategija – žmonių sveikatos poreikių, o ne suinteresuotų grupių interesų tenkinimas, išreiškia nuostatą, kad tikslinga toliau nuosekliai tęsti sveikatos reformą, pirmiausia šiose srityse:

Pirminės asmens sveikatos priežiūros srityje – stiprinti bendrosios praktikos gydytojo instituciją.

Antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros srityje – optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, atsižvelgiant į pacientų, o ne į sveikatos priežiūros įstaigų vadovų poreikius; siekiant išvengti resursų ir funkcijų dubliavimo, neracionalaus investicijų naudojimo, vykdyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų sujungimo bei restruktūrizavimo procesą, sujungiant specializuotąją sveikatos priežiūrą teikiančias ligonines su daugiaprofilinėmis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis; skatinti naujų – dienos stacionaro ir dienos chirurgijos – paslaugų teikimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

Nacionalinė sveikatos taryba skatina:

Sveikatos apsaugos ministeriją – parengti ir patvirtinti strateginį Lietuvos sveikatos reformos įgyvendinimo planą; nustatyti ir patvirtinti stacionaro paslaugų mastą ir profilius, realiai įgyvendinant mokėjimo už suteiktas paslaugas principą.

Lietuvos Respublikos apskritims ir savivaldybėms – ryžtingiau ir aktyviau rengti pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros restruktūrizavimo planus ir įgyvendinti sveikatos reformą. (2)

LR Seimo 1998 m. patvirtintoje Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta iki 2005 m. optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir jose teikiamų paslaugų kiekį. Tačiau ministerija tik 2002 metų viduryje patvirtino pagrindines sveikatos priežiūros įstaigų tinklo plėtros nuostatas ir siektinus kriterijus. (10)

Vyriausybės strateginio planavimo komiteto posėdyje pritarta Sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo strategijos projektui. Strategijos tikslas – pertvarkyti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, siekiant užtikrinti efektyvesnį išteklių panaudojimą, geresnę paslaugų kokybę bei geresnį paslaugų prieinamumą.

Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigų tinklas neužtikrina racionalaus išteklių panaudojimo, esama netolygaus įstaigų ir specialistų išsidėstymo – per didelė įstaigų koncentracija didžiuosiuose miestuose, trūksta specialistų periferijoje. Taip pat nepakankamas paslaugų prieinamumas kaimo vietovėse, nepagrįstai didelė stacionarinių paslaugų apimtis.

Strategijoje numatytos trys restruktūrizavimo kryptys:

1. ambulatorinių paslaugų plėtra,
2. stacionarinių paslaugų optimizavimas,

3. medicininės slaugos ir ilgalaikio palaikomojo gydymo plėtra.

Strategijoje numatyta, kad stacionarinės paslaugos bus optimizuojamos pertvarkant stacionarines sveikatos priežiūros įstaigas, didinant teikiamų paslaugų saugumą ir kokybę, plėtojant dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, spartinant ligonių ištyrimą bei įgyvendinant kitas nuostatas. (9)

Ligoninių lovų skaičius, pokyčiai per paskutinį dešimtmetį, palyginimas su kitomis europos bei Baltijos šalimis

Vienu didžiausių 20-o amžiaus pradžios ir vidurio sveikatos paslaugų skirtumų buvo išplėtotas ligoninių sektorius. Ligoninių skaičiaus ir jų potencialo augimas daugelį metų buvo suvokiamas kaip akivaizdaus sveikatos ptiežiūros progreso rodiklis. Ligoninių potencialas yra stacionarinio sektoriaus darbo, materialinių, financinių ir organizacinių išteklių sąveikos rezultatas. Kad būtų paprasčiau lyginti, tarptautinėje praktikoje pagrindiniu stacionarinio sektoriaus potencialo rodikliu laikomas lovų skaičius ir su juo susiję išvestiniai rodikliai. Požiūrio į lovų skaičiaus dinamiką pasikeitimas yra vienu iš ryškiausių mąstymo stereotipų kaitos sveikatos sektoriuje pavyzdžių. Po 1990 m. lovų skaičius mažėjo visose postsovietinėse valstybėse. Priešingai nei prieš 30 metų, dabar dažnai pasigirsta pasisakymų, kad lovų ligoninėse skaičiaus mažinimas yra vienas iš tiksliausių sveikatos priežiūros reformos veiksmingumo rodiklių. Lovų skaičius pastaraisiais dešimtmečiais europoje mažėja augant araba bent jau išliekant stabiliai bendrai stacionarinės sveikatos priežiūros išteklių apimčiai.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 924 žodžiai iš 2628 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.