Statistikos darbas
5 (100%) 1 vote

Statistikos darbas

ŪKININKŲ VEIKLOS VYSTYMOSI TENDENCIJOS RADVILIŠKIO RAJONE

Šiauliai, 2004

TURINYS

ĮVADAS

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE ŪKININKŲ VEIKLĄ ŠALTINIAI IR TYRIMO BŪDAI

2. ŪKININKŲ SKAIČIAUS, JŲ GAMYBOS PRIEMONIŲ IR VEIKLOS REZULTATŲ STATISTINĖ ANALIZĖ:

2.1. Ūkininkų skaičius ir jų žemės plotas

2.2. Ūkininkų pastatai ir technika

2.3. Pasėlių plotai ir jų struktūra

2.4. Ūkininkų laikomų gyvulių skaičius

2.5. Augalų derlingumas ir gyvulių produktyvumas bei jų dinamika

3. ŪKININKŲ VEIKLOS PERSPEKTYVOS

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

LITERATŪROS SĄRAŠAS

ĮVADAS

Lietuvoje jau keturiolikti metai vyksta agrarinė reforma. Formuojama nauja žemės ūkio sistema, kurios pagrindas – privati nuosavybė. Grąžinama žemė ir kitas išlikęs turtas iki 1940 m. buvusiems savininkams ar jų įpėdiniams. Kuriasi ūkininko ūkiai, įsisteigia ir persitvarko žemės ūkio bendrovės. Tokios reformos dėka susikūrė daug smulkių, daugiašake gamyba užsiimančių ūkininkų ūkių, gyventojų ūkių, kurių vidutinis dydis – 2 ha žemės ūkio bendrovės bei bendrijos.

Pagal užsienio šalių patyrimą, daugelis mokslininkų ir praktikų prioritetą atiduoda individualiems ūkininkų ūkiams. Jie kuriami privačios nuosavybės pagrindu ir pats savininkas tvarko savo ūkį, pilnai atsako už savo veiklos rezultatus. Didesnis suinteresuotumas, kruopštumas, taupumas leidžia pasiekti didesnį gamybos efektyvumą. Ūkininkas, kaip ir kiekvienas verslininkas, turi savo kasdieninę svajonę, tiki savo veikla, nori gauti kuo didesnį pelną, atkakliai siekia savo tikslų ir pan.

Kai kurių pradedančių žema kvalifikacija ir ūkininkavimo patirties trūkumas trukdo pasiekti aukštų rezultatų, tačiau ateitis priklauso jiems.

Todėl kursinio darbo objektu ir pasirinkta ūkininkų ūkiai, konkrečiai Radviliškio rajono 1999 – 2003 metų ūkininkų veikla.

Kursinio darbo tikslas – parodyti ūkininkavimo sąlygas Radviliškio rajone, išanalizuoti rajono ūkininkų veiklos rezultatus, palyginti juos su žemės ūkio bendrovių duomenimis ir numatyti ūkininkavimo perspektyvas.

Kursiniame darbe bus naudojama statistinių leidinių informacija, kortelės ir suvestinės apie ūkininkų veiklą, žemėtvarkos tarnybų ir mokesčių inspekcijos duomenys, kita medžiaga. Darbo praktinė vertė – naudojantis esama informacija, atskleisti išorines ūkininkavimo sąlygas, įvertinti konkretaus rajono ūkininkų ūkinės veiklos rezultatus ir apskaičiuoti perspektyvinius rodiklius.

Pagrindiniai uždaviniai:

1. Įvertinti ūkininkavimo sąlygas Lietuvoje vadovaujantis statistikos departamento žemės ir miškų ūkio statistikos skyriaus duomenimis.

2. Vadovaujantis Statistikos įstatymu paanalizuoti Radviliškio rajono ūkininkų ūkių veiklą, ištirti ūkininkų ūkių veiklos kitimą laiko atžvilgiu.

3. Įvertinti ir padaryti išsamias išvadas apie ūkininkų ūkių veiklos perspektyvas Radviliškio rajone.

Šiuo tyriamuoju darbu siekiama supažindinti ūkininkavimo perspektyvomis ir problemomis. Vadovaujantis įvairiais statistiniais metodais svarbu pagrįsti esamą situaciją, įvertinti ūkininkavimo veiklos kitimą laiko atžvilgiu (imtas laikotarpis nuo 1999 iki 2003 m.), svarbu apžvelgti kokia ūkininkavimo situacija Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare.

1. STATISTINIAI DUOMENŲ APIE ŪKININKŲ VEIKLĄ

ŠALTINIAI IR TYRIMO BŪDAI

1989 m. priėmus Valstiečių ūkio įstatymą, Lietuvoje pradėjo kurtis ūkininkai. Statistikos departamento žemės ir miškų ūkio statistikos skyrius 1990 m. išleido pirmąjį statistinį leidinį apie atsikuriančius Lietuvos ūkininkus. Taigi, ūkininkų ūkių atkūrimas – svarbiausia ūkininkų statistikos prielaida. Atsirado būtinybė parengti statistinės apskaitos dokumentus, numatyti statistinės informacijos apie ūkininkų ūkius rinkimo tvarką ir būdus.

Duomenis apie ūkininkų veiklą pateikia ūkininkų ūkių statistika, t.y. žemės ūkio statistikos šaka, kiekybiniais rodikliais tirianti ir apibūdinanti ūkininkų skaičių, jų žemės priklausomybę, ūkininkų gamybos priemones bei gamybos rezultatus, jų veiklos kiekybinę pusę konkrečiomis vietos ir laiko sąlygomis. Tiriant ūkininkų gamybos priemones susiduriame su padėties arba būklės (stovio) statistika, o tiriant ūkininkų gamybos rezultatus – su įvykių arba judėjimo statistika. Ūkininkų ūkių statistika stebi ūkininkų gamybos sąlygas, veiksmus, procesus ir rezultatus, analizuoja ūkininkų veiklos dėsningumus. Statistika apibūdina tiriamųjų reiškinių kiekį, sudėtį ir struktūrą, tiria ryšius, parodo tiriamojo objekto, t.y. ūkininkų ūkių kokybinę sandarą.

Ūkininkų ūkių statistika apibūdina ūkininkų veiklą statistiniais rodikliais. Statistiniai rodikliai turi būti apskaičiuoti pagal tam tikrą metodiką.

Vienas iš būdų ūkininkų ūkiams tirti – statistinis stebėjimas, kurio metu yra renkami duomenys apie ūkininkų ūkius, remiantis pirminės apskaitos dokumentais, aktais, apklausomis, įskaitant būdus ir priemones informacijai rinkti.

Statistikos duomenų gavimo būdus apie ūkininkų veiklą reglamentuoja Statistikos
įstatymas. Jis numato, kad statistikos tyrimai gali būti pagal jų atlikimo organizavimą:

– valstybiniai;

– žinybiniai;

– savaveiksmiai;

– pagal apimtį;

– ištisiniai;

– atrankiniai (imties).

Tiriant ūkininkų ūkius plačiausiai taikomi vienkartiniai, stebėjimai (nustatant žemės plotus ir gyvulių skaičių konkrečiu laiko momentu, dažniausiai metų pirmąją dieną). O taip pat periodiniai, pasikartojantys tam tikrą laiko tarpą (pvz., duomenys apie ūkininkų gyvulių skaičių ir gyvulininkystės produkciją gaunami kiekvieną ketvirtį).

Kadangi ištisiniam stebėjimui atlikti reikia daug laiko, pinigų ir darbuotojų, todėl paplitę daliniai stebėjimai, kai tiriama tam tikra visumos dalis. Dažniausiai taikomas atrankinis (imties) metodas, kai pirmiausiai atrenkami tipiniai ūkiai, o po to atliekamas dalinis stebėjimas. Šiam tyrimui dabar naudojami ūkininkų ūkių registravimo žiniaraščių duomenys, o svarbiausias kriterijus atrankiniam tyrimui – ūkio žemės plotas. Duomenų apie Radviliškio rajono ūkininkų veiklą rinkimo ir kaupimo darbus atlieka rajono statistikos skyrius.

Ūkininkų ūkių registro duomenis numatyta kaupti dviem etapais: pirmąjame etape surenkti ūkininkų ūkių registro duomenis, o antrąjame etape – renkti ūkininkų veiklos duomenis. Duomenys apie Radviliškio rajono ūkininkų veiklą registre buvo formuojami remiantis rajono savivaldybės informacija, vėliau duomenys teikiami Žemės ūkio ministerijai, o taip pat registro tvarkytojui – Statistikos departamentui. Kiekvienas ūkininkas pildo registro kortelę, kurioje kaupiami duomenys apie ūkį. Ūkininkų ūkių registro kortelėse reikiami duomenys kaupiami ūkininko apimties registravimu arba gaunami tiesiogiai – suskaičiavus gyvulius arba išmatavus pasėlių plotus. Ši kortelė pildoma asmeniui, kurio vardu įregistruotas ūkis apskričių administracijų rajonų žemės ūkio skyriuose. Kortelėjė yra šeši skyriai ir ši kortelė yra pagrindas informacijai apie ūkininkus kaupti bei tolimesnei ūkių atrankai organizuoti.

Ūkininkų statistinės ataskaitos kasmet tobulinamos. 2000 m. balandžio 17 d. Statistikos departamento direktoriaus įstatymu patvirtinta statistinė ataskaita ŽŪ-02-LT GYVULIŲ SKAIČIUS IR GYVULININKYSTĖS PRODUKCIJA ŪKININKŲ IR KITŲ GYVENTOJŲ ŪKIUOSE, kurioje irželio 1 d., lapkričio 1 d., ir kitų metų sausio 1 d. Ūkininkai įrašo bendras žemės plotas, ariamos žemės plotas, ariamos žemės plotas bei pasėlių plotai žemės ūkio augalų grupėmis, pogrupiais ir atskirais žemės ūkio augalais. Taip pat joje įrašomi duomenys apie gyvulių skaičių birželio 1 d. ir gautą gyvulių produkciją per 5 mėn. Šias korteles ūkininkai gauna iš seniūnijų darbuotojų, jas užpildo ir grąžina į seniūniją, kuri pristato informaciją rajono statistikos skyriui, kuriame parengiama suvestinė rajono mastu.

Surinktų duomenų apie produkciją patikrinimui statistikos įstaigos naudoja duomenis apie žemės ūkio produkcijos supirkimus, gaunamus iš žemės ūkio produkciją perdirbančių įmonių. Tikrinant duomenis apie ūkininkų naudojamų pasėlių plotus, remiantis žemėtvarkos įstaigų ataskaitų duomenimis. Surinkta informacija apie ūkininkų ūkius yra analizuojama ir vertinama taikant bendrosios ir matematinės statistikos metodus. Analizuojant surinktus duomenimis, jie grupuojami. Grupavimas – tai surinktos medžiagos suskirstymas į vienarūšes sudėtines dalis (grupes ir pogrupius) pagal tam objektui būdingus esminius požymius. Požymiai, imami grupavimo pagrindu, vadinami grupavimo požymiais. Atlikdama Radviliškio rajono ūkininkų veiklos analizę, naudojausi duomenimis apie ūkininkų ūkių, kurie buvo išskirti į tam tikras grupes pagal turimos žemės plotą.

Norėdama išanalizuoti turimus duomenis bei padaryti išvadas apie Radviliškio rajono ūkininkų veiklą, skaičiavau absoliutinius ir santykinius dydžius, statistinius vidurkius, apskaičiavau statistinius indeksus bei dinamikos eilutės rodiklius, taip pat braižiau grafikus.

Absoliutiniai statistiniai dydžiai yra rodikliai, apibūdina – ekonominių reiškinių bei procesų apimtį jų visumos vienetų skaičiumi arba reiškinius apibūdinančių požymių suma. Santikiniai dydžiai – tai kiekybinių santykių rodikliai. Jie gaunami, palyginus absoliutinius dydžius.

Baziniai santykiniai dydžiai gaunami veiksnių laikotarpių arba laiko momentų duomenis lyginant su seno (pradinio) į bazinio laikotarpio (laiko momento) duomenimis.

Grandininiai santykiniai dydžiai gaunami, vėlesnių laikotarpių arba laiko momentų duomenimis lyginant su nuolat kintančių ankstensių laikotarpių (laiko momentų) duomenimis, t.y. lyginant kaimyninius duomenis.

Dinamikos santykiniai dydžiai apibūdina vienarūšių reiškinių kitimą tam tikru laiku. Jie rodo reiškinių vystymosi kryptį bei kitimo greitį.

Struktūros santykiniai dydžiai rodo nagrinėjamos visumos sudėtį. Jie apskaičiuojami visumos dalių vienetų skaičiaus, arba ją apibūdinančio požymio dydžio.

Savo analizėje, taip pat naudojau stulpelines bei sektorines diagramas. Stulpelinės diagramos naudojamo reiškinių kitimui tam tikru laiku, jų palyginimui, o struktūra – struktūriniams poslinkiams vaizduoti.

Tiriant ūkininkų veiklos kitimą laiko atžvilgiu, svarbu ne tik nustatyti kaitos apimtis, bet ir išaiškinti jų kitimo greitį,
bei pagrindines vystymosi kryptis. Tuomet tarpusavyje lyginami dinamikos eilutės lygiai (statistiniai rodikliai). Lyginant dinamikos eilutės lygiu, apskaičiuojami absoliutiniai, santykiniai ir vidutiniai dinamikos eilučių analitiniai rodikliai. Tai absoliutinis pokytis ir absoliutinių pokyčių vidurkis.

Jie apskaičiuojami pagal formules:

∆y = yn – yn-1,

∆y – absoliutinis pokytis;

yn – vėlesnio (lyginamojo) laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

yn-1 – ankstesnio (bazinio) laikotarpio dinamikos eilutės lygis.

Absoliutinio pokyčio vidurkis apskaičiuojamas:

∆y = yn – y1

n – 1

čia yn – galutinis dinamikos eilutės lygis;

y1 – pradinis dinamikos eilutės lygis;

n – lygių skaičius

arba:

∆y = ∆y1 + ∆y2 + … ∆yn

n

čia ∆y1, ∆y2 …∆yn – grandininiai absoliutiniai pokyčiai;

n – absoliutinių pokyčių skaičius.

Kitimo tempas – tai dviejų dinamikos eilutės lygių santykis, išreikštas koeficientais:

Kt = yn

Yn-1

čia yn – vėlesnio (lyginamojo) laikotarpio dinamikos eilutės lygis;

Yn-1 – ankstesnio (bazinio) laikotarpio dinamikos eilutės lygis.

Kitimo tempo vidurkis apskaičiuojamas:

Kt =

čia yn – galutinis dinamikos eilutės lygis;

y1 – padinis dinamikos eilutės lygis;

yn – dinamikos eilutės lygių skaičius,

arba

Kt =

Pakitimo tempas – tai absoliutinio pokyčio ir dinamikos eilutės lygio, pasirinkto baze (pagal kurį apskaičiuotas absoliutinis pokytis) santykis. Pakitimo tempas žymimas Pt ir apskaičiuojamas bazinis

Ptn = ∆yn

Y1

arba yn – y1

Y1

čia ∆y1, ∆y2 …∆yn – baziniai absoliutiniai pokyčiai;

∆y1, ∆y2 …∆yn – dinamikos eilutės lygiai.

grandininis

Ptn = ∆xn

Yn-1

čia ∆y1, ∆y2 …∆yn – grandininiai absoliutiniai pokyčiai;

∆y1, ∆y2 …∆yn – dinamikos eilutės lygiai.

Pakitimo tempas gali būti apskaičiuojamas taip:

Pt = Kt – 1

Pakitimo tempo vidurkis apskaičiuojamas

Pt = Kt (%) x 100

Norėdama išaiškinti reiškinių kitimo tendenciją, taikiau dinamikos eilučių išlyginimą, vieną iš jo metodų, tai yra mažiausiųjų kvadratų metodą, naudojau tiesės lygtį. Išlyginant šiuo būdu neprarandami dinamikos eilučių lygiai, bei apskaičiuoti lygiai būna mažiausiai nutolę nuo empyrinių eilučių lygių. Šį metodą taikiau ir nustatydama ūkininkų veiklos perspektyvas Radviliškio rajone.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1742 žodžiai iš 5723 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.