Stebimoji socialinio darbo praktika
5 (100%) 1 vote

Stebimoji socialinio darbo praktika

112131

Įvadas

Socialinis pedagogas – asmuo, siekiantis padėti vaikams geriau adaptuotis visuomenėje, bendruomenėje, švietimo ar globos įstaigose, kitose socialinėse įstaigose. Pagrindinis stebimosios praktikos tikslas, supažindinti I kurso socialinės pedagogikos studentą su socialinio pedagogo darbo pobūdžiu. Suprasti, kad socialinio pedagogo paskirtis – spręsti ypač sunkias ir aktualias socialines visuomenės problemas. Socialinis pedagogas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, be “iš viršaus” nuleistų darbo planų, programų, visa tai jis turi susidaryti pats, atsižvelgdamas į socialines sąlygas. Socialiniam pedagogui tenka paveikti ne tik globotinį, bet ir tuos asmenis, nuo kurių priklauso kasdienis vaiko gyvenimas ir ateitis. Svarbiausias ir sudėtingiausias socialinės pedagogikos uždavinys – socialinis pedagogas privalo padėti žmogui geriau pažinti save ir aplinką, ypač socialinę kultūrinę terpę, orientuotis aplinkoje ir pačiam sureguliuoti savo santykius su grupe, visuomene. Padaryti taip, kad žmogus liktų kuo stabilesnis, kad jį mažiau veiktų išoriniai dirgikliai. Stebimoji praktika atlikta Šiaulių vaikų globos namuose, Šiaulių miesto nakvynės namuose ir Šiaulių miesto dienos užimtumo centre „Goda“ suteikė galimybę suprasti šio darbo specifiką ir pagrindinį socialinio pedagogo tiksla – suteikti žmogui galimybę tapti pačiu savimi.

Stebimoji praktika vaikų globos namuose

Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namai

Grupė: 8 šeima, vaikų amžius nuo 9 m. iki 12 m.

Praktikos laikotarpis: 2007 09 10 – 2007 09 14

Globos namai yra stacionari socialinės globos įstaiga, skirta globoti našlaičius, tėvų globos netekusius vaikus, teikianti socialines ir ugdymo paslaugas. Šiuo metu Šiaulių vaikų globos namuose gyvena 96 ugdytiniai nuo 4 m. iki 18 m. iš kurių 95 vaikai iš asocialių šeimų ir 1 vaikas našlaitis. Globos namų pagrindiniai tikslai,uždaviniai ir funkcijos.

Užtikrinti nuolatinę ar laikinąją globą vaikui, likusiam be tėvų globos. Užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą bei saugią ir sveiką aplinką, tinkančią augti, vystytis ir tobulėti. Rengti vaiką savarankiškam gyvenimui, – puoselėti jo dvasines, psichines, fizines galias, diegti žmogiškąsias vertybes, ugdyti savarankišką, savo gyvenimą organizuoti ir vertinti gebantį žmogų.

Sudaryti sąlygas vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengti savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą (priežiūrą visą parą, apsaugant jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo), ginti ir atstovauti vaiko teisėms ir teisėtiems jo interesams. Rengti vaiką mokyklai: organizuoti arba vykdyti Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka ikimokyklinį vaikų ugdymą. Sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti bendrojo lavinimo mokyklą.

Šiaulių globos namų ugdytiniai, mano nuomone, pilnai aprūpinti tiek materialiai tiek dvasiškai, kiek tai įmanoma padaryti tokio pobūdžio įstaigoje. Vaikai gyvena 8-iuose šeimose po 7-12 vienoje grypėje.Grupės skirstomos pagal amžiaus kategorijas. Vienoje grupeje yra 4-5 kambariai, vaikai gyvena po vieną ar po du kambaryje ir tai suteikia teisę jiems turėtį savo, nors ir mažytę, erdvę. Yra darbo kambarys, kuriame vaikai ruošia pamokas, taip pat poilsio vieta, kur ugdytiniai gali žiūreti televizoriu ar užsiimti kita veikla. Darbo ir poilsio inventoriaus netrūksta, mokinukai aprūpinami visais reikalingiausiais darbo įrankiais nuo pieštukų iki kuprinės ir pan. Laisvu laiku gali išeiti i lauka pažaisti kamuoliu ar su kitais įvairiais žaislias. Organizuojami šventiniai renginiai, Šv.Kalėdų, Šv.Vėlykų ar Naujųjų metų proga. Vienas iš svarbiausių globotiniams, motinos dienai skirta šventė, kurios metu vaikai rengia koncertus, piešia, kuria ir kitais būdais išreiškia savo meilę mamai. Tokio pobūdžio renginiai ugdo vaikus, kaip asmenybes ir individualybes, skatina ju saviraiška ir tobulina įgūdžius.

Savaitę stebėjus socialinio pedagogo darbą vaikų globos namuose supratau, kad tai yra labai atsakingos pareigos. Tai turi būtu stipri ir atsakinga asmenybė, kuri sugebėtų ne tik sutvarkyti, kai kuriuos reikalingus dokumentus, bet ir mokėtų prieiti prie ugdytinio, suteikti jam reikiama dvasinę ir psichologinę pagalbą. Vaikų globos namų ugdytiniai yra labai uždari, neprisileidžia ir nesileidžia į širdį svetimų žmonių, nes bijo likt įskaudinti. Šios įstaigos socialinis pedagogas privalo mokėti save pateikti vaikui ne kaip prieša, kuris tik nori atlikti savo darbą, bet kaip draugą, kuris nori ir gali jiems padeti. O tai padaryti yra begalo sunku ir nekiekvienas pedagogas tai sugeba. Pagrindinis tikslas socialinio pedagogo dirbant vaikų globos namuose – įsijausti į ugdytinių „vaidmenį“ , kad geriau suprastų jų mastyseną ir išgyvenimus, nes tik taip galima jiems padėti išspręsti kilusias problemas. Žmogus iš šalies niekada to nesupras ir jokie teoriniai dalykai nepadės įveikti iskilusių problemų.

Atlikus stebimąją praktiką 8 grupėje, kur vaikų amžius nuo 9 iki 12 metų, teko artimiau pabendrauti su keletu ugdytinių, pasikalbėti apie jų

gyvenimo sąlygas, emocijas, gyvenimo istorija prieš patenkant į šią įstaigą. Įsimintiniausia (blogąją prasme) buvo Dominykos (vardas pakeistas) istorija. Devynerių metų mergaitė iki 8-nerių metų gyveno su tėvais. Turi brolį 11 metų, kuris jau nuo 5-erių metų gyvena vaikų globos namuose. Lanko specialaus ugdymo centra „Ringuva“ . Pradėjusi pasakoti apie šeimyninį gyvenimą Dominyka neparodė jokių emocijų, ne taip kaip kiti vaikai. Jai šeima neasocijuojasi nei su laime nei su gerove ar pan. Ji į globos namus pateko atėmus iš tėvų teisę i vaikų globą. Pakalbėjusi su auklėtoja išaiškejo, kad gyvendama asocialioje šeimoje mergaitė ne tik neturėdavo ką valgyti, bet ir kartu su mama eidavo prašyti iš žmonių išmaldos. Ši patirtis aiškiai atsispindi ir mergaitės charakteryje, ji baikšti, dažnai net agresyvi, kai reikia pakovoti už save, kartais nepagrįstai agresyvi net isteriška, tokia jos elgsena sukuria konfliktines situacijas. Norint palengvinti jos gyvenimą ir išlaikyti ryši su broliu, jie buvo apgyvendinti vienoje grupėje, bet tai nesumažino jos agresyvumo, dažnai ir su pačiu broliu kivirčijasi ir mušasi. Dominyka nekartą buvo vesta pas socialinę darbuotoją ir psichologę, bet niekas jai nepadėjo ir tai verčia susimastyti ar tikrai socialinis pedagogas yra pasiruošęs ar kvalifikuotas šiam darbui. Mergaitė geria vaistus, kurie padeda jai šiek tiek nusiraminti ir susivaldyti, bet mano nuomone turėtų būti ir kita išeitis jai padėti šiuo atžvilgiu. Domynika labai mėgsta būti lauke, yra lankiusi futbolo treniruotes ir iki šiol labai noriai žaidžia šį žaidimą, jai kamuolys ir vartai, tai kažkas savo ir artimo, ji visiškai atsipalaiduoja ir užsimiršta futbolo aikštelėje. Joje ji nori dominuoti, dažnai neleidžia kitiems net pasireikšti. Mano nuomone, Dominykai turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ir šilumos, pabuvus savaitę su ja pastebėjau, kad jai labai trūksta šiltų apkabinimų, paskatinimo žodžių, švelnumo. Turėtų socialinis pedagogas žiurėti į šią mergaitę, net tik kaip i konfliktiška asmenybę, bet kaip į vaiką kuriam reikia pagalbos, nes susidariau nuomone, kad įstaigoje į ją žiūri tik kaip į „sunkų“ vaiką ir niekas nebedaroma, kad pavelngvint jos butį.

Atlikta praktika šioje įstaigoje padėjo man pažinti save. Nors anksčiau nebuvau susidūrusi su šio pobūdžio įstaiga, bet man tai buvo labai naudinga tiek profesine prasme, tiek savęs tobulinimo. Vaikų globos namai, kaip institucija turi tikrai ne vieną problemą. Visų pirma, tiek iš aplinkinių, tiek iš pačių darbuotojų ryškiai matomas nusistatymas prieš vaikus, jų nurašymas. Dažnai girdimi žodžiai: „Kokie tėvai, tokie ir vaikai“ ,mano nuomone, to neturėtų būti, nes jie nekalti, kad tėvai nesugeba pasirūpinti savimi, o ką jau kalbėti apie kitus (vaikus). Visų antra, grupės galėtų būti susiskirstytos į mažesnes ir ugdytiniams skiriama daugiau dėmesio, organizuojama daugiau veiklos. Atliekant šią praktiką stebėjau savo veikmus skirtinguose situacijose ir juos išanalizavau, manau tai padės man vėliau gerai atlikti ši darbą. Būti ne tik teoriniu darbuotoju, bet ir realiai įsigilinti į iškilusias problemas ir jas bandyti išspresti.

Stebimoji praktika nakvynės namuose

Šiaulių miesto savivaldybės nakvynės namai

Praktikos laikotarpis: 2007 09 17 – 2007 09 21

Nakvynės namai – tai lovų tipo nakvynės vieta, kur laikinai apgyvendinami grįžę iš įkalinimo vietų, benamiai bei kiti asmenys, neturintys gyvenamosios vietos. Taip pat yra bendrabučio tipo kambariai asmenims ir šeimoms, patyrusiems stichines ir buitines nelaimes ir krizių centras, patyrusiems smurtą šeimoje. Nakvynės namų patalpos suskirstytos aukštais, pirmame aukšte gyvena vieniši asmenys arba iš įkalinimo įstaigos gryžę žmonės. Antrame šeimos su vaikais Nakvynės namuose apgyvendinami asmenys, turintys Socialinės paramos skyriaus siuntimą. Nakvynės namuose gali apsigyventi Šiaulių miesto gyventojai arba asmenys, kurių paskutinė registracijos vieta yra Šiaulių mieste. Įstaigoje dirba keturi socialiniai darbuotojai ir vienas policijos pareigūnas, prižiūrintis tvarka nakvynės namuose.Šių namų veiklos tikslai ir uždaviniai.

Padėti laikinai apgyvendintiems asmenims, praradusiems socialinius ryšius, integruotis į visuomenę, skatinant susirasti darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Teikti trumpalaikę socialinę globą gyvenamosios vietos neturintiems ar laikinai negalintiems ja naudotis asmenims ir padėti jiems išspręsti problemas, dėl kurių jie tapo šios įstaigos klientai.Tiekti kokybiškas paslaugas. Skatinti paslaugų gavėjų aktyvumą ir savarankiškumą. Padėti paslaugų gavėjui išspręsti socialines, psichologines, teisines bei materialines problemas. Suteikti paslaugų gavėjui kuo daugiau informacijos apie pagalbą teikiančias įstaigas, tarnybas.

Kaip ir kiekviena įstaiga, taip ir nakvynės namai, turi vidaus tvarkos taisykles, kurių privalo laikytis ten gyvenantys asmenys. Visų pirma, už gyvenamą vieta mokamas valstybės nustatymas mokestis ( 41 lt. tačiau taikomos ir nuolaidos, sveikatos sutrikimų turintiems asmenims, daugiavaikėms šeimoms ir pan. ). Labiausiai nepatinkanti taisyklė gyventojams, tai kad į nakvynės namus gyventojai privalo grįžti ne vėliau kaip 23,00 val.
kitu atveju jie nebeįleidžiami į gyvenamasias patalpas ir kaip pasakojo gyventojai, tenka miegoti net lauke. Atvykę svečiai į nakvynės namus privalo registruotis pas budėtoją ir svečiuotis ne ilgiau kaip 2 valandas. Daugiausia problemų ir konfliktų sukelia tai, kad gyventojai privalo bendro naudojimo patalpas valyti pagal nustatytą grafiką. Būna taip, kad vieni ar kiti neišvalo ar blogai tai padaro ir automatiškai kyla nesutarimai, parsideda konfliktai, kuriuos socialinis pedagogas privalo išspręsti. Gyventojams draudžiama laikyti kambariuose naminius gyvūnus, girtuokliauti bei kelti triukšmą gyvenamose patalpose.

Klientų poreikiai tenkinami pakankamai gerai. Gyvenamosios patalpos sutvarkytos, su patogumais ir susikirstytos tinkamai. Pirmame aukšte žmonės gyvena po 2 kambaryje, o antrame šeimos gyvena vieno kambario bute. Gyventojams duodama patalynė, socialinės paramos skyrius kartą per mėnesį, skiria maisto talonus. Yra erdvi virtuvė, visapusiškai įrengta su visais reikalingais buitiniais prietaisais, kur klientai patys galinasi valgį. Vienintelis trūkumas šioje įstaigoje, kad pirmo aukšto langai su grotomis, tai gyventojams sukelia neigiamas emocijas, tarsi būtų lyg kokiame kalėjime.

Nakvynės namuose dirba 4 socialiniai darbuotojai, kurie atlieka dokumentų įforminimo darbus, supažindina su vidaus tvarkos taisyklėmis. Norėdami pagerinti gyventojų gyvenimą, buitį ir būtį, socialiniai darbuotojai aktyviai bendradarbiauja su socialinės paramos skyrimi, labdaros centru, vaikų teisėmis. Mano nuomone, šioje įstaigoje socialiniam darbuotojui dirbti yra sunkiausia, nes čia gyvena suaugę žmonės ir dauguma iš jų be motyvacijos. Klientai yra nusiteikę prieš „išorinį“ pasaulį, dėl susiklosčiusio gyvenimo ir nebeturi motyvacijos gerinti jo, o socialinio darbuotojo tikslas ir yra padaryti kliento gyvenimą kuo geresnį. Įteigti žmogui ką jis turi darytį ir kaip, yra labai sudėtinga. Kitas atvejis yra su šeimomis, kurios turi vaikų, nes reikia sudaryti palankias sąlygas augti ir vystitis vaikams, prižiūrėti tėvus ar tinkamai jais rūpinasi ir padėti. Atlikdama praktika nakvynės namuose pastebėjau, kad tėvai labai atsainiai žiūri į vaikus, jų auklėjimą ir tobulinimą ir visa šitą stengiasi ištaisyti darbuotojai, patys užsiimdami su jais ir skatindami tėvus. Svarbiausias socialinio darbuotojo tikslas šioje įstaigoje, skatinti gyventojus gerinti savo buitį ir gyvenimo sąlygas, nesustoti vietoje.

Nakvynės namuose atliktoje praktikoje teko susipažinti ne tik su šios įstaigos nuostatais, darbuotojais, bet ir su pačiais gyventojais. Vienas iš jų buvo Remigijus ( vardas pakeistas ) gyvenantis nakvynės namuose jau 3 mėnesius. Iš pirmo žvigsnio ramus, konkretus žmogus, atsakinėjantis į klausimus per daug neišsiplėsdamas, o tai rodo, kad yra atsargus ir neprisileidžiantis žmonių asmuo. Bendravo noriai, iš pirmo įspūdžio atrodo geranoriškas vyriškis, kurio gyvenimo istorija nepavydėtina. Užaugo su seserimi pas močiutę, po kurios mirties jų dėdė išvarė juos abu iš namų į gatvę. Dar sovietiniais laikais, kai buvo darbo, dirbo kombinate, turi batsiuvio specialybę. Sutrikus sviekatai, prarado darbingumą ir galimybę save išlaikyti, taip susiklosčius gyvenimui atsidūrė nakvynės namuose. Darbo birža tinkamo darbo nesuranda, tai gyvena iš invalidumo. Paklausus apie problemas gyvenat čia, vyriškis nusijuokė ir pasakė, kad čia jokių problemų negali būt, juk turime stogą virš galvos ir visas reikiamas sąlygas normaliai, gyvenimui. Vienintelis dalykas, kuris nepatiko, tai grotos ant langų, nes namie būdamas jaučiasi lyg kalėjime ir dar tai, kad iki 23 val. turi grįžti, nes kitaip tenka miegot prie nakvynės namų po medžiais lauke. Pakankamai gerai prisitaikęs prie gyvenimo įstaigoje, nekonfliktuoja su gyventojais, kartu grupėmis gaminasi valgį. Socialinio pedagogo pagrindinė pagalba šiam žmogui įstaigoje, tai reikiamų dokumentų tvarkymas. Mano manymu, tai yra pakankamai motyvuotas asmuo, kuri tereikia paskatinti ir nukreipti tiknama linkme.

Apie nakvynės namus buvau girdėjusi ne pačius geriausius atsiliepimus ir mane ši įstaiga šiek tiek baugino. Bet susipažinus su nakvynės namų gyvenimu, supratau, kad tiek žmonės yra kaip ir visi, tik susiklosčius nepalankioms gyvenimo sąlygoms prarado motyvaciją gyventi geriau. Įstaigos klientai geranoriški, bet kaip ir dauguma žmonių atsargūs, nesileidžia į asmeniškumus ir smulkmenas. Mano nuomone, nakvynės namuose socialinis darbuotojas tūrėtų skirti daugiau dėmesio klientui, skatintį jį , spręsti iškilusias problemas, „nenurašant“ šitų žmonių.

Šiuo metu Jūs matote 68% šio straipsnio.
Matomi 2293 žodžiai iš 3357 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.