Sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje per pasaulio pažinimo pamokas
5 (100%) 1 vote

Sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje per pasaulio pažinimo pamokas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. VISUMINIS POŽIŪRIS Į SVEIKATOS UGDYMĄ 5

1.1 SVEIKATOS, SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA 5

1.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktika 6

1.1.2 Asmens higiena 7

1.1.3 Sveika mityba 8

1.1.4 Dienos režimas 9

1.1.5 Grūdinimasis 9

1.1.6 Fizinis aktyvumas 10

1.2 PRADINĖS MOKYKLOS REIKŠMĖ UGDANT MOKINIŲ SVEIKĄ GYVENSENĄ 11

1.2.1. Mokytojo vaidmuo vaiko sveikatos ugdyme 14

1.2.2 Šeimos reikšmė ugdant vaikų sveiką gyvenseną 15

2. SVEIKOS GYVENSENOS UGDYMO PROGRAMŲ APŽVALGA 16

2.1. SVEIKOS GYVENSENOS PROGRAMOS TAIKYMO GALIMYBĖS PER PASAULIO PAŽINIMO

PAMOKAS 3 KLASĖJE 20

3. POŽIŪRIO Į SVEIKĄ GYVENSENĄ TYRIMAS 23

3.1 TYRIMO ORGANIZAVIMAS IR EIGA 23

3.2 TYRIMO REZULTATAI, JŲ ANALIZĖ 24

3.2.1 Mokinių sveikos gyvensenos įgūdžių tyrimo aptarimas 24

3.2.2 Pedagogų sveikos gyvensenos plėtojimo tyrimo rezultatų aptarimas

29

3.2.3 Tėvų požiūrio į vaikų sveiką gyvenseną tyrimo aptarimas 32

IŠVADOS 35

LITERATŪRA 37

SANTRAUKA 39

PRIEDAI……………………………………………………………

………………………………………………………………….

40

ĮVADAS

Temos aktualumas: Žmogus žemėje yra tik svečias, kuris čia būna

labai mažą laiko tarpą. Todėl norint, kad kuo ilgiau jis svečiuotųsi žemėje

reikia nuo pat mažens sveikai gyventi: propaguoti sveiką mitybą, būti

fiziškai aktyviu, laikytis higienos reikalavimų, prižiūrėti ne tik vidinę,

bet ir išorinę sveikatą, nes jos abi priklauso viena nuo kitos. Ir

svarbiausia nereikia pamiršti, jog „Sveikame kūne – sveika siela“. Todėl,

anot A. Martinkaus (1995), turbūt niekas nedrįs ginčytis, jog kiekvienam

žmogui būtinos žinios apie sveikatą ir jos išsaugojimą, nes sveikata

neegzistuoja pati savaime. Sveikata žmogus turi rūpintis visą gyvenimą. Jei

to nepaisoma sveikatą pakeičia liga. (22., p. 4)

Sveikatos pradai dedami dar negimusiam vaikui, embriono vystymosi

laikotarpiu. Žmogaus vystymasis prasideda motinos įsčiose ir priklauso nuo

daugelio veiksnių: apvaisinimo, paveldėjimo, vaisiaus nešiojimo, motinos

gyvensenos (mitybos, poilsio, fizinio aktyvumo), psichinės būsenos,

ekologijos. Racionali mityba, geras poilsis, aktyvi gyvensena, rami bei

saugi aplinka daro teigiamą įtaką motinos bei kūdikio sveikatai. Todėl

tėvai turi padėti vaikui pažinti ir atrasti save, o pedagogai tęsti bei

plėtoti išmoktus įgūdžius.

Mokslininkų, medikų duomenimis jau į pirmą klasę ateina vos

trečdalis sveikų vaikų. Daugelis jų turi funkcinių sutrikimų, serga

lėtinėmis ligomis. Mokykloje sveikata blogėja, gausėja ligos, nervų ligų,

judėjimo aparato susirgimų (13., p. 19) Mokykliniame amžiuje formuojasi ir

elgesio rizikos faktoriai (rūkymas, alkoholio vartojimas, neracionali

mityba), kurie didina tikimybę susirgti lėtinėmis ligomis. Todėl ypatingas

dėmesys turi būti skiriamas vaikams ir jaunimui, nes nuo jų priklauso

ateinančių kartų sveikata.

Kai vaikas pradeda lankyti mokyklą, iš esmės keičiasi jo statusas.

Jis gauna ne tik labai nelengvas pareigas, už kurias pats atsako, bet iš

esmės keičiasi ir jo gyvensena: didelę laiko dalį vaikas praleidžia

mokydamasis, sumažėja jo fizinis aktyvumas, padidėja psichinė įtampa

protinio darbo metu, keičiasi dienos režimas.

Sveikatos ugdymas, kaip vienas iš sudėtingiausių ugdymo dalių yra

įtrauktas į mokymo turinį. Jo tikslas veikti mokinių požiūrį į sveikatą,

skatinti juos nuolat rūpintis savo sveikata ir sveikaai gyventi.

Pagrindinis sveikatos ugdymo būdas – sveikatos mokymas siekiant ugdyti

elgesį ir vertybes, kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus, mokyti

tausoti savo sveikatą, padėti suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą

silpninačių veiksnių žalą. (16., p. 45)

Mokytojui tenka didžiulė atsakomybė už auklėtinio asmenybės ugdymą,

už jo sveikatos tausojimą, stiprinimą ir įtvirtinimą. Pradinėje mokykloje

vaikas turi įgyti žinių apie žmogaus kūno sandarą, vidaus organus, gyvybės

centrus, jutimus, mitybą, judėjimą ir kitus reikšmingus dalykus, kurie

sąlygoja organizmo augimą ir vystymąsi, gerą sveikatą. Pradinėje mokykloje

vaikas įgyja ne tik žinių, kurios plečia jo akiratį, šviečia, auklėja ir

lavina, bet ir intensyviai lavinamos jo fizinės, protinės ir dorovinės

jėgos, mokoma dirbti ir ilsėtis, derinti aktyvią veiklą ir pasyvų poilsį,

atsipalaiduoti. Svarbiausia yra ne žinios, o teigiamų nuostatų ugdymas,

asmenybės brandinimas, siekimas išjudinti ugdytinio dvasines potencijas

sistemingam sveikos gyvensenos ugdymui.

Vien pedagogo pastangomis reikšmingų sveikatos ugdymo rezultatų

pasiekti negalima. Reikia bendrų tėvų, auklėtojų ir pačių vaikų pastangų.

Pastarosios yra ypač svarbios, nes pozityvus požiūris ir saviaukla –

geriausias sveikatos ugdymosi būdas. Įsisąmonintas nusiteikimas pačiam

tobulinti savo kūną ir dvasią, įgyti stiprybės ir ištvermės atsiranda

ugdytinio pastangų dėka ir padeda
išsiugdyti elgesį ir vertybes, kurios

sudaro sveikos gyvensenos pamatus.

Tėvai, artimieji, pedagogai gali tik padėti vaidui atrasti ar

perimti svarbiausias gyvenimo vertybes, gyvenseną, kultūrą. Šiuo metu

svarbi problema, kaip užauginti sveiką vaiką, kuris būtų žvalus, darbingas,

galėtų gražiai ir ilgai gyventi. Vaikų norą būti sveikiems, stipriems

galima pažadinti bendraujant, suteikiant žinių apie sveikatą ir ją

žalojančius veiksnius.

Tyrimo objektas: Sveikos gyvensenos ugdymo programų taikymo

galimybės per pasaulio pažinimo pamokas 3 – 4 klasėse.

Darbo tikslas: Išanalizuoti sveikos gyvensenos ugdymo

galimybes pradinėje mokykloje.

Hipotezė: Ar pradinėje mokykloje besimokantys mokiniai

propaguoja sveiką gyvenseną?

Darbo uždaviniai:

1. Apžvelgti metodinę – psichologinę literatūrą, švietimo

reformos dokumentus sveikos gyvensenos klausimais.

2. Atskleisti sveikos gyvensenos programų įvairovę pradinėje

mokykloje ir jų taikymo galimybes.

3. Ištirti pedagogų, mokinių ir tėvų požiūrį į sveiką gyvenseną.

4. Pateikti rekomendacijas sveikos gyvensenos programų

įgyvendinimui pradinėje mokykloje.

Metodai: mokslinės literatūros analizė; anketavimas; tyrimo

rezultatų statistinė ir grafinė analizė.

1. VISUMINIS POŽIŪRIS Į SVEIKATOS UGDYMĄ

1.1 SVEIKATOS, SVEIKOS GYVENSENOS SAMPRATA

Sąvokos „sveikata“ apibrėžimas per istorinius laikus kito.

Tobulėjant pažinimo metodams ir pačiam pažinimui, tobulėjo ir keitėsi

sąvokos „sveikata“ apibrėžimas. Kiekviena epocha, kiekviena santvarka

savaip suprato ir aiškino sveikatą. Todėl šiuo metu vartojama daug įvairių

sveikatos definicijų. Sveikatos problema domisi ne tik medikai, bet ir

filosofai, sociologai bei kitų sričių specialistai. Sąvoka „sveikata“ yra

glaudžiai susijusi su kitomis filosofinėmis ir socialinėmis kategorijomis.

(22., p.8)

Sveikatos sampratos ir sveikos gyvensenos klausimus gvildeno

Vydūnas, S. Šalkauskis, A. Maceina, K. Dineika ir kt. Savo veikale

„Sveikata. Jaunumas. Grožė“ (1928), Vydūnas rašo: „Sveikata yra ypatinga

žmogaus būsena. Tai dėsnių palaikomas įvairių žmogaus buvimo gyvatų

gyvenimas ir darnus jų bendradarbiavimas“. S. Šalkauskis sveikatos sąvoką

taip pat apibrėžia žymiai platesniu negu medicinoje, filosofiniu atžvilgiu.

Jis mano, jog „… žmogaus sveikata yra toks normalus jo kūno ir sielos

sutarimas, kuris leidžia visoms žmogaus būtybės pareigoms reikštis darniai,

pereinamai“ (30., p. 471). Ir kiti įžymūs filosofai, mąstytojai sveikatą

apibrėžia kaip harmoningą dvasinės ir fizinės gyvensenos išraišką.

Sveikata – vienas svarbiausių žmogaus laimės komponentų, viena

didžiausių vertybių. žmones dažnai susimąsto ir pradeda vertinti tik tai,

ko neteko. Taip yra ir su sveikata. Kiekvienas turi teisę būti sveikas ir

mokėti sveikatą išlaikyti kuo ilgiau. (25., p. 18)

Pasak D. Trakumienę, „sveikata – tai fizinė, dvasinė ir socialinė

gerovė. Sveikas vaikas yra laimingas, veiklus ir kūrybingas. Sveikatos

ugdymas ypač svarbus vaikystėje, kai formuojasi vaiko pasaulėjauta ir

elgsena. (26., p. 91)

Pasaulinė sveikatos organizacija yra priėmusi tokį sveikatos

apibrėžimą: „Sveikata yra visiškos fizines, dvasines ir socialines gerovės

būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas“. Sveikata yra tai, kaip

atskiras individas ar jų grupė sugeba įgyvendinti savo tikslus bei

patenkinti poreikius ir kaip geba keisti ir valdyti aplinką. Todėl sveikata

yra kasdienio gyvenimo šaltinis, o ne gyvenimo tikslas; ji apima ir

socialinius, ir asmeninius išteklius, ir fizines galimybes. Šiuo apibrėžimu

sveikata apibudinama kaip visapusiškas reiškinys ir teigiama, kad nesant

tam tikru sąlygų žmonės negali būti sveiki. Gera sveikata leidžia žmonėms

gyventi visavertį gyvenimą, kuris reiškia daug daugiau nei biologinis

kelias nuo gyvybės pradžios iki mirties. Sveikata – viena pagrindinių

žmogaus gero gyvenimo sąlyga. (25., p. 18)

Mūsų dienomis medicinos literatūroje aptinkama net keliolika termino

„sveikata“ apibrėžimų. Darbe paminėsime tik kai kuriuos iš jų: 1) sveikata

kaip būklė; 2) sveikata kaip savybė; 3) sveikata kaip statistinių

charakteristikų visuma; 4) sveikata kaip procesas; 5) sveikata kaip

gyvybiškumo matas; 6) sveikata kaip nauja kokybė (kategorija); 7) sveikata

– darnos matas. (22., p.9)

Panašiai sveikatos sampratą traktuoja ir kiti šiandieniniai

mokslininkai. Antai E. Guogienė rašo: sveikata — unikali vertybė, gamtos

dovanota žmogui ir aprūpinusi jį dideliais rezervais, kurie leidžia jam

gyventi 120-150 m. (17., p. 3).

Kaip teigia R.Proškuvienė (2004), didžiausią poveikį sveikatai turi

žmogaus gyvenimo būdas, jo pastangos gyventi sveikai. žmogaus gyvensena

priklauso nuo biologinių, socialinių bei kultūrinių veiksnių ir formuojasi

veikiama socialines aplinkos, bendraujant su tėvais ir kitais
šeimos

nariais, aplinkiniais žmonėmis. Vaikui pradėjus lankyti ikimokyklinę

įstaigą, jo gyvenimo būdą veikia ugdymas. Taip pat turi įtakos visos

žiniasklaidos priemonės, reklama ir kt. (25., p. 19)

Sveikatos ugdymo turinys apima įvairias sveikatos ugdymo puses:

žinios apie save; bendroji kūno ir atskirų jo dalių higiena; maistas ir

mityba; darbo ir poilsio ritmas; grūdinimasis ir aplinka; savisauga ir ligų

prevencija.

Remiantis visais šiais principais žmones reikia išmokyti būti

sveikais. Vaikui pradėjus lankyti mokyklą pateikiami pagrindiniai sveikos

gyvensenos įgūdžiai. Pagrindinis sveikatos tikslas – ugdyti elgesį ir

vertybes kurios sudarytų sveikos gyvensenos pamatus. Sveikatos mokymo

pagrindiniai uždaviniai – mokyti žmogų tausoti savo sveikatą; padėti

suprasti kenksmingų įpročių ir kitų sveikatą silpninančių veiksnių žalą,

mokyti priimti teisingus sprendimus sveikatai palaikyti. Sveikata, jėga,

ištvermė, gyvybinių jėgų ir energijos atsarga – mūsų ginklas nuo stresų ir

gyvenimo negandų.

Sveika gyvensena – kasdieninis gyvenimo būdas, kuris stiprina ir

tobulina rezervines organizmo galimybes, padeda žmogui išlikti sveikam,

saugoti ir gerinti savo sveikatą. Sveikos gyvensenos veiksniai yra:

racionali mityba, optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis, racionali

darbo ir poilsio kaita, asmens higiena ir kūno priežiūra, psichoemocinis

stabilumas, saugios ir sveikos aplinkos kūrimas, žalingų įpročių

atsisakymas ir kt. (25., p. 19)

1.1.1 Taisyklingos laikysenos profilaktika

Taisyklinga laikysena – žmogaus estetinė vertybė. Ji turi didelę

reikšmę žmogaus išvaizdai ir savijautai. Taisyklinga laikysena yra ugdymo

kultūros požymis ir laisvos sielos bei geros sveikatos atspindys. Tėvai ir

pedagogai vaiką turi mokyti taisyklingos laikysenos nuo pat mažų dienų.

Valgant, piešiant, žaidžiant stalo žaidimus ir kt.. (6., p. 19)

Mokant taisyklingos laikysenos vaikus, patys suaugusieji turi

žinoti, kad sėdėti reikia nenuleidus galvos, krūtinę reikia laikyti

tiesiai, pečius vienodame aukštyje, nugara remtis į atlošą. Stalo aukštis

turi atitikti kėdės aukštį, kad vaikas, sėdėdamas nesusikūprinęs, alkūnėmis

siektų stalo viršų. Jeigu vaikas sėdi ant kėdės, skirtos suaugusiajam,

būtina padaryti padedamą ant kėdės paaukštinimą. Ypač daug dėmesio

taisyklingai laikysenai reikia skirti ruošiant vaiką mokyklai. (10., p.

54)

Nors vaiko aplinkos higieninės sąlygos tinkamos ir jis yra gerai

prižiūrimas bei auginamas, vis tiek jo dienotvarkėje turi būti numatyti

fiziniai pratimai, skirti laikysenai ugdyti. Jų tikslas – sustiprinti

raumenis, pagerinti medžiagų apykaitą, skatinti krūtinės ląstos funkcines

išgales, sustiprinti visą organizmą ir stimuliuoti visų organų bei sistemų

veiklą. Pradėti reikia nuo paprastų ir lengvų pratimų, o vėliau pamažu juos

sunkinti. Įvairioms raumenų grupėms stiprinti galima naudoti treniruoklius,

gimnastikos suolelius, sienelę ir kitus prietaisus. Svarbu yra lavinti

nugaros, pilvo, liemens ir viršutinių bei apatinių galūnių raumenis.

Pratimai atliekami neskubant, dėmesys kreipiamas į pratimo taisyklingumą,

siekiama įsisąmoninti pratimo esmę, jo poveikį sveikatai. (28., p. 35)

1.1.2 Asmens higiena

Vaiką auklėjame ne tik tada, kai su juo kalbame, mokome ir įsakome

jam. Jį auklėjame kiekvienu savo gyvenimo momentu, netgi tada kai nesame

namie. Mūsų apsirengimas, įprotis kalbėtis su kitais žmonėmis ir apie kitus

žmones, įprotis reikšti džiaugsmą ir liūdesį, elgesys su draugais ir

priešais, juokas, valgymo įpročiai, laikraščio skaitymas – visa tai vaikui

labai svarbu. Dar neturėdamas susiformavusių savo įpročių, jis atkartos

mūsų – tėvų ir pedagogų elgesį. (5., p. 67)

Asmens higiena – tai esminė sanitarinės kultūros dalis. Pradinės

mokyklos mokinys turėtų pats žinoti, kaip ir kada reikėtų plautis rankas,

naudotis nosine, šukomis, dantų šepetėliu. Deja, bet ne kiekvienoje šeimoje

jis skatinamas viso to išmokti, todėl labai svarbu, kad tėvų auklėjimo

spragas pastebėtų ir ištaisytų ugdymo įstaigų personalas (pedagogai,

medicinos darbuotojai ir t.t.). Pradedant mokyti vaikus asmens higienos

reikia ugdyti vaikuose, kad oda visada turi būti švari. Reikia ugdyti vaiką

reguliariai plauti rankas, maudytis, kad nebūtų skleidžiamas nemalonus

kvapas. (33., p. 35)

Kalbant apie kūno švarą, reikėtų nepamiršti ir rūbų higienos. Norint

pasiekti gerų rezultatų, mokytojas turėtų paaiškinti vaikams, kad rūbų

priežiūra ir švara taip pat yra labai svarbi (ypač apatinio trikotažo).

Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai dar nesugeba patys skalbti rūbelių,

todėl tuo turi rūpintis tėveliai, tačiau būtinai į pagalbą pakviesti

vaikus. Mokant vaikus praustis, nemažiau svarbu išmokyti palaikyti švarą

vonios kambaryje: tvarkingai į vietą sudėti muilą, rankšluostį ir kt.,

nepritaškyti ant sienų ir grindų, o pritaškius – iššluostyti.
Atkreipti

vaikų dėmesį į kojų, kaklo ir ausų švarą. Galima pasiūlyti vaikams stebėti

namuose, ar visi šeimos nariai vakarais nusiplauna kojas, o rytais kaklą ir

ausis.

Vaikus reikia mokyti ir burnos ertmės higienos, nes nuo dantų būklės

priklauso ne tik žmogaus išvaizda, bet ir sveikata. Jie dalyvauja atkandant

ir kramtant maistą, teisingai tariant žodžius. Nesveiki dantys sukelia daug

nemalonumų. Dantų gedimas yra viena labiausiai pasaulyje paplitusių ligų,

bet jos galima išvengti išmokius vaikus taisyklingai šepetėliu valytis

dantis, sveikai maitintis ir reguliariai lankytis pas dantų gydytoją. (29.,

p. 104)

1.1.3 Sveika mityba

Sveika mityba – tai maisto ir maitinimosi strategijos, maisto

garantijos. (28., p. 84) Tiek vaikui, tiek suaugusiajam svarbu, kad

organizmas nuolat gautų pakankamą maisto medžiagų kiekį, nes tada žmogus

geriau susidoroja su savo pareigomis darbe ir namuose.(11., p. 86)

Teisingi mitybos įgūdžiai neatsiranda savaime, jų mokamasi nuo

ankstyvos vaikystės. Tėvai turi suprasti sveikos mitybos reikšmę ir tai

turi tapti būtinu gyvenimo veiksniu visai šeimai. Tokioje šeimoje augantys

vaikai vėliau patys sugebės pasirinkti sau sveikus ir naudingus patiekalus.

Tėvai ir pedagogai turi aiškinti vaikams, kokį maistą reikia valgyti, koks

maistas yra sveikas, leisti vaikams pasirinkti užkandį, desertą ar garnyrą

patiems. Vaikai mokykloje turi būti mokomi, kad sveikas maistas gali ir

turi būti sotus, įvairus, bet kartu ir skanus. (14., p. 160)

Mitybos įpročiai laikomi vienu iš svarbiausių sveikos gyvensenos

komponentų. Nereguliari mityba, užkandžiavimas mažaverčiu maistu bei dietų

laikymasis ar badavimas mokyklinio amžiaus vaikams laikomi žalingais

elgesio bruožais. (32., p. 34) Svarbu, kad vaikai suvoktų, jog labai svarbu

yra derinti įvairius produktus. Negalima valgyti nesuderinus produktų.

Mėsos, žuvies patiekalus reikia valgyti su daržovėmis arba vienus. Reikėtų

vaikams paaiškinti, kad duona, bulvės, ryžiai ir kt. yra ne garnyras, o

atskiras patiekalas. Vaikai ir ne tik jie, turėtų žinoti, kad negalima

maisto užsigerti įvairiais gėrimais, nes maistas turi virškintis savo

sultyse. Vaisiai taip pat valgomi tam tikru laiku ir tinkamu kiekiu. Svarbu

valgyti visuomet nustatytu laiku ir saikingai. Persivalgymas taip pat

kenkia sveikatai.

Vaikas su maistu turi gauti visų medžiagų, kurios įeina į jo

organizmo sudėtį, t.y. baltymų, riebalų, angliavandenių, mineralinių

medžiagų, vandens, vitaminų (23., p. 34).

1.1.4 Dienos režimas

Darbo ir poilsio režimas, t.y. dienos režimas (dienotvarkė) –

racionali darbo ir poilsio tvarka per parą. Gerai žinoma, kad racionalus

veiklos ir poilsio planavimas teigiamai veikia vaikų sveikatą ir protinį

darbingumą

Dienos režimas – neatsiejama vaiko sveikos gyvensenos dalis.

Įsisavinti gaunamą mokykloje informaciją, dalyvauti užklasinėje veikloje,

paruošti pamokas, padėti namų ruošoje galima tik pakankamai išsimiegojus,

pailsėjus, padarius rytinę mankštą, racionaliai maitinantis, stengiantis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2591 žodžiai iš 8629 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.