Tarptautinė finansų rinka pokyčiai ir tendencijos
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė finansų rinka pokyčiai ir tendencijos

TURINYS

ĮVADAS 2

FINANSŲ RINKA 3

TARPTAUTINĖ FINANSŲ SISTEMA 5

TARPTAUTINĖ FINANSŲ RINKA 5

TARPTAUTINĖS RINKOS DALYVIAI 7

TARPTAUTINĖS FINANSŲ RINKOS STRUKTŪRA 8

Tarptautinės vertybinių popierių rinkos. 9

Tarptautinės korporacijos ir vertybinių popierių rinkos. 10

Euroobligacijos. 11

Tarptautinė valiutų rinka. 13

FINANSŲ RINKŲ GLOBALIZAVIMAS 14

TARPTAUTINĖS FINANSŲ RINKOS POKYČIAI 16

TARPTAUTINĖS FINANSŲ RINKOS TENDENCIJOS 16

IŠVADOS 18

LITERATŪRA 19

ĮVADAS

Visame pasaulyje yra pripažįstama, jog finansų rinka vaidina labai svarbų vaidmenį ekonominėje erdvėje. Netgi ekonomika kaip mokslas remiasi finansų sistemos veiksnumu bei finansinės informacijos tinkamumu ekonominių procesų matavimui. Tarptautinių finansų sistemos pagrindas – šalių būtinumas ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti išorinį balansą.

Finansų sistema, atliekanti įvairias skirtingas funkcijas, savo paskirtį įgyvendina finansų rinkose, kur yra prekiaujama finansų priemonėmis ir paslaugomis. Savo ruožtu finansų rinkos yra labai specializuotos dėl prekių ir prekiavimo būdų įvairovės.

Pagrindiniai tarptautiniai finansų rinkos dalyviai yra komerciniai bankai, bankų konsorciumai, prekybos bankai, instituciniai investuotojai, tarptautinės finansinės institucijos, korporacijos, šalių iždai ir centriniai bankai.

Pasaulio ekonomika dabar yra didžiulėje triados, kuri yra susiformavusi iš Europos Sąjungos, JAV ir Japonijos, įtakoje. Dėl globalinės rinkos plėtros ekonominis atskirų valstybių nacionalizavimas yra beprasmis.

Nagrinėjama tema yra labai plati, todėl ją analizuoti galima įvairiais aspektais. Savo darbe mes stengėmis ją apžvelgti daugiau teotiškai, nei praktiškai.

Darbo tikslas – išanalizavus literatūrinius šaltinius pateikti bendrą tarptautinės finansų rinkos apžvalgą, jos pokyčius bei tendencijas.

Darbo uždaviniai:

1. Nagrinėjant literatūrinius šaltinius susipažinti su tarptautine finansų rinka.

2. Išskirti tarptautinės finansų rinkos struktūrą bei dalyvius.

3. Nustatyti globalizacijos proceso reikšmę finansų rinkoms.

4. Apžvelgti tarptautinės finansų rinkos pokyčius bei tendencijas.

5. Padaryti išvadas.

Darbo objektas yra tarptautinė finansų rinka ir jos dalyviai.

FINANSŲ RINKA

Finansų sistema, atliekanti įvairias skirtingas funkcijas, savo paskirtį įgyvendina finansų rinkose, kur yra prekiaujama finansų priemonėmis ir paslaugomis. Į šias rinkas reikia žiūrėti kaip į kanalus, kuriais dideli lėšų srautai keliauja iš skolintojų paskolų gavėjams (t.y.iš kreditorių skolų vartotojams). Savo ruožtu finansų rinkos yra labai specializuotos dėl prekių ir prekiavimo būdų įvairovės.

Lėšų srautai, cirkuliuojantys finansų rinkose, gali būti grupuojami pagal įvairius požymius. Vienas svarbiausių tokių požymių yra skirtumas tarp pinigų rinkos ir kapitalo rinkos (t.y.tarp trumpalaikių paskolų įsigijimo rinkos ir vyriausybių, verslo įmonių ir vartotojų ilgalaikių investicijų finansavimo rinkos). Vertas dėmesio ir skirtumas tarp atvirosios ir sutartinės rinkų – pirmojoje įmonių obligacijos yra parduodamos už didžiausią pasiūlytą kainą ir po to perkamos – parduodamos daug kartų iki bus išpirktos, tuo tarpu sutartinėje rinkoje korporacijų obligacijos dažniausiai parduodamos vienam ar keliems pirkėjams sudarant individualias sutartis, be to, pirkėjas neturi teisės parduoti obligacijų. Rinką galima suskirstyti ir į turimų prekių, išankstinių sandorių ir pasirinkimo (pasirinktinių) sandorių pogrupius bei į pirminę – antrinę rinkas.

Į kiekvieną finansų rinkos segmentą galima žiūrėti kaip į savarankišką ir tam tikru lygiu nepriklausomą rinką. Tai lemia taisyklės ir nuostatos, tam tikros privilegijos investuotojams. Tačiau bent viename segmente pasikeitus palūkanų normai ar vertybinių popierių kainai, į tai greitai sureaguoja visos finansų rinkos. Susiskaidžiusią į įvairias rinkas finansų sistemą jungia tam tikri veiksniai:

Kreditas,kaip bendras visų finansų rinkų produktas.galimybė besiskolinantiems ieškoti palankių kredito sąlygų bet kurioje rinkoje leidžia išlaikyti atskiras rinkas vieningoje sistemoje ir nustatyti subalansuotąpaskolos kainą skirtingose rinkose;

Spekuliacija ir arbitražas. Finansų rinkas vienija jų dalyvių siekimas kuo didesnio pelno, ar, blogiausiu atveju, kuo mažesnių nuostolių. Spekuliacija yra pirkimas ir paradvimas siekiant gauti pelno ateityje dėl prikimo kainos pasikeitimo. Spekulaintai vykdo vertybinių popierių kainų subalansavimo funkciją, pirkdami tuos, kurių kaina, jų nuomone, yra per žema, ir parduodami tuos, kurių kaina yra per aukšta. Arbitražas savo ruožtu yra prekės pirkimas ar pardavimas tarp dviejų ar daugiau rinkų siekiant pasinaudoti jų kainų skirtumais. Taip pirkdamas ar parduodamas tarpininkas padidina paklausą žemų kainų rinkoje ir sumažina pasiūlą aukštų kainų rinkoje ir taip sulygina skirtumus tarp šių rinkų.

Tobulos ir veiksmingosios rinkos. Tobulose rinkoje visa galima informacija, veikianti finansų instrumentų vertę, yra prieinama kiekvienam, todėl visi šios rinkos dalyviai dalyvauja nustatydami kainą arba priima ją tokią, kokia ji susidaro rinkoje. Tai mažiausiai iš šalies reguliuojama rinka.jos svarbi savybė – finansų priemonių
kainas tiksliai atitinka jų vertė, šioms kainoms nustattyti panaudijama visa galima informacija, o bet kokia nauja informacija iškart panaudojama naujai kainai nustatyti. Rinkos, kuriuose kainos atspindi visą paskutinę prieinamą informaciją, yra vadinamos veiksmingomis.

Finansų rinkos dinamiškumas – svarbiausia šiandieninės finansų sistemos raidos tendencija. Tai reiškia:

– auga finansinių paslaugų tiekėjų konkurencija dėl šių paslaugų vartotojų;

– sparčiai diegiamos naujos technologijos, skirtos finansinių paslaugų gamybai ir realizavumui bei finansinės infirmacijos kaupimui, saugojimui ir perdavimui;

– vietinės rinkos įsilieja į pasaulinę finansų rinką, vis daugiau užsienio institucijų skverbiasi į vietines rinkas;

– valstybė mažiau reguliuoja finansinių paslaugų tiekėjus, didėja rizika, su kuria susiduria finansinių paslaugų tiekėjai;

– daugiau pasitaiko nesėkmių, valstybei dažniau tenka laiduoti, skolininkų pajamos auga daug lėčiau negu skolos;

– daugėja skolos negrąžinimo atvejų, dažniau taikomi veiksmingi rizikos valdymo metodai ir priemonės;

– stiprėja finansų sistemos orientacija tiesioginiams ekonomikos poreikiams tenkinti – racionaliai paskirstyti finansų išteklius ir pan.;

– stiprėja bankų ir kitų finansų institucijų konsolidacija, kuria siekiama mažinti riziką, plėsti rinką, padengti didėjančias sąnaudas;

– auga skolos vartotojų ir kreditorių informuotumas;

– didėja kreditorių jautrumas rizikai;

– auga kreditai, sugebėjimas kiekybiškai išmatuoti riziką;

– daugiau dėmesio skiriama finansų naujovėms, jų kūrimui ir diegimui.

TARPTAUTINĖ FINANSŲ SISTEMA

Tarptautiniai finansai yra susiję su šalių realių pajamų formavimu ir jų vartojimo išdėstymu per tam tikrą laikotarpį ekonomikose, susijusiose su pasaulio rinkomis. Jų sistemą galėtume apibrėžti kaip tarptautinę bei šalių institucijų ir instrumentų visumą, tarpusavyje susietą rinkomis. Tarptautinių finansų sistemos pagrindas – šalių būtinumas ilgalaikėje perspektyvoje išlaikyti išorinį balansą. Šalies einamosios sąskaitos saldo sudaro prekių ir paslaugų eksporto/importo bei grynųjų mokėjimų ir pervedimų saldo. Einamosios sąskaitos perviršis skatina šalies užsienio aktyvų augimą, o deficitas – išorinės skolos didėjimą. Svarbu užtikrinti, kad šis didėjimas nesukeltųgrėsmės įvykdant tarptautinius įsipareigojimus ir nepažeistų stabilumo, kuris yra ekonomikos augimo bei prekybos plėtojimo pagrindas. Šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos saldo nulemia jos prekių ir paslaugų ir importo santykius.

Šalys naudoja įvairius būdus bendram mokėjimų balanso deficitui padengti. Tai oficialios atsargos, užsienio paskolos, valiutiniai apribojimai, fiskalinė (iždo) ir monetarinė (pinigų) politika, valiutų devalvavimas.

TARPTAUTINĖ FINANSŲ RINKA

Finansų rinka (financial market) – rinka, kurioje perkami ir parduodami finansiniai dokumentai ir pirmiausia vertybiniai popieriai.

Atsižvelgiant į sandorių sudarymo sąlygas, tarptautinę finansų rinką galima suskirstyti į du segmentus:

– nacionalinės rinkos, turinčios tarptautinę reikšmę, t.y. tokios, kurios teikia paslaugas skolininkams ir užsienio kreditoriams. Sandoriai vykdomi tos šalies, kur tokia rinka veikia, valiuta;

– eurorinkos arba eksteritorinės rinkos. Jose atliekamos eurovaliutinės operacijos, t.y. sandoriai vykdomi ne toje šalyje, iš kur kilusi valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriais už šios šalies ribų .

Tarptautinės finansų rinkos apyvartos subjektai yra tarptautiniai depozitai ir paskolos, bankų emituoti vertybiniai popieriai, obligacijos ir akcijos, emituoti vyriausybių, tartautinių organizacijų, įmonių ir kitų institucijų. Atskirų šalių finansų rinkoje reguliuojamąjį vaidmenį atlieka centrinis bankas.

Tarptautinės reikšmės finansų rinkos yra JAV, Japonijoje, Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse. Tarptautinės finansų rinkos sudėtinė dalis yra eurovaliutos ir euroobligacijų rinkos.

Septintojo dešimtmečio pradžioje Vakarų Europos bankuose sukaupta daug dolerių (eurodolerių). Tai – JAV mokėjimų balanso deficito išdava. Antra priežastis ta, kad depozitų procentinė norma Londone buvo gerokai aukštesnė nei JAV.

Į Vakarų Europos bankus savo pinigus perveda naftą eksportuojancios šalys OPEC narės (Organization of Petroleum Exporting Countries/ Naftą eksportuojančių šalių organizacija). Tai Alžyras, Venesuela, Gabonas, Indonezija, Irakas, Iranas, Ktaras, Libija, Nigerija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Saudo Arabija ir Ekvadoras. Tokie pinigai vadinami naftos doleriais.

Euroobligacijų emitentai yra stambios korporacijos, visuomeninės institucijos, tarptautinės organizacijos, vyriausybės, tuo rodydamos savo kapitalo paklausą. Pajamos, gautos iš euroobligacijų, dažniausiai neapmokestinamos. Pagrindinės nacionalinės rinkos, turinčios tarptautinę reikšmę ir vykdančios užsienio obligacijų emisiją, yra Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Vokietija ir Šveicarija.

Pasaulio finansų rinka vis labiau įgauna dviejų pakopų sistemos kontūrus. Viena – viršutinė yra viršnacionalinė arba globalinė pakopa, kurioje vyksta stambiausių tarptautinių korporacijų vertibinių popierių apyvarta. Šią pakopą atitinka finansų rinkos institutai, kurių veikla turi globalinį charakterį,
technologijas. Antroji pakopa yra nacionalinė, kurioje vyksta atitinkamos valstybė kompanijų vertybinių popierių apyvarta. Šiuos procesus užtikrina nacionalinė finansų rinkos infrastruktūra ir nacionaliniai institutai. Globalizacijos sąlygomis dviejų finansinės rinkos pakopų ribos nyksta.

Prie besiformuojančios būsimos globalinės finansų rinkos modelio galima priskirti pakitimus, kurie vyksta Europos Sąjungos finansų rinkoje dėl bendros valiutos (euro) įvedimo. Nacionalinių šių šalių fondų rinkų konsolidacija ir integracija sudaro bendros Vakarų Europos finansinės erdvės formavimosi sąlygas. Jos ribose bus prekiaujama daugiau kaip 300 stambiausių Europos Sąjungos įmonių vertybiniais popieriais. Kartu su besiformuojančia Europos finansine erdve nepraranda savo reikšmės ir nacionalinės rinkos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1536 žodžiai iš 4981 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.