TARPTAUTINĖ PREKYBA, JOS PRIVALUMAI IR PRIEŠTARAVIMAI
TURINYS
ĮVADAS 3
Prekybos privalumai 3
Tarptautinės prekybos nauda: konkurencijos padidėjimas 4
Tarptautinės prekybos nauda: pagamintų produktų gausumas bei įvairovė 5
Traptautinės prekybos nauda: masto ekonomija 5
Traptautinės prekybos nauda: lyginamasis pranašumas 5
Užsienio prekyba ir technologiniai pokyčiai 6
Tarptautinės prekybos prieštaravimai 7
Tarptautinės prekybos ekonominės prielaidos 7
Liberalioji tarptautinės prekybos teorija 8
Nacionalistinė tarptautinės prekybos teorija 9
Laisvosios prekybos ir ekonominio protekcionizmo priešprieša 9
Tarptautinę prekybą įtakojančios organizacijos 10
Pasaulio prekybos organizacija 10
Lietuva Pasaulio prekybos organizacijoje 11
Pasaulio bankas (PB) ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 11
IŠVADOS 12
LITERATŪRA: 13
ĮVADAS
Prekyba – pati seniausia ir svarbiausia ekonominių santykių tarp valstybių
forma. Prekyba, kaip ir karai, buvo pagrindiniai tarptautinių santykių
plėtros veiksniai. Šiuolaikinis tarpusavy priklausomų pasaulio valstybių
rinkos ūkis tarptautinę prekybą daro dar svarbesnę, o devintojo dešimtmečio
įvykiai labai atsiliepė tarptautinės politinės ekonomijos ypatybėmis.
Iš prekybos gaunami mokesčiai ištisus šimtmečius buvo svarbiausias
politinio elito ir aukščiausios valdžios turto šaltinis. Prekybos
kryžkelėse susikūrė daug imperijų, kovojusių dėl Azijos, Afrikos ir
Vidurinių Rytų prekybos maršrutų kontroliavimo. Brookso Adamso knygoje
„Civilizacijos nuosmukio dėsnis“ (1985) prekybos kelių pokyčiai ir jų
kontrolė laikomi žmonijos istorijos raktais.
Pastarųjų XX amžiaus dešimtmečių ekonominė plėtra, iš muitų gaunamas
pajamas įgalinusi vis labiau keisti vidaus įplaukomis, iš kurių finansuojam
vyriausybės veikla, sumažino prekybos pajamų reikšmę. Tačiau prekybos
apmokestinimas ir toliau lieka mažiau išsivysčiusių šalių politinio elito
bei oficialiosios biurokratijos pagrindinių pajamų šaltiniu. Tokių
valstybių muitų tarifai paprastai labai aukšti, nes pernelyg gausi daugelio
visuomenių biurokratija remiasi faktinės padėties neatitinkančia vidaus
mokesčių baze. Kita vertus, mokesčių našta daug lengviau perkelti ant
svetimšalių pečių. Dėl to kyla importuojamų prekių kainos lėtėja ekonomikos
pažanga.
Prekybos privalumai
Prekyba buvo plėtojama visais laikais, nes visuomenės reikalingos ir savo
šalyje negaminamos prekės. Šios plėtros išdavos tokios:1. Plinta technologijos, padedančios kelti visų žmonių gerovę;
2. Didėja paklausa arba veikia ekonominis keinsizmo efektas;
multiplikatoriaus pagalba skatinamas ekonominis augimas ir bendras
ūkio rentabilumas;
3. Pelnosi privačios firmos, nes prekyba plečia rinkos apimtį, palaiko
masto ekonomiją, didina iš investicijų gaunamą pelną, taip pat kelia
bendrą ekonominės veiklos aktyvumo lygį;
4. Vartotojas įgyja didesnę galimybę rinktis.
5. Mažėja gamybos sąnaudos, kaip antai išlaidos žaliavoms, gaminių
komponentams įsigyti, o tai savo ruožtu mažina bendrą produkcijos
kainą.
Dar daugiau – XX amžiaus pabaigoje eksporto ir skatinant ekonomikos
augimą. Nors daugelis šių prekybos privalumų yra būdingi rinkos tipo
ūkiams, jų gali rastis ir kitokios formos ūkyje.
Tarptautinės prekybos nauda: konkurencijos padidėjimas
A diagramoje Nesant tarptautinės prekybos, firmai priklauso visa šalies
vidaus rinka. Jei nebūtų vyriausybės reguliuojama, tai ji nustatytų savo
produkcijai monopolinę kaina. B diagramoje pavaizduota situacija, kai
prasideda tarptautinė prekyba. Monopolinės firmos paklausa padidėja.
Taigi dabar firma gali tiekti savo produkcija ne tik vidaus bet ir
pasaulinei rinkai. Tačiau nebetenka garantuotos vidaus rinkos, nes joje
atsiranda pajėgūs užsienio konkurentai. Vadinasi, užsienio prekyba
pertvarko natūralią monopoliją veikiančią vidaus rinkoje į natūralią
oligopolija, veikiančią pasaulinėje rinkoje. Dėl to monopolinė firma
nebegali kontroliuoti vidaus rinkos. Jos galimybės valdyti vidaus rinką
sumažėja. žemesnė, labiau konkurencinė kaina pagerina išteklių
paskirstyma dėl to padidėja efektyvymas. Ankstesnė firmos monopolinė
padėtis sudarė sąlygas jei veikti techninio neefktyvumo būdu taške,
esančiame aukščiau VKK, o padidėjus konkurencija gali priversti ją
sumažinti kaštus. Taigi užsienio prekyba lemia ir techninio efektyvumo
didėjimą.
Panašiai jeigu firma yra naturali oligopolija, tai tarptautinė prekyba
gali padaryti ją labiau konkurencinę. Prasidėjus prekybai su užsieniu
firmai teks daug mažesnė rinkos dalis, nes dabar rinka yra visas
pasaulis. Vėl gi, padidėjusi konkurencija skatins mažinti gamybos kaštus
ir kaina, o tai bus naudinga. Beto, gali atsirasti ir kitokios naudos,
jei vietiniai gamintojai būtų priversti nekainomis o prekės kokybe,
dizainu ir pan.
Tarptautinės prekybos nauda: pagamintų produktų
gausumas bei įvairovėDėl užsienio prekybos gyventojai gali nusipirkti kitose šalyse paagmintų
produktų. Dėl prekybos tampa prieinamos ir naujos prekės. Jei prekės
paklausa yra per maža, kad ją apsimokėtų gaminti, tai kai atsiranda
tarptautinė prekyba, jos paklausa žymiai padidėja ir todėl galima
padengti vidutinius kaštus ir pradėti prekės gamybą. Pavyzdžiu galėtų
būti Beeing kompanija, kuri, jei ne prekyba, niekada nebūtų sugebėjusi
pagaminti 747 modelio superlėktuvo. Gamybos kaštus įmanoma padengti tik
eksportuojant šio modelio lektuvus.
Traptautinės prekybos nauda: masto ekonomija
Pasireškiant masto ekonomijos efektui, užsienio prekyba gali skatinti
efektyvesnę gamybą. Pavyzdžiui, panaikinus muitų barjerus tarp šalių,
kiekvienos šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti bet kurioje šalyje
avo gaminius. Tai leidžia firmoms gaminti prekes daug didesnėmis
apimtimis. Ūkio šakose, kuriose reškiasi masto ekonomija, didesnė gamybos
apimtis lemia kaštų mažėjimą, o tai savo ruožtu leidžia pardavinėti
prekes žemesnėmis kainomis. Efektyvumo padidėjimas dėl masto ekonomijos
yra naudingas ne tik šalies gamintojos pirkėjams, bet ir šalių, kuriose
tos prekės gali būti pardavinėjamos bemuitų, vartotojams.
Traptautinės prekybos nauda: lyginamasis pranašumas
Jei ankščiau minėtos užsienio prekybos naudos prielaidos neegzistuotų,
vis tiek būtų svarbus tradiscinis argumentas už jos plėtojimą. Tai nauda
gaunama dėl lyginamojo pranašumo. Jeigu šalis gali būti pranašesnė, t.y.
gali turėti absoliutū pranašumą ir maisto ir drabužių pramonėje, tai būtų
daug tikslingiau susikoncentruoti tų produktų gamyboje, kur lyginamasis
pranašumas. Tuo tarpu kitų produktų gamybą tikslingiau perleisti kitoms
šalims. Specializuojantis lėktuvų gamyboje, galima įsigyti daugiau vienos
prekės perkant juos iš kitų šalių negu gaminant patiems.