Tarptautinė prekyba1
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė prekyba1

TURINYS

ĮVADAS 2

1. LIETUVOS TARPTAUTINĖS EKONOMINĖS INTEGRACIJOS IR UŽSIENIO PREKYBOS BŪKLĖS ANALIZĖ 3

1.1. Pagrindinės Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijos 5

1.2. Tiesioginės užsienio investicijos 7

1.3. Lietuvos užsienio prekyba 8

1.4. Lietuvos užsienio prekybos sąlygų kaitos Lietuvai tapus ES nare hipotetinė analizė 12

1.5. Lietuvos darbo jėgos migracija 14

2. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GRĖSMIŲ IR GALIMYBIŲ ANALIZĖ 14

1.1. Stiprybės 14

1.2. Silpnybės 16

1.3. Grėsmės 17

1.4. Galimybės 22

3. VALSTYBĖS MISIJA IR STRATEGINIAI TIKSLAI 26

IŠVADOS 29

LITERATŪRA 30

ĮVADAS

Referato tikslas – atlikti Lietuvos išorės ekonominių santykių aplinkos strateginę analizę ir apibrėžti pagrindines išorės ekonominių santykių politikos strategines kryptis ir tikslus laikotarpiui iki 2015 metų. Numatoma, kad šios strategijos įgyvendinimas apims tris etapus. 1-as etapas (iki 2004-2005 m.) bus autonominės išorės ekonominių ryšių politikos etapas, kartu Lietuvai rengiantis narystei Europos Sąjungoje (ES). 2-as etapas (nuo 2004-2005 m. iki 2006-2008 m.) bus Lietuvos išorės ekonominių ryšių formavimas daug siauresniame lauke, Lietuvai esant ES nare ir rengiantis narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS). 3-as etapas (nuo 2006-2008 m.), prasidėsiantis Lietuvai tapus EPS nare, pasižymės dar didesnėmis šalies išorės ekonominių santykių reguliavimo ypatybėmis. Lietuvos ekonominės politikos, tame skaičiuje ir išorės ekonominių santykių srityje, strateginiai tikslai nesikeis, tačiau tų tikslų įgyvendinimas ekonominės politikos priemonėmis kokybiškai keisis – visumoje vyriausybės veiksmų autonomija sumažės, o priemonių arsenalas pasikeis.

Antras būdingas Lietuvos išorės ekonominių santykių politikos bruožas yra tas, kad ji vis labiau bus – turės būti – labai glaudžiai susijusi su jos vidaus ekonomine politika. Būdama maža ir atvira tarptautiniams ekonominiams ryšiams valstybe, lemtingai veikiama stipresnių konjunktūrinių svyravimų bei šokų partnerių šalyse Lietuva negali traktuoti savo vidaus ekonominės politikos ir išorės ekonominių ryšių politikos kaip savarankiškų dalių.

1. LIETUVOS TARPTAUTINĖS EKONOMINĖS INTEGRACIJOS IR UŽSIENIO PREKYBOS BŪKLĖS ANALIZĖ

Valstybės viena su kitomis palaiko įvairius ryšius. Šie ryšiai reiškiasi tokiomis formomis kaip užsienio prekyba, kapitalo išvežimas, tarptautinis gamybinis ir mokslinis techninis bendradarbiavimas, užsienio turizmas, tarptautiniai kultūriniai mainai ir pan.

Tarptautiniai ekonominiai santykiai – tai ūkinių santykių tarp pasaulio valstybių sistema. Svarbiausios šių santykių reiškimosi formos yra tarptautinė prekyba, kapitalo išvežimas, tarptautinė darbo jėgos migracija bei aukso ir valiutos išteklių judėjimas.

Tarptautiniai ekonominia santykiai atsiranda todėl, kad bendradarbiaujančioms šalims jie teikia privalumų. Tarptautinės ekonominės veiklos skatinimo motyvas yra siekimas gauti ekonominę naudą, kurią teikia visuomeninis darbo pasidalijimas.

Tarptautinės veiklos subjektu gali būti ne tik valstybės, bet ir atskirų valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys (įmonės, įstaigos ar kitos organizacijos bei privatūs asmenys) Ūkiniai santykiai tarp atskirų valstybių fizinių ar juridinių asmenų yra užsienio ekonominių ryšių tyrimo objektas. Užsienio ekonominiai ryšiai yra sudedamoji tarptautinių santykių dalis ir nuo pastarųjų skiriasi tyrimo subjektu. Užsienio ekonominių santykių dalyviai yra atskirų valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys.

Pagrindinės užsienio ekonominių ryšių formos yra užsienio prekyba, bendra veikla sutarčių pagrindu ir užsienio investicijos. Kiekviena forma turi atmainas:

• Užsienio prekyba (eksportas, importas, reeksportas, reimportas, atsakomoji prekyba);

• Bendra veikla sutarčių pagrindu (gamybos sutartys, prekyba licenzijomis, komplektinių objektų statyba, tarptautinės ilgalaikės nuomos operacijos);

• Užsienio investicijos (portfelinės investicijos, tiesioginės investicijos).

Pagrindinis užsienio ekonominių santykių dalyvių tikslas yra padidinti savo pajamas ar pelną, išėjus į naujas rinkas ir įgijus pranašumą prieš konkurentus. Tai pasiekiama:

• Prailginus prekės gyvavimo ciklą;

• Prailginus technologijos gyvavimo ciklą;

• Pritraukiant naujus ir pigesnius išteklius.

Valstybės įmonių užsienio ekonominės veiklos reguliavimo priemonės

Valstybės užsienio prekybos politikos formas galima skirstyti į dvi kryptis: laisvoji prekyba ir protekcionizmas.

Geriausias būdas plėtoti darbo pasidalijimą yra konkurencija. Tam reikia laisvos, valstybių nevaržomos užsienio prekybos.

Vis dėl to, siekiant apsaugoti nacionalinę ekonomiką nuo kitų šalių konkurencijos ir išplėsti užsienio rinkas, prekyba įvairiai varžoma. Valstybės ekonominės politikos kryptis, kuria siekiama ekonominėmis priemonėmis padaryti šalies ūkį mažiau priklausomą nuo tarprtautinio ūkio, ugdyti nacionalines ūkio šakas bei plėsti užsienio rinkas, vadinama protekcionizmu.

Pagrindinės valstybinio užsienio prekybos reguliavimo priemonės yra šios: muitai, akcizai, licenzijos ir kvotos, eksporto subsidijos ir kiti netarifiniai barjerai.

Be protekcionizmo, užsienio prekybos politika gali
reikštis kaip embargas ar dempingas.

Embargas – tai draudimas įvežti į kurią nors šalį prekes, auksą, vertybinius popierius.

Dempingas – tai prekių pardavimas užsienio rinkose žemesnėmis negu vidaus ir pasaulinėje rinkoje kainomis.

Pagrindinė užsienio prekybos valstybinio reguliavimo priemonė Lietuvoje yra muitai.

Šalies vayriausybė valstybinio reguliavimo priemonėmis taip pat gali skatinti arba stabdyti užsienio investicijas. Jas reguliuoja teisės ir garantijos suteikiamos užsienio investitoriams, bei mokesčių sistema. (Kuvykaitė)

1.1. Pagrindinės Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijos

Pagrindines Lietuvos išorės ekonominių ryšių tendencijas atskleidžia Lietuvos statistikos duomenys, pateikti 1 ir 2 lentelėse.

1 lentelė

Lietuvos ekonominiai rodikliai

Ekonomikos rodikliai 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

1. BVP einamosiomis kainomis 16904 24781 31529 38520 43555 42608 44698 47496 50758

2. BVP metinis pokytis, proc. (palyginamosiomis kainomis) -9.8 3.3 4.7 7.0 7.3 -1.8 4.0 6.5 6.8

3. Eksportas, mln. Lt 8077 10820 13420 15441 14842 12015 15238 18322 20291

4. Importas, mln. Lt 9355 14594 18235 22577 23174 19338 21826 25413 28562

5. Balansas, mln. Lt -1278 -3774 -4815 -7136 -8332 -7323 -6588 -7081 -8271

6. Eksporto santykis su BVP, proc. 47.8 44.9 42.5 40.3 34.5 28.2 33.7 38.2 40.0

7. Importo santykis su BVP, proc. 55.3 60.5 57.8 58.9 55.2 45.3 48.2 53 56.3

8. Užsienio prekybos balansas, proc. nuo BVP -7.6 -15,6 -15.2 -18,6 -19,4 -15,5 -14,6 -14.8 16.3

9. Einamosios sąskaitos balansas, proc. nuo BVP -2.1 -10.2 -9.2 -10.2 -12.1 -12.08 -6.0 -4.8 5.3

10. Tiesioginės užsienio investicijos, proc. nuo BVP 0.74 1.20 1.93 3.70 8.66 4.4 3.3 3.7 …

11. Valsybės skola (visa), mln. Lt. – – – 8077.4 9613.6 12069.5 12724.7 12903.4 13161.5

t.t. užsieniui 1985 3359 4812 5607.3 6737.5 9715.3 9897.3 9856.1 9178

12. Užsienio skola, proc. nuo BVP 11.7 13.9 15.2 14.6 15.7 18.4 21.9 20.5 18.1

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento duomenys;

Pirma, kaip matyti iš 1 lentelės, Lietuvos prekybos balanso deficitas santykine išraiška nustojo augti, jo santykis su BVP stabilizavosi (siekia apie 15 procentų). Tai, kad prekybos balanso deficitas nustojo augti, patvirtina ir einamosios sąskaitos deficito sumažėjimas po keletos augimo metų.

Antra, santykinai žemas išorinio finansavimo panaudojimo lygis. Lietuvoje užsienio skolos santykis su BVP 2000 metais sudarė tik 21,9 proc., tuo tarpu 1999 m. Lenkijoje šis santykis sudarė 38,9 proc., Čekijoje – 42,5, Slovakijoje 53,3, Vengrijoje 59,9 proc. Tiesa, Latvijoje ir Estijoje jis buvo gerokai žemesnis nei Lietuvoje (atitinkamai 6,6 ir 4,0 proc.

Trečia, nuo 1998 metų mažėja einamosios sąskaitos deficitas absoliučia išraiška, kadangi eksportas vėl didėja. Šį reiškinį reikia laikyti teigiama tendencija, kurią įtakojo Lietuvos eksporto krypčių kaita, prekių konkurencingumo padidėjimas pakilus darbo našumui dėl išaugusio taupymo ir investicijų. Kol kas labai sunku prognozuoti užsienio prekybos balanso kitimą, nes po kritinių 1999 metų, kai smarkiai krito tiek šalies eksportas, tiek importas, praėjo nedaug laiko.

2 lentelė

Mokėjimų balansas (mln. Lt)

1996 1997 1998 1999 2000 2001

Einamoji sąskaita -2890,3 -3925,4 -5192,5 -4776,3 -2699,6 -2294,96

t.t. prekybos balansas -3584,8 -4590,0 -6073,4 -5618,3 -4415,0 -4432,2

t.t. paslaugų balansas 483,4 537,9 962,8 1221,6 1526,3 1825,9

Kapitalo ir finansinės

sąskaitos balansas 2672,7 3134,8 4052,6 4966,8 2190,7 1697,8

Užsienio investicijos 3500,9 5023,9 5808,9 4969,6 3125,7 3724,9

TUI 609,7 1418,0 3702,0 1945,8 1515,5 1783,2

t.t. reinvesticijos 98,6 173.4 399,0 585,9 353,4 342,9

Portfelinės investicijos

(VVP ir kitos) 858,3 722,2 -170,9 2051,0 1623,7 952,1

t.t. VVP 794,7 1,3 169,6 2114,5 1137,5 1017.2

Kitos investicijos

(paskolos ir kitos) 2032,9 2883,7 2277,8 972,8 -13,5 1067,8

Šaltinis: Lietuvos banko duomenys

Ketvirta, nuo 1999 metų pradėjo mažėti prekybos balanso deficitas. Didžiausias prekybos balanso deficitas buvo pasiektas 1998 m. daugiausia didelio mašinų ir įrengimo bei transporto priemonių importo dėka. 1998 m. pasižymėjo kaip didžiausių investicijų metai tiek į valstybinį, tiek į privatų sektorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastoviai gerėja paslaugų balansas. Jeigu 1995 jis buvo neigiamas, tai nuo 1996 m. iki 2001 m. jo perteklius išaugo beveik keturis kartus. Teigiamas paslaugų balanso saldo buvo pasiektas spartaus transporto bei kelionių paslaugų eksporto dėka.

1.2. Tiesioginės užsienio investicijos

Pastaraisiais metais tiesioginių užsienio investicijų (TUI) įplaukimas į Lietuvą labai paspartėjo, o tuo pačiu metu padidėjo ir jų indėlis į ekonomikos augimą. TUI statistikos analizė atskleidžia šias tendencijas.

Pirma, užsienio investicijoms (TUI, ilgalaikės paskolos, portfelinės investicijos) iki 1998 m. buvo būdinga spartaus augimo tendencija. 2001 m. kumuliatyvinė jų apimtis pasiekė 2,66 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu kai 1995 m. sudarė tik 352 mln. JAV dolerių. Tiesa, ypač aukštą TUI rodiklį 1998 m. lėmė AB “Lietuvos telekomas” privatizavimas. Bendras užsienio investicijų srautas, mažėjęs 1999 ir ypač 2000 m., 2001 m. vėl atsigavo ir 600 mln. litų viršijo 2000 m.srautą. 2000 m. rezultatui neigiamą poveikį turėjo sumažėjęs
vyriausybės skolinimasis užsienyje vykdant griežtą fiskalinę politiką. Neigiamai reikia vertinti tai, kad Lietuvoje labai mažos plyno lauko investicijos, nes privatizavimas kaip TUI pritraukimo instrumentas baigia išsisemti.

Antra, auga TUI dalis bendrame užsienio investicijų sraute – 2000 m. bei 2001 m. TUI dalis sudarė atitinkamai 48,5 bei 47,9 proc. Auga ir TUI vaidmuo finansuojant einamosios sąskaitos deficitą. Lyginant TUI srautą su einamosios sąskaitos deficito dydžiu, 1999 m. šis santykis sudarė 40.7 proc., 2000 m. 56,1, o 2001 m. – 77,7 proc. Palyginimui galima paminėti, kad 1996 m. tik 21,1 proc. prekybos balanso deficito buvo finansuota iš TUI.

Trečia, TUI indėlis į Lietuvos ekonomikos plėtrą nors ir auga, tačiau dar vis atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. UNCTAD duomenimis 2000 metais TUI Lietuvoje sudarė 2.3 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje jos siekė atitinkamai 2,8 ir 2,1 mlrd. JAV dolerių.

Ketvirta, atkreipia dėmesį faktas, kad Lietuvoje pastoviai auga tiesioginės investicijos iš Skandinavijos (šiuo metu jos sudaro apie pusę visų tiesioginių investicijų) ir atitinkamai mažėja TUI iš Vokietijos (2001 m. pirmą pusmetį 8,9 proc.) bei JAV (9,7 proc.) dalis. Maža dalis investicijų į gamybą (2001 pirmą pusmetį 28 proc.), o santykinai didelė dalis į tas šakas, kurios sukuria nedaug eksporto – telekomunikacijas (16 proc.) ir prekybą (20 proc.).

Penkta, TUI mažai prisidėjo prie atskirų regionų ekonominio išvystymo lygių išlyginimo. Daugiau kaip pusė visų investicijų (51,6 proc.) teko Vilniui, tačiau tarp jų net 44 proc. investicijų yra į prekybą. Investicijos į Kauną ir Klaipėdą sudaro maždaug po 12 proc., tačiau šiuose miestuose daugiau investicijų į gamybą.

Šešta, Lietuva kol kas nepasinaudojo savo LEZ (Laisva ekonominė zona) nei eksportui paspartinti, nei TUI pritraukti. Latvijoje specialios ekonominės zonos veikia žymiai sėkmingiau. Užsienio kapitalui pritraukti Lietuva kol kas nepasinaudojo ir nuo 1997 m. galiojančiu koncesijų įstatymu.

Septinta, palyginus su kitomis VRE šalimis Lietuvoje taikoma nedaug paskatų TUI pritraukti. Lietuva šiuo metu taiko tik atleidimą nuo mokesčių ir tam tikrais atvejais diskretines priemones, tuo tarpu kitų valstybių įstatymai numato žymiai daugiau paskatų: paramą įsigyjant žemę ar kuriant infrastruktūrą, kuriant darbo vietas, perkvalifikuojant darbo jėgą ir t.t. Dar neišspręstas žemės įsigijimo užsieniečiams klausimas. Yra daug administracinių kliūčių užsienio investicijoms ir investuotojams (apskaita, mokesčių ir muitų administravimas ir kt.).

Lietuvos Vyriausybė yra priėmusi dvi programas skatinti TUI ir eksporto plėtrą. Tai Tiesioginių investicijų skatinimo programa, o taip pat Eksporto plėtros ir skatinimo programa, priimta 1998 ir atnaujinta 2000 m. Jeigu Tiesioginių investicijų skatinimo programa praktiškai neveikia, tai Eksporto plėtros ir skatinimo programa yra įgyvendinama.

1.3. Lietuvos užsienio prekyba

Lietuvos užsienio prekybos raida 1996-2001 metais atskleidė tam tikras teigiamas bei neigiamas tendencijas.

1) Sparčiai auga prekyba su ES. Pastaraisiais metais eksportas į ES augo pastoviai, o iš viso 1996-2001 m. jis beveik padvigubėjo. Importas iš ES taip pat pastoviai augo ir per tą patį laikotarpį padidėjo 53,6 proc. (taigi, eksportas augo sparčiau nei importas). Tačiau vis dar su ES išlieka neigiamas prekybos balansas (2001 m. jis sudarė 2,4 mlrd. Lt, kai 1998 m. buvo net 5,3 mlrd.).

2) Ypač sparčiai auga prekyba su JAV. 1996-2001 m. Lietuvos eksportas į JAV išaugo 6,5 karto ir pasiekė 0,71 mlrd. Lt, o JAV rinkos dalis Lietuvos eksporte 2001 m. pasiekė 3,9 proc. Tiesa, 2000 m. Lietuvos eksportas į JAV buvo dar didesnis – jo absoliutus dydis siekė 739 mln.Lt, o dalis Lietuvos ekpsporte – 4,9 proc. Lietuvos importas iš JAV per tą laiką išaugo tik 61 proc. Lietuva su JAV dabar turi daugmaž subalansuotą prekybos balansą.

3) Neigiamai reikia vertinti ekporto į NVS mažėjimą, ypač absoliučia išraiška, nuo 6,1 mlrd. Lt. 1996 m. iki 2,5 mlrd. Lt. 2000 m. Žymus eksporto išaugimas 2001 m. iki 3,6 mlrd. Lt leidžia tikėtis, kad jo žymus kritimas iki 2,2 mlrd. Lt 1999 m. buvo tik laikina Rusijos krizės pasekmė. Tačiau jeigu tai ne laikinas reiškinys, o galutinis rinkų praradimas, tai tas gali turėti neigiamas ilgalaikes pasekmes – pavyzdžiui, gali sumažėti Vakarų eksportuotojų ir investuotojų dėmesys Statistika rodo, jog Lietuva praranda rinkas ne tik Rusijoje, bet ir Ukrainoje ir ypač Baltarusijoje.

4) Nežiūrint gerų politinių santykių menka prekyba su Skandinavijos šalimis. 2001 m. eksportas į jas sudarė 10,9 proc. viso Lietuvos eksporto, o importas – 9,4 proc. Į Skandinaviją buvo eksportuojama medžio, naftos produktai ir tekstilė, o importuojama aukštųjų technologijų ir elektros prekės bei pusgaminiai tekstilės pramonei. Sparčiau auga prekyba tik su Švedija ir Danija. Integracija su Skandinavijos šalimis daugiausiai vyksta per TUI.

5) Baltijos Laisvos prekybos sutartis (LPS), kuri veikia nuo 1994 m. (žemės ūkio prekėms – nuo 1997 m.), davė nemažą postūmį prekybai su kaimyninėmis valstybėmis. Lietuvos eksportas į Latviją 1996-2001 m. išaugo beveik du kartus ir 2001 m. viršijo Lietuvos eksporto apimtis į Vokietiją, tuo tarpu prekyba su Estija yra nežymi. Tik 2001
eksportas į Estiją išaugo ženkliau (nuo 343 mln. Lt iki 594 mln. Lt.). Baltijos LPS, be abejo, prisidėjo prie TUI išaugimo visose šalyse, nes apjungus rinkas Baltijos valstybės pasidarė patrauklesnės užsienio investuotojams.

6) Nedidelis eksportas į Vidurio Europos laisvos prekybos asociacijos (VELPA) šalis (tik 7,3 proc. 2001 m.), nors jo dalis ir auga. Svarbesnė prekybos partnerė šioje grupėje yra tik Lenkija. 2001 m. eksportas į šias šalis išaugo net apie 30 proc., o 1996-2001 m. laikotarpiu – net 2.4 karto. Pagrindinėmis mažos prekybos priežastis yra santykinių pranašumų panašumas, menkas rinkų pažinimas ir nepakankamas Lietuvos eksportuotojų aktyvumas. Kol kas nėra ir būtinumo konkuruoti ir gauti masto ekonomiją.

Statistiniai duomenys apie Lietuvos užsienio prekybą pagal atskiras prekių grupes džiugina, kad šalyje yra šakų, kurios sėkmingai bent trumpalaikėje perspektyvoje konkuruoja užsienio ir net ES rinkose, tačiau jie atskleidžia ir kai kurias nepalankias Lietuvai tendencijos. Svarbiausia iš jų yra ta, jog Lietuvos eksporto šakinė struktūra yra tokia, kuri būdinga besivystančioms šalims. Joje nedidelis lyginamasis svoris šiuolaikinių šakų, sukuriančių daug pridėtinės vertės, o eksporte vyrauja mažai kvalifikuotam darbui, gamtiniams ištekliams ir energijai imlios šakos.

Apibendrinant Lietuvos prekybos analizę reikia pažymėti, jog Lietuvai bus labai sunku ir toliau išlaikyti aukštus eksporto augimo tempus, jei nepasikeis eksporto šakinė struktūra ir joje nepadidės dalis prekių, kuriose įdaiktinta daugiau pridėtinės vertės. Pakilus pirminių išteklių (žaliavų, darbo jėgos) kainoms pakils ir gamybos kaštai ir Lietuvos eksportui bus sunku konkuruoti su pigiu eksportu iš žemų kaštų šalių. Optimizuoti eksporto struktūrą galima skatinant naujų sektorių kūrimąsi ir plėtrą bei restruktūrizuojant esamus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nemaža dalis Lietuvos eksporto susiduria su verslo ciklo svyravimo problema, dėl ko ekportas plėtojamas netolygiai. Tokie svyravimai mažiau būdingi aukštų technologijų šakoms, todėl eksporto struktūros pagerinimas padidintų ir jo stabilumą.

Eksporto struktūros pagal prekių paskirtį (žr. 3 lentelę) analizė tik patvirtina nelabai optimistines išvadas apie eksporto struktūrą ir jos dinamiką.

2001 m. duomenys rodo, jog nuo 1998 m. mažėjęs atsistato investicinių prekių importas. Jeigu 1996 m. jų dalis importo struktūroje sudarė 13,5 proc., 1998 m. – 16,1, po to nukrito iki 12,5 proc. 2000 m., tai 2001 m. jau pasiekė 14,2 proc. Norėtųsi tikėti, kad tą lėmė ne investicinis bumas prieš numatytą pelno mokesčių lengvatų investicijoms panaikinimą nuo 2002 m. (tokia išvada peršasi, kadangi investicinių prekių importo dalis už 9 mėn. 2001 m. sudarė 12,9 proc.). Eksporto struktūroje investicinių prekių lyginamasis svoris palyginus su 1996 m. irgi po truputį kyla, tačiau palyginus su tarpinio vartojimo prekėmis, kurioms būdingas žemas pridėtinės vertės lyginamasis svoris, jų dalis kol kas labai nedidelė, nes pastarosios sudaro virš pusės Lietuvos eksporto – 2001 m. 52,5 proc. Jei prie jų dar pridėti benziną, kurio dalis auga, tai tarpinio vartojimo prekių dalis Lietuvos eksporto sieks arti 2/3 eksporto vertės. Tai rodo, jog yra labai didelis rezervas padidinti prekių su didesniu pridėtinės vertės kiekiu dalį šalies eksporte.

3 lentelė

Eksportas ir importas pagal makroekonomikos

kategorijų klasifikaciją (BEC), proc.

Eksportas Importas

1996 1998 1999 2000 2001 1996 1998 1999 2000 2001

Iš viso 100 100 100 100 100 100 100 100 100 100

Investicinės prekės 5.0 5.2 5.3 5.5 5.5 13.5 16.1 14.9 12.5 14.2

Tarpinio vartojimo prekės 53.8 52.0 54.2 53.8 52.5 59.2 54.0 56.7 61.9 59.3

Vartojimo prekės 31.4 30.8 33.6 29.6 28.0 19.3 21.2 22.5 18.7 19.3

Benzinas 5.0 6.6 4.9 8.2 8.5 0.8 0.3 0.4 0.1 0.1

Lengvieji automobiliai 4.7 5.2 1.8 2.7 5.3 5.9 6.8 3.4 4.0 6.2

Kiti 0.1 0.2 0.2 0.1 0.3 1.3 1.6 2.1 2.8 0.9

Šaltinis Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2001.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2698 žodžiai iš 8984 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.