Tarptautinė prekyba1
5 (100%) 1 vote

Tarptautinė prekyba1

VADYBOS KATEDRA

DIENINIS SKYRIUS

I KURSAS

PREKYBOS VADYBA

TARPTAUTINĖ PREKYBA

(Makroekonomikos referatas)

Darbą atliko

Darbą tikrino

KLAIPĖDA, 2006

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS SAMPRATA 4

2. TARPTAUTINĖS PREKYBOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS 5

3. LYGINAMOJO PRANAŠUMO PRINCIPAS 6

4. ABSOLIUTAUS PRANAŠUMO PRINCIPAS 7

5. TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKA 8

5.1. Tarptautinės prekybos politikos formos 8

5.2. Tarptautinės prekybos politikos priemonės 10

5.3. Naujos tendencijos tarptautinės prekybos politikoje 12

5.4. Užsienio prekybos politikos įgyvendinimas 12

6. TARPTAUTINĖS PARDAVIMŲ OPERACIJOS 15

6.1. Eksporto ir importo operacijos 15

6.2. Reeksporto operacijos 16

6.3. Tranzito operacijos 17

7. UŽSIENIO PREKYBOS APIMTIS IR UŽSIENIO PREKYBOS STATISTIKOJE NAPSKAITOMOS PREKĖS 19

8. TARPTAUTINĖS PREKYBOS NAUDA IR ŽALA 21

9. IŠVADOS 22

10. LITERATŪRA 23

ĮVADAS

Plečiantis pasaulyje ekonomikai ir jos santykiams tarp įvairių valstybių, atsirado tarptautinė prekyba. Daugiau nei prieš 200 metų A. Smitas padarė išvadą, kad tarptautiniai prekių mainai yra visų šalių didesnio turto šaltinis. Tarptautinė prekyba sudaro galimybes plėtoti specializaciją ir panaudoti šalių ekonominius išteklius. Taip jau susiklostė, kad kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias apsimoka gaminti.

XIX a. pradžioje D. Rikardas išplėtė tarptautinės prekybos teoriją. Da. Rikardas įrodė, kad lemiamasis veiksnys – ne našumas gaminti kiekvieną prekę, o kainos santykiai šalyje prieš prasidedant prekybai. Nors šalis ir mažiau naši už kitas šalis, ji gali gauti ne ką mažesnį pelną negu šalys kurios gamina plataus diapozono prekes. Kad tarptautinė prekyba būtų pelninga tereikia, kad vienoje gamybos srityje našumas būtų didesnis negu kitose. Šiam pokyčiui didelės įtakos turėjo Vakarų šalys. Tarptautiniai mainai buvo skatinami griaunant muitų barjerus ir kitas kliūtis, taip pat padidėjus specializacijai skatino prekybą tarp valstybių.

Tarptautinis verslas jau XIX a. pabaigoje tapo dabartinės civilizacijos fenomenu, be kurio savo verslo neįsivaizduoja dauguma verslininkų mūsų šalyje ir užsienyje.

Šio darbo tikslas apžvelgti tarptautinės prekybos ekonoines prielaidas, lyginamojo pranašumo teoriją, politiką, pardavimų operacijas, taip pat tarptautinės prekybos naudą ir žalą.

TARPTAUTINĖS PREKYBOS SAMPRATA

Tarptautinė prekyba – tai pardavimo ir pirkimo procesas, vykstantis įvairiose šalyse tarp pardavėjų, pirkėjų ir tarpininkų. [3. 506]

Tarptautinė prekyba neatskiriama šalies tikrovės dalis, kiekvieną dieną mes susiduriame su tarptautinės prekybos elementais. Pasaulyje nėra šalies, kurios ekonominė sisteme būtų uždara (išskirtinis pavyzdys galėų būti gal Albanijos valstybė). Šalyje funkcionuojanti tarptautinės prekybos tvarka daro didžiulę įtaką makroekonominiams procesams: mokėjimo balansui, BNP apimčiai, valiutinei sistemai, šalies ekonomikos augimui. [5. 64]

Tarptautinės prekybos procesui būdingi du pagrindiniai buožai:

1. Jis vykdomas tarp dviejų ar daugiau valstybių. Todėl, kai prekyba vyksta už valstybės sienų, ji tampa šalies socialinės ir ekonominės politikos objektu.

2. Naudojamos įvairios valiutos su jomis būdingais valiutų kursų svyravimais. Šalys prekiauja viena su kita, kad galėtų įsigyti užsienio prekių žemesnėmis kainomis negu gamindamos tokias pat prekes šalies viduje. Vadinasi, kiekviena šalis iš prekių stengiasi gauti naudos. [3. 506]

Tarptautinės prekybos ekonominį pagrindą sudaro mainai ir specializacija. Tarptautinių mainų prielaida– gamybos sąlygų skirtingumas (skiriasi gamtinės sąlygos, apsirūpinimas ištekliais, darbo jėgos išlaidos, naudojama skirtinga technologija ir t. t.). Gamybos sąlygų skirtingumas lemia gamybos kaštų ir kainų skirtumus. Vykstant tarptautiniams mainams, šalys aprūpina pasaulį tokiomis prekėmis, kurių gamyba šalies viduje yra palyginti pigi. Šalys importuoja tokią produkciją ar paslaugas, kurių gamyba šalyje būtų žymiai brangesnė, negu jos įsigyjimas pasaulinėje rinkoje. Vadinasi, kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas jai efektyviau. [3. 506]

TARPTAUTINĖS PREKYBOS EKONOMINĖS PRIELAIDOS

Kiekvienos didelės ar mažos valstybės ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Jis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių ir kultūrnių ryšių visuma. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Kiekvienos šalies natūralus siekis– gauti ekonominę naudą iš visuomeninio darbo pasidalijimo tarptautiniuose mainuose. [2. 241]

Šiuo metu nė viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, reikalingų gyventojų poreikiams tenkinti. Taip jau susiklostė, kad kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias apsimoka gaminti. [2. 241]

Tarptautinės prekybos ekonominės prielaidos:

1. Skirtingos kiekvienos šalies gamybos sąlygos. Kiekviena valstybė
turi skirtingas gamtines sąlygas, todėl importuoti prekes valstybei kainuoja kur kas pigiau nei kurti technoligijas ir trūkstamas prekes gaminti. Mokslininkai įrodė, kad bet kokias daržoves ar vaisius galima išsaugoti kiekvienoje valstybėje, bet kyla sąnaudų klausimas.

2. Sirtingi gamybos našumo lygiai. Kiekviena šalis specializuojasi gaminti tai, kas yra efektyviau, nes tam ji turi savo technologiją, patyrimą, susidaro galimybės tai tobulinti. Dėl to ji gali gaminti tam tikrą prekę ir paslaugą pigiau negu ta prekė ar paslauga gaminama kitur. Tarkime, Šveicarija specializuojasi gaminti geros kokybės laikrodžius, Japonija– elektronikos prekes ir pan.

3. Skonių preriotetas, polinkių įvairovė. Nėra daugiau kitų ekonominių procesų, kurie būtų taip stipriai reglamentuojami kaip tarptautinė prekyba. [5. 64]

LYGINAMOJO PRANAŠUMO PRINCIPAS

Tarkime, kad viena šalis specializuojasi tokių prekių gamyboje ir eksporte, kurias gali gaminti santykinai žemesniais kaštais. Atvirkščiai elgiamasi tada, kai yra importuojama. Tuomet šalis pasirenka tokias prekes, kurių gamybos kaštai būtų santykinai aukštesni palyginti su kitų šalių kaštais. [2. 243]

Santykinai didesnius ar žemesnius kaštus apibūdina pasirinktos galimybės (šanso) kaštų sąvoka. Jie nusako tam tikro pasirenkamo gamybos varianto kaštus kito, alternatyvinio varianto, atžvilgiu. Tokiu atveju, pavyzdžiui, vaizdo magnetofono gamybos kaštai yra toks švarkų kiekis, kurį reikia paaukoti tam, kad būtų pagaminta vienu magnetofonu daugiau.[2. 243]

Lyginamojo pranašumo teoriją iliustruosime pavyzdžiu. Paimsime dvi šalis– JAV ir Didžiąją Britaniją, ir 2 prekes (vaizdo magnetofonus ir švarkus). Tarkime, kad efektyvumo lygių skirtumą lemia technologija ir darbo našumas, o darbo jėga yra vienintelis gamybos veiksnys. 1 lentelėje parodyti prekių gamybos kaštai. [2. 243]

Iš 1 lentelės matyti, kad Amerikoje reikia 30 darbo valandų vieno vaizdo magnetofono gamybai ir 5– vieno švarko gamybai. Didžiojoje Britanijoje darbas ne toks našus, todėl vieno vaizdo magnetofono gamyba truks 60 valandų, o švarko– 6 valandas. Kadangi pavyzdyje darbas yra vienintelis gamybos veiksnys, tai vidutiniai kaštai bus lygūs darbo laiko sąnaudų produkcijos vienetui ir valandinio uždarbio sandaugai. Jei nebūtų tarptautinės prekybos, kiekviena šalis gamintų ir pardavinėtų prekes pagal kaštus, nurodytus 1 lentelėje. [2. 243]

Reikia pažymėti, kad JAV, palyginti su Didžiąja Britanija, darbo poreikis yra kur kas mažesnis abiem prekėms. Tačiau JAV darbas santykinai našesnis gaminant būtent vaizdo magnetofonus, o ne švarkus. Didžiojoje Britanijoje vaizdo magnetofono gamyba užtrunka 2 kartus ilgiau nei JAV, o švarko gamyba– 1,2 karto. Jeigu šalys susitaria prekiauti ir gaminti tas prekes, kurios kainuoja santykinai pigiau, tai jos abi bendrai paėmus pagamins daugiau prekių. [2. 243]

1 lentelė

Prekių gamybos kaštai

JAV (dol.) D. Britanija (sv. sterlingai)

Darbo valandų sąnaudos vienam:

vaizdo magnetofonui 30 60

švarkui 5 6

Valandos uždarbis 6 2

Produkcijos vieneto kaštai:

vaizdo magnetofonas 180 120

švarkas 30 12

Šaltinis: Jakutis, A., Petraškevičius, V., Steponovas, A. ir kt. 2000. Ekonomikos teorijos pagrindai. Kaunas: Smaltija.

ABSOLIUTAUS PRANAŠUMO PRINCIPAS

Absoliutus pranašumas – tai sugebėjimas gaminti prekes, sunaudojant darbo sąnaudų produkcijos vienetui mažiau negu kitose šalyse [3. 506]

Reiškia, kad kiekvienoje šalyje yra prekė, kurios, prie yų pačių gamybos sąnaudų, ši šalis gali pagaminti daugiau nei kitos šalys.

Tiek esant, tiek ir nesant tarpusavio prekybai, kiekvienos šalies gamybos ir vartojimo struktūra gali būti išreikšta sąlygine gamybos galimubių kreive.

Nesant tarpusavio prekybos kiekviena šalis vartoja tik tą, ką gamina. Nesant tarpusavio prekybos, prekių kainos Lietuvoje ir kitose šalyse bus skirtingos, jas lems santykiniai gamybos kaštai.

Šaltinis: sudaryta autoriaus remintis destytoja Daiva Viningiene.

TARPTAUTINĖS PREKYBOS POLITIKA

Tarptautinės prekybos politikos formos

Tarptautinės prekybos politika vykdoma įvairiomis formomis. Pagrindinės jų yra šios:

1. Laisvoji prekyba- tai valstybės ekonominė politika, kai be jokių muitų mokesčių ir suvaržymų visos šalys naudojasi tarptautinio teritorinio gamybos specializavimo privalumais. Laisvoji prekyba šalims suteikia papildomos naudos dėl šių priežasčių:

• laisvoji prekyba skatina konkurenciją ir apriboja monopolijų viešpatavimą. Kai šalis pradeda prekiauti su užsienio firmomis, vietinės monopolijos pradeda savo galią vidaus rinkoje. Išaugusi konkurencija dėl užsienio firmų veiklos priverčia šalies gamintojus taikyti technikos naujoves, pereiti prie gamybos technologijų su žemesniais gamybos kaštais, gerinti produkcijos kokybę, panaudoti naujus gamybos metodus, skatinti ekonomikos augimą;

• laisvoji prekyba suteikia pasirinkimo galimybę vartotojams, nes praplečia produkcijos asortimentą, užtikrina pagamintų produktų gausą ir įvairovę. Kiekvienos laisvąją prekybą valdančios šalies gyventojai gali nusipirkti kitos šalies pagamintų naujų produktų, kurių gamyba šalyje brangiai kainuoja. Užsienio prekyba šalims sudaro sąlygas pačioms
gaminti naujus produktus, įsigijus tam tikrų medžiagų, technikos ir pan.;

• pasireiškiant gamybos masto ekonomijos efektui, laisvoji prekyba gali sąlygoti efektyvesnią gamybą. Šiuo atveju nauda- praplėsta laisvosios prekybos rinka. Kadangi, panaikinus bet kokius prekybos apribojimus, kiekvienos šalies gamintojas gali laisvai pardavinėti savo gaminius bet kurioje kitoje šalyje, rinkos plečiasi, o tai leidžia gamintojams gaminti prekes žymiai didesnėmis apimtimis. Ūkio šakose, kuriose reiškiasi masto ekonomija, didesnė gamybos apimtis sąlygoja kaštų mažėjimą, ir tai leidžia pardavinėti prekes žemesnėmis kainomis. Tai naudinga bet kurios šalies vartotojui;

• laisvoji prekyba, vykdoma remiantis palyginamojo pranašumo principu, padeda daug efektviau paskirstyti išteklius ir užtikrinti aukštesnį materialinės gerovės lygį tiek atskirose šalyse, tiek viso pasaulio mastu. Kadangi išteklių struktūra, technologinių žinių lygis kiekvienoje šalyje yra skirtingi, todėl kiekviena šalis gamina tam tikras prekes su skirtingais gamybos kaštais. Jeigu kiekviena šalis gamintų tik tas prekes, kurias gali pagaminti santykinai pigiau (su mažesniais alternatyviniais kaštais) negu jos prekybos partneriai ir mainytų jas į prekes, kurių gamybos kaštai šalyje santykinai aukštesni negu kitose šalyse, tai kiekviena laisvai prekiaujanti šalis ir visa pasaulio ekonomika gautų didžiulių realiųjų pajamų, naudodama tokią išteklių apimtį, kurią turi kiekviena šalis. [3. 520]

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1606 žodžiai iš 4972 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.