Tarptautine privatine teise – paveldejimo santykiai
5 (100%) 1 vote

Tarptautine privatine teise – paveldejimo santykiai

1121

Turinys

ĮVADAS ………………………………………………………………………………………………………………………….. 2

TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ TAIKYTINA PAVELDĖJIMO SANTYKIAMS……………. 3

Bendrosios pastabos ………………………………………………………………………………………………………….. 3

Paveldėjimo pagrindai ……………………………………………………………………………………………………….. 5

Testamento galiojimas ………………………………………………………………………………………………………. 5

Kilnojamojo turto paveldėjimas ………………………………………………………………………………………….. 7

Nekilnojamojo turto paveldėjimas ………………………………………………………………………………………. 8

Pveldimo turto sumokėtas mokestis užsienio valstybėse ………………………………………………………… 9

IŠVADOS ………………………………………………………………………………………………………………………. 11

Literatūra ……………………………………………………………………………………………………………………….. 12

ĮVADAS

Paveldėjimas, tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, pagal įstatymą arba išreiškus savo valią testamentu. Paveldėjimo teisė yra gan svarbi teisė ir aktuali kiekvieno žmogaus gyvenime, manau kiekvienas, ankščiau ar vėliau su tuo susiduriame. Vieni tampame paveldėtojais, kiti – testatoriais. Su didžiausiomis problemomis susiduriama paveldint. Ypač, jei paveldėjimo teisę reikia vykdyti susiduriant su kelių užsienio valstybių teise, taip pat susiduriama ir su didesnėmis problemomis, iškyla daug daugiau klausimų, nei vykdant šią teisę vienoje valstybėje. Todėl mano tikslas – šiame referate apžvelgti esminius klausimus kylančius esant santykiams tarptautinėje paveldėjimo teisėje, tai: bendrieji bruožai, pagrindinės sąvokos, paveldėjimo pagrindai, testamento galiojimo klausimai ir kilnojamojo bei nekilnojamojo turto paveldėjimo pagrindai tarptautinėje teisėje.TARPTAUTINĖ PRIVATINĖ TEISĖ TAIKYTINA PAVELDĖJIMO SANTYKIAMS

Bendrosios pastabos

Paveldėjimas – tai mirusio asmens, palikėjo, teisių ir pareigų perėjimas jo paveldėtojams pagal paveldėjimo teisės normas .

LR civilinis kodeksas sukonkretina paveldėjimo teisės sampratą:

1. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos .

2. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir kt.), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis .

Paveldėjimo pagrindai :

1. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą.

2. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.

3. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei.

Įvairių valstybių paveldėjimo teisei taip pat būdingi dideli skirtumai. Skiriasi keliami reikalavimai testamento formai, įstatyminių įpėdinių ratas, palikimo priėmimo būdai, įpėdinių atsakomybė už palikėjo skolas ir kiti dalykai. Pavyzdžiui: taikant vienos valstybės teisę palikimo santykiams, asmuo galėtų paveldėti, o taikant kitos valstybės teisę – ne, kaip ir pagal vienos valstybės teisę įpėdinis už palikėjo skolas atsako savo turtu, pagal kitos valstybės – ne, nes įpėdinių atsakomybė yra ribojama palikimo dydžiu .

Palikimo atsiradimo vieta pagal CK laikoma paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta jos samprata pateikta CK 2.12 str. 1d. Nuolatinės gyvenamosios vietos institutas svarbus tarptautinei privatinei teisei, nes fizinio asmens teisinis statusas, pagal CK 1.15 – 1.18str., nustatomas vadovaujantis jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teise. Pagal šį straipsnį, nuolatine gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis (pvz.; Kanada, DB ir pan.), kur asmuo nuolat gyvena ar daugiausia gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta .

Jeigu paskutinė palikėjo nuolatinė gyvenamoji vieta nežinoma, tai palikimo atsiradimo vieta yra ta vieta, kurioje yra pagrindinė palikimo dalis.

Labai svarbu yra nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę, kadangi dėl migracijos dažnai pasitaiko, kad palikėjas, įpėdiniai ir palikimas yra skirtingose valstybėse. Dėl šio klausimo svarbos tarptautinės
privatinės teisės ir materialiosios paveldėjimo teisės derinimas. Paveldėjimo teisės srities tarptautinės sutartys yra šios :

• 1961 m. Hagos konvencija dėl kolizinių normų, susijusių su paveldėjimu pagal testamentą. Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo: Australija, Austrija, Kinija, Danija, Estija, Suomija, Olandija, Norvegija ir daugelis kitų valstybių;

• 1972 m. Europos Tarybos Bazelio konvencija dėl testamentų registravimo schemos sukūrimo. Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo:Belgija, Kipras, Danija, estija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Liuksemburgas, Olandija ir kitos valstybės;

• 1973 m. Hagos konvencija dėl mirusių asmenų palikimo administravimo. Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo: Čekija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Slovakija, DB, Turkija;

• 1973 m. UNIDROIT Vašingtono konvencija dėl vieningo įstatymo, nustatančio tarptautinio testamento formą . Šios sutarties dalyvės 2000m. pab. buvo: JAV, Vatikanas, Belgija, Rusija, Čekija, Iranas, Prancūzija, Slovakija, Kanada, Portugalija, Nigerija ir kitos.

• 1989 m. Hagos konvencija dėl teisės, taikytinos paveldėjimo santykiams. Ši sutartis neįsigaliojusi, tačiau ją pasirašė: Olandija, Argentina, Liuksemburgas, Šveicarija.

Paveldėjimo pagrindai

Paveldėjimo pagrindai yra įstatymas ir testamentas. Abu šie pagrindai nėra atriboti vienas nuo kito, greičiau jie yra susiję. Reikia paminėti, kad yra ribinių atvejų, kuomet dalis palikimo pereina pagal testamentą, kita – pagal įstatymą. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, įstatymas numato daugelį privalomų teisinių faktų, kurių būtini mažiausiai yra du :

1. asmuo, kuriam paliekamas palikimas, turi būti įstatyme numatytas kaip įstatyminis įpėdinis;

2. paveldėjimas turi atsirasti.

Paveldint pagal testamentą, įpėdinį įvardija testatorius surašytame testamente. Jis gali nė vienam iš įstatyminių įpėdinių nieko nepalikti.

Testamento galiojimas

Testamento galiojimo nustatymui yra svarbios dvi aplinkybės :

1. Testamentinis veiksnumas ( CK 5.15 straipsnis išreiškia kaip: 1. Testatorius gali sudaryti testamentą tik pats. 2. Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes);

2. Testamento forma.

Abiem šioms aplinkybėms taikytina teisė nustatoma pagal skirtingas kolizines normas.

Pirmoji aplinkybė – fizinio asmens testamentinis veiksnumas – testatoriaus galėjimas sudaryti, pakeisti ar panaikinti testamentą nustatomas pagal testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisę . Jeigu asmuo nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo ar ją nustatyti neįmanoma, tai galėjimas sudaryti testamentą nustatomas pagal jo sudarymo vietos valstybės teisę. Pavyzdžiui, asmuo turintis nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvoje, sudaro testamentą būdamas Egipte. Tokiu atveju, testatoriaus testamentinis veiksnumas bus nustatomas pagal Lietuvos, o ne Egipto teisę.

Esant atvejui, kuomet neįmanoma nustatyti testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos arba jei jis apskritai jos neturėjo, testamentinis veiksnumas gali būti nustatomas pagal testamento sudarymo, pakeitimo ar panaikinimo vietos valstybės teisę.

Antroji aplinkybė – tai teisė, pagal kurią sprendžiama testamento galiojimo ir jo formos požiūriu. Testamento, jo pakeitimo ar panaikinimo formai taikoma šių aktų sudarymo vietos valstybės teisė. Formos požiūriu testamentas galioja, kurio forma atitinka jo sudarymo vietos valstybės teisės reikalavimus . Pavyzdžiui, atostogaudamas Turkijoje Lietuvos pilietis sudaro testamentą. Norint nustatyti ar testamentas galios, reikės taikyti ne Turkijos, o Lietuvos teisę. Testamentas galios, jei jo forma atitiks Turkijos teisės reikalavimus, nors pagal Lietuvos teisę jis gali negalioti dėl formos reikalavimų nesilaikymo.

Tačiau prieš tai minėto straipsnio 2 dalis numato 1 dalies išimtį. Ši norma numato galimybę papildomai taikyti testamento sudarymo, jo pakeitimo ar panaikinimo taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisės reikalavimus arba valstybės, kurios pilietis testatorius buvo šių aktų sudarymo metu, arba jo gyvenamosios vietos valstybės šių aktų sudarymo ar mirties metu teisės reikalavimus . Pavyzdžiui, pagal testamento sudarymo vietos valstybės teisę, testamentas negalioja, nes sudarant testamentą nebuvo laikytasi šios teisės reikalavimų, nustatytų testamento formai. Tačiau testamento forma atitinka valstybės teisės reikalavimus, kurios pilietis buvo testatorius sudarydamas testamentą, todėl jo sudarytas testamentas galioja. Taigi, iš to išplaukia, kad testamentas, jo pakeitimas ar panaikinimas taip pat galioja, jeigu šių aktų forma atitinka bent vienos iš trijų valstybių teisės reikalavimus: testamento sudarymo valstybės; testatoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės; testatoriaus pilietybės valstybės. Tokia kolizinė norma yra nustatyta, norint išsaugoti testamento galiojimą ir suteikti pirmenybę paveldėjimui pagal testamentą, o ne pagal įstatymą ir taip įvykdyti testatoriaus valią .

Šio straipsnio t.y. CK 1.61 antrojoje dalyje nustatyta dar viena specialioji kolizinė norma, kuri yra taikoma, jeigu testamentas dėl nekilnojamojo daikto, taip pat tokio testamento pakeitimas ar panaikinimas galioja, jeigu jų forma atitinka
nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisę. Pavyzdžiui, jei nekilnojamasis daiktas yra Lietuvoje, turi atitikti Lietuvos teisės reikalavimus, kad ir kokie būtų: testamento sudarymo vieta, testatoriaus pilietybė, testatoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, testamento forma .

Sprendžiant testamento galiojimo dėl palikto kilnojamo ar nekilnojamo turto klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad testamento formai gali būti taikoma skirtingų valstybių teisė. Testamento formą reikia išskaidyti į dvi dalis:

• Dėl kilnojamųjų daiktų;

• Dėl nekilnojamųjų daiktų.

Gali būti,kad testamentas galios tik kilnojamiems daiktams, o nekilnojami daiktai – paveldimi pagal įstatymą, kadangi testamento dalis negalios.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1443 žodžiai iš 2875 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.