Tarptautinės ekonomikos konspektai
5 (100%) 1 vote

Tarptautinės ekonomikos konspektai

Turinys

I. SANTYKINIO PRANAŠUMO TEORIJA 3

1. PAPRASTASIS SANTYKINIO PRANAŠUMO TEORIJOS MODELIS 3

2. GAMYBOS GALIMYBIŲ RIBOS 3

3. UŽSIENIO PREKYBOS NAUDA 4

4. SANTYKINIS PRANAŠUMAS KYLANT ALTERNATYVINIAMS KAŠTAMS. ARBA POST RICARDO ARGUMENTAI. 5

II TARPTAUTINĖS PREKYBOS TEORIJA – PAKLAUSOS ASPEKTAS 6

1. IMPORTO PAKLAUSOS KREIVĖ IR PREKYBOS SĄLYGOS 6

2. LAISVOS PREKYBOS POVEIKIS POREIKIŲ PATENKINIMUI (INDIFERENTIŠKUMO KREIVĖS) 7

1. HECKSCHER-OHLIN TEORIJA 8

STOLPER-SAMUELSON TEOREMA 9

RYBCZYNSKI TEORIJA 9

GAMYBOS VEIKSNIŲ KAINŲ IŠSILYGINIMO TEOREMA 9

LEONTJEVO PARADOKSAS 9

2. BANDYMAI IŠPLĖSTI HECKSCHER-OHLIN MODELĮ ĮTRAUKIANT NAUJUS GAMYBOS VEIKSNIUS 10

GAMTINIAI IŠTEKLIAI KAIP GAMYBOS VEIKSNYS 10

TECHNOLOGIJA KAIP GAMYBOS VEIKSNYS 10

ŽMOGIŠKASIS KAPITALAS KAIP GAMYBOS VEIKSNYS 10

DARBO JĖGOS KVALIFIKACIJA KAIP GAMYBOS VEIKSNYS 10

KITI GAMYBOS VEIKSNIAI 10

3. ALTERNATYVOS HECKSCHER-OHLIN MODELIUI, SUSIJUSIOS SU APSIRŪPINIMU GAMYBOS VEIKSNIAIS 10

ŠVEDŲ EKONOMISTO STAFFAN LINDER’IO HIPOTEZĖ 10

PREKYBA ŠAKOS VIDUJE. (PREKYBOS VEIKSNIAI, NETURINTYS BENDRA SU APSIRŪPINIMU GAMYBOS VEIKSNIAIS) 10

MASTO EKONOMIJA IR KAŠTŲ MAŽĖJIMAS 11

RINKŲ SEGMENTAVIMAS (DIFERENCIJAVIMASIS) KAIP PREKYBOS PRIEŽASTIS 12

MUITO IR KITŲ PREKYBOS KLIŪČIŲ POVEIKIS PREKYBAI 12

III. MUITAI 12

MUITŲ TARIFŲ TAIKYMO PRIEŽASTYS 12

TARIFŲ RŪŠYS 12

ŠALIES TARIFŲ LYGIS 13

MUITŲ TAIKYMO PASEKMĖS MAŽAI ŠALIAI 13

Tarifo pasekmės šalies gerovei: Vartotojų nuostoliai 14

Tarifo pasekmės šalies gerovei: Gamintojų perviršis 14

FAKTINIS (TIKRASIS) APSAUGOS LAIPSNIS 15

1. ARGUMENTAI UŽ MUITŲ TARIFŲ PANAUDOJIMĄ 15

NETARIFINES UŽSIENIO PREKYBOS KLIŪTYS 15

IMPORTO KVOTOS 16

Pasekmės 16

IMPORTO DISKRIMINACIJA 16

EKSPORTO SUBSIDIJOS 17

DEMPINGAS 17

2. PASAULINĖ PREKYBOS ORGANIZACIJA 17

Pagrindiniai PPO principai: 17

SVARBIAUSI URUGVAJAUS RAUNDO SUSITARIMAI 17

Tarifai 17

Žemės ūkis 18

Tekstilė 18

Paslaugos 19

Susitarimas dėl techniniu prekybos barjerų 19

Susitarimas dėl intelektualinės nuosavybes teisių prekyboje (TRIPS) 19

GATT 94 19

Dempingas ir antidempinginiai muitai 19

Subsidijos ir kompensaciniai muitai 19

Apsaugos priemonės 20

EKONOMINIS AUGIMAS IR GAMYBOS VEIKSNIŲ MOBILUMAS 20

1. EKONOMINIS AUGIMAS PAREMTAS APSIRŪPINIMU GAMYBOS VEIKSNIAIS 20

Subalansuoto augimo efektas 20

Pagerėjusio apsirūpinimo kapitalu pasekmės 21

Skurdinantis augimas 21

2. EKONOMINIS AUGIMAS PAREMTAS TECHNINE PAŽANGA 21

Techninės pažangos rūšys 21

Techninė pažanga ir GGR 21

3. GAMYBOS VEIKSNIŲ MOBILUMAS 22

Darbo jėgos mobilumas 22

Kapitalo mobilumas 22

Kapitalo mobilumo poveikis 22

MOKĖJIMŲ BALANSAS 22

Einamoji sąskaita 23

Kapitalo sąskaita 23

Oficialios tarptautinės atsargos 23

VIDAUS MAKROEKONOMINĖS PROPORCIJOS IR PREKYBOS BALANSAS 23

ABSORBAVIMO (ĮSISAVINIMO) KONCEPCIJA 23

Taupymas ir investicijos 23

Taupymas ir prekybos balansas 24

Ryšys tarp kapitalo investicijų šalyje ir užsienyje 24

Ar prekybos deficitas blogas dalykas 24

DARBO JĖGOS MIGRACIJA 25

2. MIGRACIJOS POVEIKIS DARBO RINKAI 25

2. “VIDUTINIŲ PAJAMŲ” MIGRACIJOS PARADOKSAI 26

3. MIGRACIJOS ĮTAKA VIEŠIESIEMS FINANSAMS. 27

3.1 Migracijos įtaka “išleidžiančios” šalies viešiesiems finansams 27

3.2 Migracijos įtaka “priimančios” šalies viešiesiems finansams. 27

4. IŠORINIAI PRARADIMAI IR NAUDA 27

5. MIGRACIJOS NEIGIAMŲ PADARINIŲ IŠVENGIMO BŪDAI 28

6. IŠVADOS 28

VALIUTOS KURSAS 28

VALIUTŲ RINKA 28

Valiutu rinkos ir jos operacijos. 28

ŠIUOLAIKINĖ VALIUTŲ KURSŲ POLITIKA 28

1. MOKĖJIMO BALANSO DEFICITO FINANSAVIMAS, PANAUDOJANT REZERVINIUS AKTYVUS. 28

1.1. Laikinas finansavimas 28

1.2. Deficitas be pasekmių 29

2. VALIUTOS MAINŲ KONTROLĖ 29

3. PASTOVIAI FIKSUOTAS VALIUTOS KURSAS 30

4. PLAUKIOJANTIS VALIUTOS KURSAS 30

5. KOMPROMISINIS VALIUTOS KURSAS 31

5.1. Koreguotas susiejimas 31

5.2. Valdomas plaukiojimas 31

VALIUTŲ VALDYBA LIETUVOJE 31

VALIUTŲ VALDYBOS MODELIO ESMĖ 31

PAGRINDINIAI VVM IR CENTRINIO BANKO SKIRTUMAI 31

LIETUVOS BANKO VEIKLA ĮVEDUS VALIUTŲ VALDYBOS MODELĮ 32

VALIUTŲ VALDYBOS MODELIO PANAIKINIMAS 33

I. Santykinio pranašumo teorija

Ši teorija padeda rasti atsakymą į tris klausimų grupes: pirma, kodėl valstybės prekiauja, kas į kokią šalį ką eksportuoja ir už kokią kainą, kokios šalys kokias prekes turi gaminti norint pelningai parduoti jas užsienyje, antra grupė klausymų susijusi su prekybos pasekmėmis – kokia užsienio prekybos nauda, kaip ji pasiskirsto tarp valstybių, ar visos valstybės laimi iš užsienio prekybos, trečias klausimų ratas susijęs su tarptautinės prekybos poveikio nacionalinei ekonomikai ir išteklių pasiskirstymo nustatymui.

Ši labai paprasta teorija buvo sukurta ir išvystyta 19a. pradžioje klasikinės ekonominės teorijos atstovais ir visų pirma David Ricardo (1772-1823). Tai yra jo bandymas įrodyti pasauliui, jog laisva prekyba pranašesnė už suvaržytą. Tuo metu kai buvo sukurta ši teorija pasaulinė prekyba buvo stipriai reguliuojama muitais ir kitais apribojimais. Kova su importu buvo pateisinama būtinumu įkurti darbo vietas ir užkirsti kelią aukso išvežimui iš šalies. Adam Smith taip pat kovojo su šia merkantilistine pasaulėžiūra, tačiau jis darė prielaidą, jog kiekviena valstybė turi pakankamai absoliučių pranašumų, leidžiančių eksportuoti tiek, kiek buvo
importuota. Bet jeigu šalis neturi absoliučių pranašumų, ar galės vykti prekyba tada?

1. Paprastasis santykinio pranašumo teorijos modelis

Pažintį su šia teorija pradėsime nuo taip vadinamo paprastojo Ricardo modelio. Tarkim, kad yra dvi šalys – Prancūzija ir Vokietija, kurios gamina tik dvi prekes – butaną ir obuolius. Kiekvienos prekės vienetui pagaminti skirtingose šalyse sunaudojam tokie darbo kiekiai (pavyzdžiui, žm./val.);

Butanas Obuoliai

Prancūzija 6 2

Vokietija 1 1

Akivaizdu, jog abi prekės Prancūzijoje gaminamos su didesnėmis darbo sąnaudomis ir kad Vokietija turi absoliutų pranašumą gaminant abi šias prekes. Iš pradžių abi šalys gamina abi prekes. Tačiau, tarkime, jog Prancūzija palaipsniu pradeda mažinti butano gamybą ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoti obuolių gamyboje. Papildomai pagaminti obuoliai yra siunčiami į Vokietiją, savo ruožtu Vokietija mažina obuolių gamyba ir išlaisvintą darbo jėgą panaudoja papildomo butano gamybai, kuri siunčia į Prancūziją. Kas atsitiks?

Prancūzijai sumažinus butano gamybą 1 vienetų, bus išlaisvinti 6 darbo vienetai, kurie galės pagaminti 3 papildomus obuolius. Jeigu šie obuoliai bus pasiųsti į Vokietiją, tai jie leis obuolių gamybą Vokietijoje sumažinti 3 vienetais ir tokiu būdu išlaisvinti 3 darbo vienetus. Tačiau Vokietijoje reikalingas tik vienas darbo vienetas pagaminti vienam butano vienetui ir tokiu būdu atstatyti jo gamybos sumažinimą Prancūzijoje. Lieka laisvi du vokiško darbo vienetai, kurie gali būti panauduoti papildomų obuolių ar butano gamyboje. Kokios bus tokios gamybos išteklių permetimo iš vienos šakos į kitą ir užsienio prekybos šiomis prekėmis pasekmės:

Butanas Obuoliai

Prancūzija -1 +3

Vokietija +2=(1+1) -2=(-3+1)

+1 +1

(mūsų pavyzdyje 2 laisvi vokiško darbo vienetai buvo padalinti po lygiai, po vieną vienetą papildomo butano ir obuolių gamybai).

Taigi, pasauliui bus geriausia, kai Prancūzija gamins vien obuolius, o Vokietija – vien butaną ir šiomis prekėmis keisis, todėl kad pasaulyje darbo ištekliai bus panaudoti efektyviausiai, nes pasaulyje bus galima pagaminti po papildomą vienetą obuolių ir butano.

Reikia atkreipti dėmesį, jog šios pasekmės priklauso ne nuo absoliutaus darbo našumo lygių, bet tik nuo jų santykio (proporcijų) kiekvienoje šalyje. Todėl išvada liks ta pati, jeigu, pavyzdžiui darbo našumas Prancūzijoje pakils 10 kartų arba Vokietijoje kris 100 kartų. Svarbu, kad darbo našumų skirtumas (santykis) gaminant skirtingas prekes lieka tas pats – 6/1 daugiau nei 2/1. Šis santykis parodo, kiek reikia paaukoti (atsisakyti) vienos prekės norint pagaminti papildomą vienetą kitos prekės. Pavyzdys rodo, jog butano gamyba Prancūzijoje skaičiuojant obuoliais yra 3 kartus brangesnė negu Vokietijoje, ir atvirkščiai, kad obuolių gamybos kaštai Vokietijoje skaičiuojant butanu yra 3 kartus aukštesni, negu Prancūzijoje.

Vienos prekės gamybos kaštus vertindami kitos prekės vienetais mes naudojamės alternatyvinių kaštų sąvoką. Be abejo, butanas nėra gaminamas iš obuolių, arba atvirkščiai, tačiau tikrieji butano kaštai šaliai, gali būti išmatuoti obuolių kiekiu, kuris būtų buvęs pagamintas darbo jėgos, užimtos butano gamyboje, jeigu ji būtų panaudota obuolių gamyboje. Vienos prekės alternatyviniais kaštais vadiname tam tikros kitos prekės kiekį, kurio reikia atsisakyti, norint pagaminti (ar gauti) vieną vienetą pirmosios prekės.

Išvados: Rikardo teorija parodo, kiek vienos prekės gamyba yra efektyvesnė palyginus su kitų prekių gamyba, kokias prekes šalis turi eksportuoti, tačiau ji nepasako, kurias prekes reikia aplamai gaminti, kokioms prekėms pasaulyje yra paklausa. Tai buvo pirmas būdas nustatyti atskirų prekių santykinį pranašumą – lyginant skirtingų prekių darbo našumų lygius.

2. Gamybos galimybių ribos

Pirmoje dalyje buvo kalbama apie atskirų prekių gamybos našumą, bet buvo abstrahuojamasi nuo jų kiekio. Čia jau bus atsižvelgta ir į šalies gamybos apimtis. Tam reikia žinoti ne tik našumą, bet ir darbo jėgos kiekį. Tarkime,jog turi Vokietija 600 vienetų darbo jėgos, o Prancūzija – 500.

50 100 (600/6)

Jeigu Prancūzija visa darbo jėgą panaudos butano gamyboje, ji jo pagamins

100 vienetų, jei obuolių – 300 vienetų ir panašiai. Įvairius galimus gamybos variantus esamų resursų ribose parodo įstriža linija, kuri yra vadinama Prancūzijos gamybos galimybių riba (GGR). Ji parodo, kokį kiekį prekių šalis gali pagaminti su turimais ištekliais ir esant pilnam jų panaudojimui. Visi ant jos esantys gamybos variantai yra efektyvūs. Taške C gamyba reikalaus papildomų išteklių, o taške B gamyba bus neefektyvi, nes nepanaudojami visi ištekliai. Panašiai galima aprašyti ir Vokietijos GGR.

GGR linijos nuotolis nuo kampo priklauso nuo turimų išteklių (mūsų pavyzdyje darbo jėgos) ir jų panaudojimo efektyvumo (darbo našumo). Tuo tarpu linijos pasvirimo laipsnis priklauso nuo santykinio pranašumo proporcijų. Prancūzijos proporcija buvo 6:2, o Vokietijos 1:1. Santykinio pranašumo proporcijos geometriškai atsispindi ir GGR linijose, Prancūzijos ji tris kartus statesnė nei Vokietijos, nes atsisakius butano gamybos ji gali tris kartus padidinti obuolių gamyba, GGR pasvirimo laipsnis rodo vienos prekės gamybos
į kitos prekės gamybą ribinį laipsnį. Tai kiekis vienos prekės, kuriuo pirmosios prekės gamyba turi būti sumažinta, norint su išlaisvintais ištekliais pagaminti papildomą vienetą antros prekės. Kuo GGR kreivė statesnė, tuo aukštesnis transformavimo laipsnis ir tuo didesnis santykinis pranašumas. Tai antras – geometrinis – būdas nustatyti prekes santykiniam pranašumui.

Nustatyti atskiros šalies GGR, parodančią jos efektyvios gamybos ribas, yra labai svarbu. Bet mums rūpi ir pasaulinės gamybos efektyvumas. Be abejo pasaulis negali gaminti efektyviai, jeigu atskiros šalys gamins neefektyviai, tai yra ne ant GGR linijos. Taigi, kokia bus pasaulio GGR?

Tarkim, kad abi šalys gamina vien obuolius. Tada taške A pasaulyje galima pagaminti viso 800 obuolių (300 Prancūzija ir 500 Vokietija). Jeigu abi šalys gamins vien butaną (taškas C), tada pasaulyje jo galima pagaminti viso 600 vienetų (100 Prancūzija ir 500 Vokietija). Linija AC parodo įvairius tarpinius gamybos variantus, kai šalys gamina abu produktus. Taške B šalys jau specializuojasi Prancūzija gamina vien obuolius, o Vokietija tik butaną. Tarp A ir B Prancūzija specializuojasi gaminti obuolius, o Vokietija gamina abi prekes. Atkarpoje BC atvirkščiai – Vokietija specializuojasi, o Prancūzija gamina abi prekes.

Padarykime prielaidą, jog abi šalys specializuosis gaminti produktus priešingai jų santykiniam pranašumui, tai yra Prancūzija specializuosis gaminti butaną, o Vokietija – obuolius. Tada pasaulio GGR bus ABlC.

Matome, kad ABlC yra ABC viduje, o tai reiškia, jog bet koks pasaulio gamybos variantas ant AB1C yra neefektyvus, nes ant linijos ABC galima pagaminti daugiau prekių. Taigi, tik gamyba pagal santykinį pranašumą gali užtikrinti geriausią resursų. panaudojimą. Kuriame linijos ABC taške pasaulis turi gaminti, dar negalima pasakyti, nes nėra žinoma pasaulio paklausa šiems produktams. Geometrinė linija tik parodo, kokios efektyvios gamybos alternatyvos gali būti, bet nepasako, ką ir kiek pasauliui gaminti. Tą galima sužinoti tik įvedus atsižvelgus į paklausos ir kainų veiksnius.

3. Užsienio prekybos nauda

Iki šiol daugiau kalbėjome gamybos aspektu – kiek daugiau prekių galima pagaminti gaminant pagal santykinį pranašumą. Išsiakinome taip pat, jog laisva prekyba leidžia santykinį pranašumą realizuoti praktikoje. Tačiau iki šiol neaišku, kiek kuri šalis laimi gamindama pagal santykinį pranašumą ir laisvai prekiaudama.

Norėdami rasti atsakymą į šį klausimą. panagrinėkime kiekvienos šalies GGR kreives. Ankščiau nubrėžtos kreivės budingos autarkijai, kai kiekviena šalis turi pasigaminti viską, savo vartojimui. Tačiau vykstant tarptautiniai prekybai, galima dalį produktų gaminti sau, o likusią dalį iškeisti. Vykstant prekybai formuojasi pasaulinės kainos, kurių dydis nusistovi kažkurioje vietoje tarp dviejų autarkinių kainų. Tarkim, butano kaina bus lygi 2, o obuolių 1. Prancūzija specializuosis gaminti obuolius ir gamins jų 300. Ji juos gali sunaudoti visus pati arba dalį eksportuoti už 2 obuolius gaudama 1 vienetą butano. Tamsi linija parodo naujas vartojimo galimybes esant laisvai prekybai. Aiškiai matosi, jog iš prekybos Prancūzija laimi, nes vartojimo kreivė yra už GGR. Bet kuriame vartojimo kreivės taške, išskyrus atvejį, kai vartos tik obuolius, Prancūzija gali suvartoti daugiau tiek obuolių, tiek butano.

Čia reikia atkreipti dėmesį į du dalykus. Esant laisvai prekybai Prancūzija nebūtinai abiejų prekių vartos daugiau, negu autarkijos sąlygomis. Prancūzas turi pasirinkti tašką, kuriame jam vartoti, priklausomai nuo savo poreikių – B ar C. Vartojimas abiejuose taškuose kainuoja tiek pat, bet reiškia skirtingą, vartojimo struktūrą. Prancūzija kaip šalis laimi iš prekybos, tai yra visi prancūzai kartu paėmus iš prekybos išlošia. Bet vieni prancūzai gali laimėti, kiti pralaimėti. Supaprastintame Ricardo modelyje vidinis šalies pajamų perskirstymas neatsispindi.

Koks gi yra šio laimėjimo šaltinis? Pagrindinis šaltinis yra autarkinių ir pasaulinių kainų skirtumas. Prancūzijoje autarkinė butano kaina yra aukštesnė už pasaulinę. Pirkdama butaną už žemesnę pasaulinę kainą ji gali jo daugiau nupirkti. Specializuodamasi gaminti obuolius už vieną eksportuotą obuolį ji įsigyja daugiau butano importuodama negu pati pasigamindama Prancūzijoje. Žiūrint iš Vokietijos pozicijų, viskas yra atvirkščiai. Jos autarkinė butano kaina yra žemesnė už pasaulinę, todėl ji gamina ir eksportuoja butaną, o importuoja obuolius.

Mūsų pavyzdyje abi šalys laimi iš prekybos. Tačiau laimima ne visada. Jeigu šalies autarkinė kaina yra lygi pasaulinei kainai ji iš prekybos nelaimės ir visa nauda teks prekybos partnerei. Kuo pasaulinė kaina aukštesnė už autarkinę, ar atvirkščiai, kuo autarkinė kaina žemesnė už pasauline, tuo šalis daugiau laimi iš eksporto ir tuo mažiau laimi prekybos partneris. Tačiau nė vienai šaliai prekyba pagal santykini pranašumą neatneš žalos. Mūsų pavyzdyje AB atkarpoje daugiau naudos turės Prancūzija, BC – Vokietija, o taške B nauda pasiskirstys tarp dviejų šalių priklausomai nuo pasaulinės kainos lygio.

4. Santykinis pranašumas kylant alternatyviniams kaštams. arba post Ricardo argumentai.

Ricardo darė
prielaidą, jog alternatyviniai kaštai yra pastovūs, tai yra norint pagaminti papildomai 3 obuolius reikia atsisakyti vieno vieneto butano nepriklausomai nuo to kiek mes obuolių gaminsime. Tačiau iš tikrųjų taip gali nebūti. Daugeliui šakų yra būdingi augantys alternatyviniai ribiniai kaštai, tai yra daugiau gaminant obuolių reikia vis daugiau atsisakyti butano. Ricardo neatsižvelgė ir į tai, jog pasaulyje nėra absoliučios specializacijos nes visos šalys gamina panašius produktus, tik skirtingais kiekiais, pavyzdžiui obuolius gamina visos šalys. Nebuvo atsižvelgta ir į transportavimo kaštus ir kitus veiksmus.

Vėlesnių laikų mokslininkai bandė patikslinti santykinio pranašumo teoriją atsižvelgdami į tai, jog permetant gamybą iš vienos šakos į kitą vis daugiau produktų pirmoje šakoje reikia atsisakyti norint pagaminti papildomą vienetą produkto besiplečiančioje šakoje, tai yra nagrinėjo santykinį pranašumą kylančių alternatyvinių, kaštų sąlygomis. Esant šioms prielaidoms mūsų GGR kreivių forma keičiasi, tokiu atveju jos tampa išlinkusiomis į vidų. Kodėl?

Tarkim, jog Prancūzija gamina taške A, kuriame didesnė dalis išteklių skiriama obuolių gamybai. Jeigu ji nori sumažinti obuolių gamybą ir padidint butano gamybą, reikia permesti į kitą šaką išteklius, kurie ten nėra pritaikyti (pavyzdžiui dujininkus į obuolių gamybą), nors yra našūs gaminant butaną. Iš kitos pusės, jeigu Prancūzija gamins daugiausia butaną (taškas C), ir dar norės sumažinti obuolių gamybą ir padidinti butano gamybą, tai tą ji padarys žymiai lengviau. Todėl čia naujosios kreivės nukrypimas nuo senosios bus mažiausias. Tačiau ir pirmuoju, ir antruoju atveju matome, kad kuo šalis labiau specializuojasi (artėja prie obuolių ar butano ašies), tuo didesni kaštai reikalingi papildomam specializuoto produkto vienetui pagaminti, arba kitais žodžiais tariant tuo aukštesnis transformavimosi laipsnis.

Ir augančių kaštų sąlygomis prekyba duoda tą patį efektą, kaip ir esant pastoviems kaštams. Abi šalys laimi iš prekybos ir kiekviena jų siekia gaminti produktus, kurių gamyboje ji turi santykinį pranašumą. Tačiau šiomis sąlygomis šalys nesiekia pilnos specializacijos, nes ribinių kaštų augimas neleidžia šalims pažeisti lygybės principo. Taigi, pilna specializacija nepasiekiama ir abiem šalims išlieka naudinga prekiauti.

Anglų ekonomistas MacDougall 1937 metais remdamasis JAV ir Anglijos prekybos statistika bandė patikrinti Ricardo Santykinio pranašumo teorijos korektiškumą. Jis palygino prekybos apimtis tarp JAV ir Anglijos atsižvelgdamas į darbo našumo ir darbo užmokesčio skirtumus. Paaiškėjo, jog JAV eksportas buvo didesnis už Anglijos pagal tuos produktus, kurių gamybos darbo našumo skirtumas viršijo 2 kartus (JAV darbo užmokestis buvo aukštesnis 2 kartus). Taigi, pavyzdys parodė, jog būtent aukštesnis darbo našumas leido JAV įgyti santykinį pranašumą.

Lietuvoje pigesnė darbo jėga mažina gamybos kaštus ir sudaro prielaidą įgyti santykinį pranašumą prieš, pavyzdžiui, ES prekes. Tačiau jeigu darbo našumo atsilikimas yra didesnis, negu yra žemesnis darbo užmokestis, tai pigi darbo jėga anaiptol neleis Lietuvai įgyti santykinio pranašumo prieš kitas Rytų Europos šalis.

II Tarptautinės prekybos teorija – paklausos aspektas

Santykinio pranašumo teorija padeda paaiškinti tarptautinės prekybos struktūrą. Ji taip pat leidžią pagrįsti kodėl iš laisvos prekybos laimi abi šalys. Tačiau nežinodami paklausos mes negalėsime tiksliai pasakyti, kiek kokių prekių viena šalis galės eksportuoti į kitą, tai yra kokioms prekėms kokiam jų kiekiui užsienyje yra paklausa. Be paklausos negalima pilnai suprasti ir pasiūlos. Tik prieš pastatydami pasiūlai paklausą mes galėsime pasakyti kiek kokiu prekių ir už kokią kainą pasaulis galės parduoti ir pirkti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2853 žodžiai iš 9362 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.