Tarptautinės ekonomikos namų darbas
5 (100%) 1 vote

Tarptautinės ekonomikos namų darbas

VILNIAUS KOLEGIJA

EKONOMIKOS FAKULTETAS

BANO2M2

studentės B. Sasnauskaitės

Tarptautynės ekonomikos

Namų darbas

2 variantas

Vilnius

2004

TURINYS

1. Namų kontrolinio darbo užduotys……………………………………………3

2. Teorinio klausimo nagrinėjimas…………………………………………….4

3. Teorinės dalies trumpos išvados…………………………………………….7

4. Praktinė užduotis………………..…………………………………………….8

5. Praktinės dalies tumpos išvados…………………………………………….11

5. Naudotos literatūros sąrašas………….……………………………………..12

2 variantas

a) Tarptautinių ekonominių santikių struktūros elementas – tarptautinis

darbo pasidalijimas.

b) Tarptautinės prekybos gamybos galimybių ribų ir tarptautinės

perkybos sąlygų analizė esant visiškai specializacijai.

Tarptautinių ekonominių santykių struktūros elementas – tarptautinis

darbo pasidalijimas.Pasaulinis ūkis, kurioesmę sudaro tarptautinis darbo pasidalijimas ir

ekonominis bendradarbiavimas, apima ne tik industrines valstybes, bet ir

šalis, esančias tam tikroje socialinės raidos pakopoje (besivistančios

šalis). Pasaulinis ūkis – tai nacionalinių ūkių suma, kurios sieja ryšiai

ir priklausomybės, be kurių jie negali apseiti ir efektyviai veikti. Tik

tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali užtikrinti atskiros šalies ūkio

augimą ir gyventojų gerovę.

Ekonominiai tarpvalstybiniai santykiai palaikomi per užsienio prekybą,

investicijas, vertybinių popierių ir valiutos išteklių judėjimą, dvišalę

arba daugiašalę gamybos specializaciją ir kooperaciją. Šalys,

dalivaujančios šiuose procesuose, gali sėkmingai vystyti savo ūkį, plėsti

prekių mainus, keistis kapitalo ir darbo ištekliais, naudotis ekonomikos

valdymo patirtimi, mokslo žiniomis. Būtent šie ūkiniai, finansiniai ir

techniniai santykiai suformavo pasaulinį ūkį, kuri galima apibrėžti kaip

vieningą tarptautinį ekonominio ir politinio bendradarbiavimo mechanizmą.

Pasaulinio ūkio sistema – tai sudėtingas reiškinys, susidedantis iš

tarptautinių ekonominių santykių struktūrinių elementų:

1. Tarptautinė prekyba.

2. Kapitalo išvežimas ir investicijos.

3. Tarptautiniai valiutiniai ir finansiniai santykiai.

4. Tarptautinė ekonominė integracija.

5. Tarptautinė darbo rinka.

6. Tarptautinis darbo pasidalijimas.

Tarptautinio darbo pasidalijimo pagrindas – visuomeninis darbo

pasidalijimas. Pirmasis darbo pasidalijimas įvyko atsiradus žemdirbystei ir

gyvulininkystei. Vienos bendruomenės vertėsi žemdirbyste, kitos –

gyvulininkyste. Tokia bendruomenės specializacija leido sutelkti gamybinio

darbo pastangas toje ūkio šakoje, kuri duodavo daugiau produktų ir padėdavo

toliau augti gamybinėms jėgoms. Taip atsirado tarpbendruomeninė ūkinės

veiklos specializacija, reikalaujanti nuolatinių mainų tarp bendruomenių.

Šis procesas tobulejo ir pletėsi, kol peraugo į tarptautinį darbo

pasidalijimą.

Tarptautinis darbo pasidalijimas yra pagrįstas šalių ir ekonominių

regionų specializacija gaminti tam tikrą produkciją. Pasidalijimo formas

lemia šalių, darbo pasidalijimo dalyvių, ekonomikos lygis, gamtiniai

ištekliai, darbo jėgos struktūra, vyraujantys ekonominiai santykiai. Kol

dominavo natūralus ūkis ir manufaktūros, tarptautinis darbo pasidalijimas

buvo menkas.

Tačiau jo raida paspartėjo kai atsirado stambioji mašininė gamiba,

tarptautinis ūkinės veiklos pasidalijimas apėmė visas pasaulio šalis. Šis

procesas suformavo pastovius, ilgalaikius, abipusiškai naudingus ryšius

tarp valstybių, padėjo formuotis taikaus bendradarbiavimo tendencijoms, o

paskutiniu metu peraugo į globalizaciją.

Globalizacija yra fundamentalus procesas, keičiantis pasaulio

politikos, ekonomikos ir visuomenių struktūrą. Kita vertus, šio žodžio

vartojimas tebelieka iki galo neaiškus, ir dažnai “globalizacija“ yra

veikiau klišė, negu griežtai apibrėžtas terminas. Pradėtas vartoti penktojo

dešimtmečio viduryje, šis žodis naudojamas apibrėžti įvairiausius

informacijos, ekonomikos ir kitus procesus, turint galvoje didejančią ūkių

ir visuomenių integraciją bei intensyvėjančius savitarpio ryšius.

Globalizaciją galima apibrėžti kaip pasaulinį bendrų gamybos,

technologijos, vadybos šablonų, socialinių struktūrų, politinių

organizacijų, kultūrų ir vertybių panašėjimą, procesą, kuris veda link

bendrų supernacionalinių institucijų ir link vieningos visuomenės. Šis

procesas ir skiriasi nuo intensyvėjančių ryšių tarp valstybių, kurios vis

dėlto tebelieka pagrindiniai veikėjai, tuo, kad atsiranda valstybių sienas

ir
pasidalijimus pereinantys tinklai, vienokiu ar kitokiu laipsniu

apjungiantys valstybes į bendriją, kur veikia vieningi principai ir

vertybės. Globalizacija deretų tirti ekonominiu aspektu, kaip integracijos

procesą, keičiantį pasaulinę ūkio struktūrą, darbo pasidalijimą, gamybos

veiksnių judėjimo apimtis ir mastą.

Pasaulinių rinkų integraciją galima nagrinėti trimis aspektais:

prekybos, transnacionalinių gamybos korporacijų ir tarptautinių finansų.

Finansų judėjimą reguliuoti nacionalinės vyriausybės jau yra sunkiai

pajėgios dėl informacijos technologijų šuolio, tuo tarpu priešintis gamybos

transnacionalizacijai valstybės tebeturi pakankamai priemonių ir paskatų.

Vis dėlto jautriausia globalizacijos arena išlieka tarptautinė prekyba, ir

nors egzistuoja spaudimas liberalizuoti prekių importą ir eksportą jau vien

dėl teorinių paskatų (santykinio pranašumo teorija nurodo besąlyginę naudą

iš laisvosios prekybos ), bet dar ir dėl eksportuotojų reikalavimų atverti

rinkas, daugelio valstybių ekonominės politikos globalizacija šiuo požiūriu

dar nėra paveikusi.

Lietuvos ekonominę politiką, ypač pastaruoju prekybos liberalizacijos

aspektu, kol kas taip pat galima apibūdinti kaip, geriausiu atveju,

nepakankamai atsižvelgiančią į globalizacijos kuriamas sąlygas.

Tuo tarpu regioninio lygio analizė yra priimtina, nes Lietuvos stojimas

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 744 žodžiai iš 2471 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.