TARPTAUTINĖ EKONOMIKA
1 . Tarptautinės ekonomikos pagrindinės problemos
Tarptautinė Ekonomika yra makro ekonomikos sudėtinė dalis.
Pasaulinės rinkos atsiradimą skatino techninė pažangač prekybos liberalizavimas.
Tarp. Prekybos prielaidos: 1) gamtinių sąlygų skirtingumas 2) skirtingas visuomeninis darbo našumo lygys 3) skonių, tradicijų skirtingumas 3) specializacija gaminti įskirtines prekes 5) kainų skirtumai.
Tarpš prekybos nauda: 1) konkurencijos padidėjimas 2) produktų gausumas kaip įvairovė 3) gamybos masto ekonomija 4) lygynamasis pranašumas (specializacija tam tikroje veikloje).
Užsienio prekybos naudos grafinis vaizdavimas
1. Eksporto sąlygojamas efektyvumas
P- kaina
Q-kiekis
D-paklausa
S-pasiūla
E-pusiausvyra
Pp-pasaulinė kaina
Jei nėra užsienio prekybos, tai E susiformuoja E taške, čia už kainą Pe galima pirkti Qe. Tuo tarpu kitose šalyse tos prekės gamybos kaštai yra didesni, tai rodo pasaulinė kaina Pp.
Vidaus kaina padidės iki Pp. Reiškia gamintojai didins gamybos apimtį nuo Qe iki Qs. Vartotojai mažins pirkimą iki Qe iki Qd. Skirtumas tarp Qs ir Qd bus eksportuojamas.
Eksporto efektyvumą rodo 2-jų efektų suma 1) tai visuomenės kaštai, kurie atsiranda, sumažėjus vartojimui, bet padidėjus eksportui. 2) didėja gamyba ir užimtumas, gaminant prekes eksportui. Jei prekyba bus ribojama, tai užtušuotas plotas rodis gamintojo nuostolius.
Importo sąlygojama nauda
Atsiradus tarp. Prekybai, pasaulinė kaina rodo mažesnius gamybos kaštus kitose šalyse. Sumažėjus kaina vidaus rinkoje vartotojai perka daugiau iki Qd, gamintojai gamina mažiau. Skirtumas tarp Qd ir Qs didina importą. Todėl susiformuoja visuomeniniai kaštai dėl pigesnių importo prekių. T.y. galima mažinti neefektyvę vidaus gamybą ir didinti pigių importo prekių vartojimą. Iš čia seka, kad 1) šalis neturės naudos, jei gamins viską pati 2) ištekliai yra riboti, todėl pasirenkama efektyviausia gamyba 3) šalis specializuojasi gaminti efektyvę prekę 4) prekių judėjimas daro poveikį piniginių srautų judėjimui, ekonominę naudą veikia valiutų keitimo kursai.
Tarptautinės prekybos pobūdis
1. Didėja nacionalinio produkto eksporto dalis
2. Eksporto plėtra rodo eksporto ir BVP santykis (Lietuvoje jis yra 40 proc,)
3. Darosi netolygūs tarp,prek. Tempai
4. Eksportas ypač padidėjo centrinės ir rytų Europos šalyse
5. Tarp.prekyba auga greičiau nei gamyba
6. Plačiausiai tarpusavy prekiauja išsivysčiusios šalys
7. Prekiaujama tos pačios šakos produktais
8. Tarp.prekybą reguliuoja prekybos blokai: europos sąjunga, NAFTA, Š Amerikos laisvos rinkos asociacija, Pietryčių Azija
Užsienio prekybos skatinimas
1. naikinami vidaus rinkoje apribojimai
2. kuriami importo-eksporto lankai, kurie teikia paskolas užsienio pirkėjams
3. Nacionalinės valiutos vertės kitimas
4. Palūkanų normos kitimas
5. Mažinimas kultūrinių politinių skirtumas
Tarptautinės prekybos teorijos
Tai teorijos nagrinėjančios tarp.prekybos priežastis ir tarp. Prekybos naudą. Skiriamos 2 tarptautinės prekybos teorijų rūšys: 1) skiriasi dėl gamybos sąlygų (ištekliai ir jų kainos, nevienodos technologijos, gyventojų skaičius, išsilavinimas. 2) paklausos sąlygų skirtumai.
1.TEORIJA – MARKENTILIZMAS jos esmė tame, kad užsienio prekyboje galima daryti viską, kad kuo daugiau pinigų būtų pritraukiama ir kuo mažiau išleidžiama. T.y. šalys turi daugiau eksportuoti. Iš tos teorijos pasisavinti terminai teigiamas prekybos balansas, kai eksportas viršija importą ir neigiamas prekybos balansas, kai importas viršija eksportą.
1. TEORIJA – 18 a. Adomas Smitas išvystė apsoliutaus pranašumo teoriją, kuri teigia, kad vienos šalys tą patį produktą gali gaminti pigiau nei kitos. Jei prekyba neribojama, tai šalis specializuojasi. Specializacija sąlygoja natūralus ir įgytas pranašumas. Apsoliutus pranašumas tai šalies sugebėjimas iš to paties sąnaudų kiekio pagaminti daugiau pr. Nei kita šalis. Tuomet prekės vieneto kaštai yra mažiausi. Jei vienoje šalyje vieneto kaštai yra mažesni nei kitos šalies gamybos išlaidos, tai sakome, kad toji šalis turi apsoliutų pranašumą tos prekės gamyboje.Apsoliutinis pranašumas rodo specializaciją, rodo, kad reikialinga prekyba, paaiškina tarp.prekybos priežastis, kryptį ir ekonominę naudą. Tačiau ši teorija nepaaiškina iš kur atsiranda skirtumai specializacijoje.
2. TEORIJA – ŠALIES DYDŽIO TEORIJA teigia, kad didelės šalys turi daugiau galimybių gaminti efektyviau.
3. TEORIJA – SANTYKINIO PRANAŠUMA TEORIJA, kuri aiškina vieneto kaštus palyginus su kitoje šalyje pagaminto vieno vieneto kaštais pagal jų alternatyvią vertę. Alternatyvi vertė rodo kiek reikia paaukoti lėšų, norint pagaminti kiekvieną prekę. Lyginamoji pranašumo principas naudojamas ir tuomet ir kai lyginama daugiau nei 2 prekės. 1 atvejis – kai lyginant “vairių prekių darbo sąnaudas, išryškėja tendencija, kad absoliutus pranašumas vaidina netiesioginį vaidmenį. Palyginamasis pranašumas turi tendenciją didėti. 2 atvejis – kai gamyboje naudojami įvairūs skyrtingi gamybos veiksniai. Darbo imlios prekės yra santykinai brangesnės nei kapitalo imlios prekės. Pigesnės prekės kurios gaminant naudojama daugiau kapitalo veiksnio, reiškia šalyse, kur yra daugiau kapitalo bus daugiau importuojama darbui imlių prekių
4. TEORIJA – HEKŠERIO IR OLINO MODELIS kuris teigia, kad eksportuojami produktai, kurių gamybai naudojami toje šalyje iš perteklių gamybos veiksnių. Kitos šios teorijos atmainos nagrinėja 1 Žemės ir darbo santykį 2 darbo ir kapitalo ryšys 3 skirtyngi gamybos metodai – darbo aprūpinimas kapitalu.