Turinys
Įvadas 2
1. Bendra tarptautinių finansų organizacijų charakteristika 3
2. Tarptautinis valiutos fondas 4
2.1. Tarptautinio valiutos fondo veikla Lietuvoje 6
3. Pasaulio Banko grupė 9
3.1. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB) 10
3.2. Tarptautinė finansų korporacija (TFK) 11
3.3. Tarptautinė plėtros asociacija (TPA) 11
3.4. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA) 12
3.5. Tarptautinių finansinių organizacijų bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis 12
Išvados 14
Literatūros sąrašas 15
Įvadas
Nagrinėjant šiuolaikinius tarptautinius santykius, neįmanoma nepastebėti, kad vis aktyvesnėmis jų dalyvėmis tampa tarptautinės organizacijos. Didėjanti valstybių tarpusavio priklausomybė verčia jas plėtoti daugiašalį bendradarbiavimą, kurio viena iš formų yra tarptautinių organizacijų kūrimas ir funkcionavimas.
Lietuvai ruošiantis narystei Europos Sąjungoje, tarptautinių organizacijų (ypač tarptautinių finansinių organizacijų) svarba mūsų valstybei dar labiau išaugo, nes būtent narystė šiose organizacijose ir šių organizacijų pagalba gali padėti ir padeda šaliai pasiekti stabilios ir gerai funkcionuojančios ekonomikos.
Temos aktualumas: Tarptautinių finansinių organizacijų įtaka pasaulinei ekonomikai nėra vienoda. Neabejotinai Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas užima lyderių pozicijas koordinuojant dvišalius ar daugiašalius valstybių veiksmus, priimant sprendimus, turinčius įtakos pasaulinei finansų sistemai. Daugelis stebėtojų paveikti įspūdžio, kad TVF teikia subsidijas neturtingų šalių ekonomikai vystyti, dažniausiai painioja jį su Pasaulio banku ir kitomis ekonominės pagalbos institucijomis. Kitas klaidingas požiūris – TVF laikomas tarptautiniu centriniu banku, kontroliuojančiu pinigų emitavimą pasaulyje. Tretiems atrodo kaip galinga prievartinė politinė institucija, verčianti vykdyti fiskalinį teisingumą ir įstatanti šalis į griežtas ekonomikos ribas. Tuo tarpu Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio bankas yra visai kas kita.
Darbo tikslas – apžvelgti tarptautinių finansinių organizacijų vystymąsi ir jų poveikį Lietuvai.
Darbo objektas – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (TRPB). Tačiau aptarsiu ir kitas, vėliau įkurtas, universalias tarptautines finansų organizacijas, kurios viena ar kita forma yra priklausomos nuo minėtų dviejų pagrindiniu organizacijų. Visos jos yra Jungtinių Tautų (JT) specializuotosios įstaigos ir priklauso JT sistemai.
Darbo uždaviniai:
1) kas ir kokios yra tarptautinės finansinės organizacijos;
2) supažindinti su TVF ir PB įkūrimo istorija, tikslais, organizacine struktūra, funkcijomis ir tikslais;
3) apibūdinti Lietuvos dalyvavimą šiuose finasinėse organizacijose.
1. Bendra tarptautinių finansų organizacijų charakteristika
Tarpvyriausybinės organizacijos buvo pradėtos steigti siekiant išvengti pasaulinio mąsto sukrėtimų pokario laikotarpiu ir norint sukurti tarptautinio finansinio bendradarbiavimo sistemą pasaulio ekonomikos rekonstrukcijai ir plėtrai. Dvi pagrindinės tarpvyriausybinės finansinės organizacijos – Tarptautinis valiutos fondas ir Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas – buvo įsteigtos Jungtinių Tautų konferencijoje, vykusioje Bretton Woods 1944 metų liepos 22 dieną. Vėliau buvo įsteigta daug regioninių plėtros bankų bei kitų tarptautinių institucijų, skirtų tarptautiniam ekonominiam ir finansiniam bendradarbiavimui, nes pavienių nekoordinuotų valstybių veiksmų neužteko pasaulio ekonomikai rekonstruoti.
1956 metais buvo įsteigta Tarptautinė finansų korporacija (TFK), 1960 metais – Tarptautinė plėtros asociacija (TPA) kaip Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko filialai. 1988 metais įsteigta dar viena TRPB organizacija – Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA). Šios keturios tarptautinės organizacijos sudaro vadinamąją Pasaulio banko (PB) grupę. PB grupės organizacijos yra glaudžiai susijusios ne tik tarpusavyje, bet ir su Tarptautiniu valiutos fondu.
Tarpvyriausybinės finansų organizacijos teisiniu požiūriu veikia kaip autonomiškos organizacijos, tačiau PB grupei priklausančios trys iš jų, o būtent TFK, TPA ir MIGA, buvo įsteigtos TRPB ir susijusios su savo steigėju valdymo struktūra.
Tarpvyriausybinės finansų organizacijos funkcionuoja pripažindamos organizacijose dalyvaujančių šalių suverinitetą. Šių organizacijų funkcijos labai priklauso nuo valstybių bendradarbiavimo masto. Tarpvyriausybinių finansų organizacijų įsteigimas paskatino tarptautinės ekonominės teisės, kurioje susipynė suvereniteto ir valstybių tarpusavio sąryšio, ekonomikos ir teisės, tarptautinės viešosios ir privatinės teisės doktrinos, atsiradimą.
Dabar tarptautinėje ekonomikoje plėtojamos tarptautinių atsiskaitymų sistemos tarp išsivysčiusių valstybių ir teikiama pagalba besivystančioms valstybėms monetarinės politikos srityje, siekiant užtikrinti subalansuotą šių valstybių ekonominį augimą.
2. Tarptautinis valiutos fondas
TVF yra universali tarptautinė finansų organizacija, turinti plačius įgaliojimus tarptautinėje monetarinės politikos srityje. Pagrindinis šios tarptautinės organizacijos tikslas yra tarptautinio prekių, paslaugų ir
kapitalo judėjimo, garantuojančio valstybėms subalansuotą ekonominį augimą, sukūrimas.
TVF poreikis atsirado didžiosios depresijos (1929-1933 metų pasaulinės ekonomikos krizės) metais. Finansiniai valstybių santykiai tuomet priklausė nuo aukso standarto sistemos. Valstybė atitiko aukso standarto sistemos reikalavimus, jei nustatydavo nacionalinės valiutos ir aukso santykį, laikydavosi nustatytos apyvartoje esančių pinigų ir aukso atsargų proporcijos, neribodavo aukso eksporto ar importo. Valstybė, kurioje dominavo prekių importas, siekdama nepažeisti aukso standarto sistemos, patirdavo nacionalinės ekonomikos sukrėtimus. Dėl aukso rezervų mažėjimo tokioje valstybėje kildavo pinigų pasiūlos mažėjimas. Valstybė devalvuodavo savo nacionalinę valiutą. Žlugus aukso standarto sistemai, reikėjo rasti naujų būdų tarpvalstybiniams finansiniams santykiams palaikyti. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, prasidėjo derybos dėl TVF įsteigimo. Derybos buvo baigtos Bretton Woods konferencijoje, įsteigus TVF. Savo veiklą organizacija pradėjo 1946 metais.
Tarptautinio valiutos fondo tikslas finansų srityje yra “laikinai teikti fondo lėšas valstybėms – fondo narėms, esant pakankamiems šių šalių garantams, siekiant sudaryti valstybėms galimybę pataisyti mokėjimų balansą, nenaudojant destruktyvių stabilizavimo priemonių nacionaliniu ar tarptautiniu lygiu.” Svarbiausias TVF vaidmuo finansų srityje – ne kurti jo kompetencijai nepriklausančius veiklos principus ir standartus, o veikiau pasinaudoti jam suteikta stebėjimo plačiu mastu galimybe ir prižiūrėti kaip šalys narės įgyvendina tarptautiniu mastu patvirtintus principus ir standartus.
Valstybė – narė, turinti mokėjimo balanso sutrikimų, gali gauti 25 proc. sumos, kurią ji sumokėjo kaip savo kvotą fondui. Jei šios sumos nepakanka, valstybė gali gauti paskolą iš TVF, tačiau ne daugiau nei trijų kvotų dydžio. Valstybė, norinti gauti paskolą, kartu su prašymu turi pateikti ir reformų, kurios leistų pataisyti mokėjimų balansą, planą.
TVF savo nariams skiria tam tikrą kiekį specialiųjų skolinimosi teisių (SST), kurios, kaip vienas pagrindiniu šiuolaikinės pasaulio monetarinės sistemos rezervų, palaiko tarptautinį finansų likvidumą. SST yra dirbtinė valiuta, kuria sudaro valiutų krepšelis: JAV doleris, Vokietijos markė, Japonijos jena, Didžiosios Britanijos svaras sterlingų ir Prancūzijos frankas. Specialiosios skolinimosi teisės naudojamos kaip rezervai valstybių centriniuose bankuose, papildant aukso ir konvertuojamos valiutos atsargas.
TVF taip pat teikia technines žinias valstybėms narėms. 1964 metais buvo įsteigtas TVF institutas, kurio pagrindinis tikslas – teikti žinias apie TVF veiklą, finansų statistiką, mokėjimo balansų koregavimo metodus ir pan.
TVF teikia periodines konsultacijas valstybėms narėms. Kiekvienais metais TVF komanda vyksta į valstybę narę ir renka informaciją apie atitinkamos valstybės makroekonominius rodiklius, įskaitant importą ir eksportą, gyventojų užimtumą, mokesčius, kredito institucijų veiklą, organizuojami susitikimai su valstybių tarnautojais. Fondas turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant finansų rinkų vientisumą. Tai apima ir skatinimą laikytis tarptautinių standartų kovojant prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą.
Fondas, įgyvendindamas savo tikslus, naudoja nuosavas lėšas, kurios yra sudaromos iš valstybių narių įnašų ( kvotų). Valstybės kvotos dydis priklauso nuo įvairių rodiklių, įskaitant BNP ir gyventojų skaičių.
TVF organizacinė struktūra susideda iš: Valdytojų tarybos; Direktorių valdybos; Administracijos vadovo. Instituciniu požiūriu Fondo struktūra – nuolat vykdomas stebėjimas – labai tinkama kontroliuoti ir prognozuoti atskirų šalių skolų dydį ir vertinti jos lygio priimtinumą. Labai svarbu detali grąžintinos skolos lygio analizė, todėl Fondas gali panaudoti šią priemonę priimdamas sprendimus dėl skolinimo.