TURINYS
Įžanga…………………………………………………………………… 3
Jungtinių Tautų Organizacija…………………………………………… 4
Jungtinių Tautų Specializuotos įstaigos………………………………… 8
Pasaulinė pašto sąjunga………………………………………
Pasaulinė sveikatos organizacija……………………………..
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros
organizacija(JUNESKO)…………………………………….
Tarptautinė darbo organizacija………………………………
Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija………………..
Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija…………………
Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija…………….
Tarptautinė jūrų organizacija………………………………..
Europos Sąjunga………………………………………………………… 12
Išvados………………………………………………………………….. 16
Anotacija………………………………………………………………… 17
ĮŽANGA
Tarptautinės organizacijos – valstybių, nacionalinių nevyriausybinio
pobūdžio asociacijų ar fizinių asmenų sąjungos, siekiančios bendrų
ekonomikos, kultūros, mokslo tikslų. Atsirado XIX a. kaip administracinės
sąjungos.Plečiantis tautų ir valstybių ekonominiam ir kultūriniam
suartėjimui, tarptautinės organizacijos pradėjo sparčiai gausėti. 1919 m.
įkurta Tautų Sąjunga buvo pirmoji politinio pobūdžio organizacija. Po
antrojo pasaulinio karo buvo įkurta SNO, politinio pobūdžio organizacijų,
vienijančių kurių nors geografinių rajonų valstybes, socialinių šalių
tarptautinių organizacijų, specialių organizacijų. Labai padaugėjo
tarptautinių sutarčių, kurių pagrindu organizacijos kuriamos ir
funkcionuoja.
Pagal dalyvius tarptautinės organizacijos skirstomos į:
❖ Tarpvalstybines (tarpvyriausybines), kurių nariai yra
suverenios valstybės.
❖ Nevyriausybines, kurių nariai yra nacionalinės asociacijos
ir fiziniai asmenys.
Pagal veiklos pobūdį į:
❖ Universaliąsias, kurių kompetencija apima įvairius
politinio, ekonominio, kultūrinio pobūdžio klausimus (pvz.,
SNO)
❖ Specialiąsias (pvz., specializuotos SNO įstaigos).
Pagal dalyvių geografinę sudėtį į:
❖ Pasaulines (pvz., SNO)
❖ Regionines (pvz., Afrikos Vienybės Organizacija).
Prie kai kurių organizacijų valstybės turi savo nuolatines
atstovybes. Organizacijų sprendimai ar kiti teisiniai aktai yra dažniausiai
rekomendacinio pobūdžio. 1982 TSRS dalyvavo beveik 500 tarptautinių
organizacijų.
JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJA (JTO)
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) yra neatskiriama
šiuolaikinės tarptautinės teisėtvarkos dalis.Ji yra globalinės tarptautinių
organizacijų sistemos branduolys. JTO Įstatai buvo pirmasis tarptautinis
teisinis aktas, įtvirtinęs pagrindinius tarptautinės teisėtvarkos tikslus
ir principus bei suteikęs jiems imperatyvią galią. Neatsitiktinai Įstatai
kartais dar vadinami tarptautinės bendrijos konstitucija.
Bendra Jungtinių Tautų charakteristika. Antrasis pasaulinis
karas žmoniją galvoti apie priemones, kurios ateityje neleistų kilti
panašaus pobūdžio globalinėms katastrofoms. Kadangi pirmoji universali
tarptautinė organizacija – Tautų Sąjunga – buvo nepajėgi atlikti savo
uždavinių ir užkirsti kelio karui bei tarptautiniams nusikaltimams jo metu,
iškilo būtinybė kurti naują universalią tarptautinę organizaciją, kuri
efektyviai užtikrintų tarptautinę taiką ir saugumą. Dar vykstant karui,
1943 m. spalio 30 d. Maskvoje vykusios SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos
užsienio reikalų ministrų konferencijos keturių valstybių Deklaracijoje dėl
visuotinio saugumo (ją pasirašė ir Kinijos atstovas) buvo nuspręsta sukurti
tokią organizaciją. Šis sprendimas patvirtintas 1943 m. gruodžio 1 d.
Teherano konferencijoje, kurioje dalyvavo trijų sąjunginių valstybių (SSRS,
JAV ir Didžiosios Britanijos) vadovai. Pats Jungtinių Tautų terminas pirmą
kartą pavartotas 1942 m. sausio 1 d. Jungtinių Tautų deklaracijoje, kurią
pasirašė 26 valstybės, įsipareigojusios sudaryti antihitlerinę koaliciją
bei kovoti prieš ašies valstybes (Vokietiją, Italiją ir Japoniją).
1944 m. rugpjūčio-rugsėjo mėn. Dumbarton Okso (JAV)
konferencijoje SSRS, JAV ir Didžiosios Britanijos atstovai parengė
būsimosios organizacijos įstatų matmenis. 1945 m. balandžio 25 d. –
birželio 26 d. San Franciske surengta Steigiamoji Jungtinių Tautų
konferencija, kurioje
galutinai parengti ir 50 valstybių atstovų
pasirašyti JTO Įstatai. Įstatai įsigaliojo 1945 m. spalio 24 d., kai juos
ratifikavo penkios didžiosios valstybės (JAV, SSRS, Didžioji Britanija,
Prancūzija, Kinija) ir daugelis kitų Įstatus pasirašiusių valstybių. Todėl
1945 m. spalio 24 d. laikoma JTO Įsteigimo data, ir kasmet ji minima kaip
Jungtinių Tautų diena.
Pradžioje JTO vienijo 51 valstybę (prie 50 Įstatus pasirašiusių
valstybių vėliau prisijungė Lenkija, negalėjusi dalyvauti San Francisko
konferencijoje). Dabar tikrosiomis JTO narėmis yra 185 valstybės, t.y.
beveik visos pasaulio šalys (Šveicarija ir Vatikanas turi stebėtojo
statusą; JTO veikloje nedalyvauja tik nepripažintos valstybės ). JTO yra
vienintelė tarptautinė organizacija, kurioje atstovaujama tiek daug
valstybių.
Jungtinių Tautų struktūra:
Jungtinių Tautų tikslai ir principai. JTO – tai universali
tarptautinė organizacija taikai ir tarptautiniam saugumui palaikyti bei
bendradarbiavimui tarp valstybių plėtoti. Jos Įstatai – vienintelis
tarptautinis teisinis dokumentas, privalomas visoms valstybėms. Jie yra ne
tik steigiamasis tarptautinės organizacijos aktas, bet ir formuoja
kolektyvinio saugumo sistemą, sudaro valstybių elgesio kodeksą.
Įstatuose skelbiami šie JTO tikslai:
1) palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą ir, siekiant šio tikslo,
taikyti efektyvias kolektyvines priemones, užkertant kelią ir šalinant
grėsmes taikai bei slopinant agresijos aktus ar kitus taikos pažeidimus,
pagal teisingumo ir tarptautinės teisės principus taikiomis priemonėmis
spręsti tarptautinius ginčus ar situacijas, kurios gali sukelti taikos
pažeidimą;
2) plėtoti draugiškus santykius tarp valstybių, pagrįstus tautų
lygiateisiškumo ir apsisprendimo principo gerbimu, taip pat taikyti
kitas atitinkamas priemones visuotinei taikai stiprinti;
3) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, sprendžiant tarptautines
ekonominio, socialinio, kultūrinio ir humanitarinio pobūdžio problemas
ir skatinant bei plėtojant pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms
laisvėms, nedarant skirtumo dėl rasės, lyties, kalbos bei religijos;
4) būti centru, derinant valstybių veiksmus šiems bendriems tikslams
pasiekti.
Minėtiems tikslams įgyvendinti JTO Įstatai įtvirtina
principus, kuriais savo veikloje turi vadovautis Organizacija ir jos
valstybės-narės:
1) suvereni visų valstybių-narių lygybė;
2) geranoriškas įsipareigojimų pagal Įstatus vykdymas;
3) taikus tarptautinių ginčų sprendimas;
4) jėgos ar grasinimo ja nenaudojimas tarptautiniuose santykiuose;
5) visokeriopa pagalba JTO, jai atliekant veiksmus pagal Įstatus ir
susilaikymas nuo pagalbos valstybei, kurios atžvilgiu JTO imasi
prevencinio ar prievartinio pobūdžio veiksmų;
6) užtikrinimas, kad valstybės, nesančios JTO narėmis, vadovautųsi jos
Įstatuose įtvirtintais principais;
7) nesikišimas į valstybių vidaus reikalus, priklausančius jų vidaus
kompetencijai.
Pagrindinės Jungtinių Tautų veiklos kryptys. JTO kompetentinga
nagrinėti visus tarptautinio bendradarbiavimo klausimus bei priimti
sprendimus dėl jų, išskyrus atvejus, kai tam tikrų sprendimų valstybių
bendradarbiavimo specializuotose srityse priėmimas priklauso kitų JT
sistemos organizacijų kompetencijai. JTO institucijų sprendimai yra
rekomendacinio pobūdžio, išskyrus Saugumo Tarybos privalomo pobūdžio
sprendimus grėsmės taikai, taikos pažeidimo ar agresijos akto atveju.
Galima skirti tokias pagrindines JT veiklos kryptis:
1.Tarptautinės taikos ir saugumo palaikymas. Tai yra
pagrindinė ir išimtinai JTO priklausanti veiklos sfera.
Didžiausius įgalinimus tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo
srityje turi Saugumo Taryba. Jos metodai ir mechanizmai tarptautinių
konfliktų prevencijai ir reguliavimui turi įvairias formas: geros
paslaugos, faktų tyrimas, stebėtojų misijos, civilinių policijos pajėgų
siuntimas į konfliktų zonas ir kt. Daugiausia taikoma forma yra taikos
palaikymo operacijos. Saugumo Tarybos rezoliucijos parengia mandatą taikos
palaikymo operacijoms vykdyti. Pagrindinis taikos palaikymo operacijų
uždavinys – užkirsti kelią, sumažinti ar užbaigti konfliktą tarp valstybių
ar valstybės viduje, įsikišant trečiajai šaliai (JTO).1997 m. pabaigoje
buvo vykdoma 15 JT taikos palaikymo operacijų.
Remiantis Saugumo Tarybos rezoliucijomis, gali būti taikomos
nekarinio pobūdžio sankcijos taiką pažeidusiai valstybei ar vykdomos
karinės operacijos prieš agresorių (iš paskutiniųjų prisiminta 1991 metų
Kuveito išlaisvinimo iš Irako okupacijos operacija). Pastaruoju metu dėl
didesnio Saugumo Tarybos nuolatinių narių sutarimo atsivėrė platesnės
galimybės taikyti šias efektyvias sankcijas grėsmės taikai, taikos
pažeidimo ar agresijos atveju.
Su tarptautinės taikos ir saugumo palaikymu glaudžiai susijusi