Turinys
Įvadas 1
Tarptautinės politikos skirstymas 2
Tarpvyriausybinės tarptautinės organizacijos 3
Jungtinių tautų organizacija 3
Europos sąjunga (ES) 7
Europos Taryba(ET) 8
NATO 9
Nevyriausybinės tarptautinės organizacijos 10
Išvados 13
Literatūros sąrašas 14
Įvadas
Tarptautinių organizacijų kūrimasis prasidejo dar XIX a. Europoje. Mat tuo metu galutinai įsitvirtinus ir susiformavus suverenių valstybių sistemai, valstybių vyriausybėms atsirado daug bendrų rūpesčių ir reikalų, kurių tvarkymą buvo daug parankiau pavesti specialiai tam tikslui įsteigtoms organizacijoms. Paprasčiausias to¬kios organizacijos pavyzdys – Pasaulinė pašto sąjunga, kuri koordinuoja visų dalyvaujancių valstybių atitinkamų tarnybų veiklą, kad ivairių šalių piliečiai galėtų be didesnių kliūčių siųsti vienas kitam laiškus ir kitokius siuntinius, kad būtų suderintos pašto taisyklės, kad siuntos keliautų kuo greičiau ir t. t. Šitokių bendrų riūpesčių, kurių pagrindu valstybės galėtų vienyti ir vienija savo jėgas, galima surasti daugybę. Tad ir tarptautinių organizacijų sąrašas XX a. pradėjo labai greitai plėstis ir.vis dar nuolat pasipildo. XX a. pabaigoje šiame sąraše jau buvo virš 300 tarptautinių vyriausybinių organizacijų, o nevyriausybinių net apie 4000.
Šiuolaikinėms organizacijoms būdingas tolesnis jų kompetencijos plėtojimas, struktūros tobulinimas bei naujų atsiradimas.Visa tai rodo ryškų tarptautinių santykių bruožą, apibūdinama vis didėjančios tarpusavio priklausomybės sąvoka.
Tarptautinės politikos skirstymas
Tarptautinės politikos veikėjai yra:
• subnacionaliniai;
• transnacionaliniai;
• supranacionaliniai.
Subnacionaliniai veikėjai daugiau dalyvauja ne tarptautinė¬je, bet vidaus politikoje, nors jų veikla vis dėlto šiek tiek peržen¬gia valstybių sienas. Tai:
• politinės partijos;
• interesų grupės;
• pavieniai individai;
• oficialios valstybės valdžios institucijos.
Transnacionaliniai politikos veikėjai oficialiai neatstovauja jokiai valstybei, bet siekia savo interesus įgyvendinti tarptauti¬niu mastu, iš karto keliose ar net keliolikoje valstybių. Tai:
• transnacionalinės tarptautinės organizacijos;
• religiniai susivienijimai;
• transnacionalinės korporacijos. Supranacionalinius darinius kuria valstybių vyriau¬sybės. Dar kitaip jie vadinami tarptautinėmis organiza¬cijomis. Tai:
• Pasauline pašto sąjunga;
• Tarptautinė telegrafo sąjunga;
• Tarptautinė darbo organizacija;
• Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas;
• NATO;
• JT;
• ES ir kt.
Tarptautinių organizacijų formavimo kriterijai:
1. Pagal narystės geografiją tarptautinės organizaci¬jos skirstomos i universalias (JT) ir regionines (ES).
2. Pagal tikslus ir uždavinius – i organizacijas, įsteig¬tas aiškiai apibrėžtoms funkcijoms atlikti (ET).
3. Pagal organizacijų struktūrą- i turinčias vieną ins¬tituciją, susidedančią iš valstybių narių atstovų (NATO).
Tarpvyriausybinės tarptautinės organizacijos
Sąvoka „tarptautinė organizacija“ paprastai apibūdinama organizaci¬ja, įsteigta susitarus dviem arba daugiau valstybių. Ją reikia skirti nuo sąvokos „nevyriausybinė organizacija“ kurią įsteigia privatūs asmenys arba asmenų grupės (pvz., Amnesty International arba Greenpeace), nors kai kurioms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti tam tik¬ras funkcijas patiki ir valstybės; ryskus to pavyzdys – Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas, labai svarbus kontroliuojant, kaip Ženevos konvencijos taikomos kariniuose konfliktuose.
Tarpvyriausybinės tarptautinės organizacijos eg¬zistavo nuo 1815 m., gal ir dar anksčiau, tačiau tik nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos jos įgijo didesnę politinę reikšmę. Požiūris, kad jos turi tarptautinį teisinį subjektiskumą yra dar naujesnis.
Valstybės tarptautines organizacijas steigia konkretiems tikslams ir suteikia joms ribotą galią.
Jungtines Tautos yra pati svarbiausia pasauline organizacija, kurios narėmis yra beveik visos valstybės.
Jungtinių tautų organizacija
Jungtinių Tautų Organizacija (toliau – JTO, Organizacija arba Jungtinės Tautos) buvo įkurtos 1945 m., pasibaigus Antrajam
Pasauliniam karui. Pirminis ir pagrindinis šios Organizacijos tikslas, tuo metu atrodęs tarsi miražas tautų nesantarvės fone – stabilizuoti tarptautinius santykius bei sustiprinti visuotinės taikos pagrindus. Nuo to laiko prabėgo daugiau kaip pusė amžiaus ir Jungtinės Tautos tapo ne tik nepaprastų globalinių pokyčių liudininkėmis, bet ir šių pokyčių skatintojomis bei daugelio taikių idėjų įkvėpėjomis ir vykdytojomis. Ir nors metų metais pasaulinė taika buvo ir, deja, vis dar išlieka be galo trapia ateities vizija, temdoma ką tik pasibaigusių dviejų ideologinių blokų tarpusavio varžybų, branduolinio karo grėsmės, nesibaigiančių regioninių konfliktų, Jungtinės Tautos vaidino ir tebevaidina be galo svarbų vaidmenį siekiant tarptautinio stabilumo, pagrindinių žmogaus teisių užtikrinimo viso pasaulio gyventojams, socialinių ir ekonominių problemų nagrinėjimo ir jų sprendimo.
Kaip atsirado šis vardas? Terminą „Jungtinės Tautos“ sugalvojo JAV prezidentas Franklinas D.Ruzveltas (1882-1945). Pirmą kartą oficialiai šis terminas buvo pavartotas 1942 m. sausio 1 d. dokumente „Jungtinių Tautų Deklaracija“, kuriame 26 valstybių atstovai įsipareigojo kartu kovoti prieš Ašies valstybes – Vokietiją, Italiją ir Japoniją.
1945 m. spalio 24 d. 51 valstybė įsteigė Jungtinių Tautų Organizaciją, kurių pagrindinis tikslas – taikos išsaugojimas ir kolektyvinis saugumas bendradarbiaujant visoms tarptautinėms bendruomenėms. Šiandieną į šios tarptautinės organizacijos veiklą įsitraukė beveik visos pasaulio valstybės – 185 šalys.
Jungtinės Tautos – pavyzdžio žmonijos istorijoje neturinti pasaulinio tarptautinio bendradarbiavimo sistema, įsipareigojusi kovoti prieš karus, puoselėti ir stiprinti žmogaus teises, remti teisingumą ir tarptautinę teisę, stiprinti socialinę pažangą ir draugiškus santykius tarp tautų. Jungtinių Tautų Organizacija yra centras, padedantis šalims derinti savo veiksmus šių tikslų įgyvendinimui.
JTO chartija
Pagrindinis JTO dokumentas – Chartija – buvo parengta ir pasirašyta 50 vyriausybių atstovų, paskutinėmis II Pasaulinio karo dienomis susirinkusių į Steigiamąją Tarptautinės Jungtinių Tautų Organizacijos konferenciją San Franciske 1945 m. balandžio 25 d. – birželio 26 d. Vėliau Chartiją pasirašė konferencijoje negalėjusi dalyvauti 51-oji valstybė – Lenkija. Pagrindines Chartijos veiklos kryptis pateikė penkių valstybių – Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Kinijos, Prancūzijos ir Tarybų Sąjungos – atstovai, aptarę jas dar 1944 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais savo pasitarimuose Dumbartono Oaks Estate, netoli Vašingtono.
JTO Chartija apibrėžia keturis pagrindinius organizacijos tikslus: išlaikyti tarptautinį saugumą ir taiką; vystyti draugiškus ryšius / santykius tarp tautų, bendradarbiauti sprendžiant tarptautines problemas ir bendromis jėgomis skatinti pagarbą žmogaus teisėms visose šalyse bei centralizuotai atstovauti bet kokių tarpusavio santykių harmonizavimui.
Iki šiol buvo pataisyti tik keturi Chartijos straipsniai, vienas iš jų – du kartus. Visos pataisos buvo susiję su narių skaičiumi įvairiuose specialiuose JTO tarybose. Chartija buvo numačiusi, kad yra 5 oficialios Jungtinių Tautų kalbos – anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų. Vėliau prie jų buvo priskirta ir arabų kalba.
Chartija skelbia, kad Jungtinių Tautų narėmis gali tapti visos taiką mylinčios šalys, kurios prisiima JTO įsipareigojimus ir kurios, Organizacijos nuomone, nori ir sugeba vykdyti šiuos įsipareigojimus. Visos Jungtinių Tautų narės yra suverenios valstybės. Kiekviena valstybė, JTO narė, nežiūrint jos dydžio, turtingumo, politinių pažiūrų skirtumo, turi tik vieną balsą. Jungtinės Tautos nėra pasaulį valdanti organizacija, ji taip pat neleidžia įstatymų.Tačiau būtent JTO vaidina svarbų vaidmenį sprendžiant tarptautinius konfliktus, formuoja tarptautinės politikos prioritetus, taigi, visas pasaulis tam tikra prasme yra veikiamas šios organizacijos.
Pagrindiniai JTO organai
JTO valdo šeši pagrindiniai valdymo organai. Penki iš jų – Generalinė asamblėja, Saugumo Taryba, Ekonominė ir Socialinė Taryba, Globos Taryba ir Sekretoriatas – yra įsikūrę pagrindinėje JT būstinėje Niujorke. Šeštasis – Tarptautinis Teismas – Olandijos mieste Hagoje.
Saugumo Taryba