Tarptautinės organizacijos1
5 (100%) 1 vote

Tarptautinės organizacijos1

TURINYS

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS 3

ĮTAKINGIAUSIOS PO ANTROJO PASAULINIO KARO ĮKURTOS REGIONINĖS ORGANIZACIJOS 4

EUROPOS SĄJUNGA 4

EUROPOS TARYBA 6

VAKARŲ EUROPOS SĄJUNGA 6

EUROPOS SAUGUMO IR BENDRADARBIAVIMO ORGANIZACIJA 6

ŠIAURĖS ATLANTO SUTARTIES ORGANIZACIJA 7

AFRIKOS VIENYBĖS ORGANIZACIJA 7

ARABŲ ŠALIŲ LYGA 8

PIETRYČIŲ AZIJOS VALSTYBIŲ ASOCIACIJA 8

NEPRIKLAUSOMŲ VALSTYBIŲ SANDRAUGA 8

EKONOMINIO BENDRADARBIAVIMO IR PLĖTROS ORGANIZACIJA 8

JUNGTINIŲ TAUTŲ ORGANIZACIJA 9

IŠVADOS 11

NAUDOTA LITERATŪRA 12

TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

Tarptautinė organizacija gali būti laikoma žmonių grupė, kurios nariai yra bent dviejų valstybių atstovai ir, kuri turi formalią organizacinę struktūrą, sudarančią prielaidas tų narių bendrai veiklai. Jos gali būti labai įvairios pagal veiklos sritis ir tikslus, taip pat pagal jų įtaką tarptautinių santykių raidai.

Kalbant apie tarptautines organizacijas, dažniausiai turima galvoje tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos (TTO), kuriose atstovaujamos valstybės arba jų valdžios institucijos. Dabartiniu laikotarpiu tarptautinių santykių raidai turi įtakos ir tarptautinės nevyriausybinės organizacijos.

Tarptautinės organizacijos skirstomos pagal narystę, geografinę įtakos teritoriją ir veiklos profilį.

TTO narės yra valstybės arba jų valdžios institucijos. Organizacijose, kurių narės yra valstybės, valstybių atstovai dažniausiai veikia valstybinių aukščiausiųjų valdžios institucijų vardu, todėl kai kurioms iš tų organizacijų būdinga tai, kad jos gana stipriai įtakoja tiek tarptautinės politikos formavimo, tiek ir įgyvendinimo procesą.

Pagal narystę kai kurios tarptautinės organizacijos yra mišrios: jose atstovaujamos tiek valdžios institucijos, tiek ir privačios įstaigos bei asmenys, todėl kartais net neai6ku, ar jos tur4t7 b8ti priskirtos TTO, ar TNO.

Pagal geografinę įtakos teritoriją tarptautinės organizacijos skirstomos į pasaulines ir regionines. Pasaulio masto TTO narės yra įvairių pasaulio regionų valstybės, o regioninių – atskirų pasaulio regionų valstybės, ir jos atitinkamai sprendžia pasaulinio ir regioninio masto problemas.

Pagal veiklos profilį tarptautinės organizacijos skirstomos į bendrąsias arba daugiatiksles ir specializuotąsias arba riboto tikslų skaičiaus. Prie bendrųjų TTO priskiriamos organizacijos, turinčios kompetenciją spręsti platų klausimų spektrą politinės, ekonominės, socialinės ir kitokios veiklos baruose. Specializuotosios organizacijos gali būti skirstomos pagal jų veiklos sritis, pvz.: ekonominės, karinės, sveikatos apsaugos ir kt.

Visos tarptautinės organizacijos kuriamos bendradarbiavimo palaikymui, tačiau jų veikloje neišvengiami ir valstybių interesų konfliktai. Tų konfliktų arba nesutarimų dažnis ir pobūdis priklauso nuo to, kokius įgaliojimus toms organizacijoms suteikia jų nariai, taip pat nuo sprendžiamų problemų sudėtingumo.

TTO, kurių dauguma sprendimų, iš jų ir politinių, yra privalomi visiems jų nariams, vadinamos viršnacionalinėmis organizacijomis. Toms organizacijoms būdinga tai, kad jų priimti teisiniai dokumentai gali būti tiesiogiai taikomi valstybių narių vidiniame gyvenime, t.y. be jų transformavimo į vidinę teisę

Regioninės tarptautinės organizacijos. Šiuolaikinės regioninės tarptautinės organizacijos yra labai įvairios tiek pagal sprendžiamų problemų pobūdį, tiek ir pagal jų politinę įtaką ir priimamų sprendimų bei teisinių aktų galią. Daugumos šių organizacijų dokumentai turi tik rekomendacinį pobūdį.

ĮTAKINGIAUSIOS PO ANTROJO PASAULINIO KARO ĮKURTOS REGIONINĖS ORGANIZACIJOS

 Europos Sąjunga;

 Europos Taryba;

 Vakarų Europos Sąjunga;

 Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija;

 Šiaurės Atlanto Sąjungos Organizacija;

 Amerikos Valstybių Organizacija;

 Afrikos Vienybės Organizacija;

 Arabų Šalių Lyga;

 Pietryčių Azijos Valstybių Asociacija;

 Nepriklausomų Valstybių Sandrauga;

 Ekonominio Bendradarbiavimo ir Plėtros Organizacija;

 Jungtinių Tautų Organizacija

EUROPOS SĄJUNGA

Europos Sąjungos sutartis buvo pasirašyta 1992 m. vasario 7 d.ir ji įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.Šia sutartimi siekiama paspartinti Europos Bendrijos transformaciją į Politinę ir ekonominę bei valiutų sąjungą ir numatyta vykdyti bendrąją užsienio politikos ir saugumo politiką, kurią vėliau turėtų papildyti ir bendrosios gynybos politika. Ši sutartis padėjo Ekonomines ir valiutų sąjungos baigiamojo etapo pagrindus. Ekonominė ir valiutų sąjunga reiškia, kad Bendrijai priklausančių šalių valiutos yra tvirtai susijusios ir bet kurių valstybių narių piniginiai vienetai bet kuriuo metu turi būti laisvai keičiami į kitų valstybių narių pinigus. 1999m. sausio 1 d. į ES bankinių atsiskaitymų sistemą įvestas valiutos vienetas – Euras

ES ORGANAI ( ĮSTAIGOS)

,,EUROPOS KOMISIJA yra ES įstatymų vykdomoji valdžia. Komisijai priskiriamos iniciatyvos ( per potvarkius ir direktyvas ), vykdymo ir kontrolës funkcijos. Pažeidusiai įstatymus valstybei – narei komisija gali uždėti sankcijas ir perduoti Europos tribunolui.

Europos komisiją sudaro 20 komisarų, skiriamų ketveriems metams. Kiekvienas komisaras yra nepriklausomas nuo savo šalies vyriausybės, nors šios juos ir
skiria.’’ Penkios didžiosios šalys – Vokietija, Italija, Didžioji Britanija, Pranzūzija ir Ispanija skiria po du, likusios dešimt – po vieną komisarą. Pargindinės komisijos darbo kalbos yra anglų, pranzūųø ir vokiečių, bet oficialūs dokumentai yra verčiami į visų valstybių – narių kalbas. 1985-1994m. Europos Komisijos pirmininku buvo prancūzas Žakas Deloras (Jacques Delors ), nuo 1995m. pradžios juo tapo buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas Žakas Santeras (Jacques Santer). Europos Komisijos būstinë yra Briuselyje.

MINISTRŲ TARYBA yra sprendžiamasis ES organas, kuriame nagrinėjama ir derinama įstatymų leidyba. Kiekviena valstybė – narė Briuselyje turi nuolatinę atstovybę, kur dirba atitinkamų ministerijų diplomatai ir valdininkai iš gimtųjų kraštų. Šių atstovybių vadovai kartą per savaitę susitinka nuolatinių atstovų komitete.

,,Balsai valstybėms narėms skiriami proporcingai jų gyventojų skaičiui. Iš 87 balsų Vokietijai, Italijai, Didžiajai Britanijai ir Prancūzijai tenka po 10, Ispanijai 8, Olandijai, Graikijai, Belgijai ir Portugalijai po 5, Švedijai ir Austrijai po 4, Danijai, Suomijai ir Airijai po 3, Liuksemburgui 2.Jokia atskira šalis negali blokuoti pasiūlymo ir įstatymo projekto.’’

Pirmininkavimas Ministrų Taryboje (paprastai tai vadinama pirmininkavimu Europos Sąjungoje) vyksta rotaciniu principu – kiekviena valstybė narė šešis mėnesius pirmininkauja. Ministrų Tarybos būstinė yra Briuselyje.

Ministrų Taryba priima sprendimus kvalifikuotos balsų daugumos principu.

Prezidentaujančios šalies ministrai pirmininkauja Tarybos susirinkimuose.

EUROPOS PARLAMENTAS dažnai vadinamas Europos tautų demokratiniu balsu. Jis kontroliuoja Europos Komisijos veiklą, tvirtina Europos Sąjungos biudžetą, vykdo įstatymų leidybos priežiūrą. Europos Parlamentas turi teisę atšaukti Europos Komisijos įgaliojimus, tačiau nė karto šia teise nepasinaudojo.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 973 žodžiai iš 3152 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.