Tarptautiniai ekonominiai santykiai (TES) – tai ūkinių santykių tarp pasaulio valstybių sistema.
TES pradžia – tam tikras istorinis laikotarpis ar momentas, kai žmonių ekonominė veikla peržengė atskirų valstybių sienas ir tapo tarptautine ekonomine veikla.
Pirmasis tarptautinės ekonominės veiklos subjektas buvo pirklys, o veiklos forma – užsienio prekyba.
Pasaulinis ūkis – tai tarpusavyje susijusių ir vienas nuo kito priklausomų nacionalinių ūkių visuma.
Pasaulinio ūkio pradžia – manufaktūrinio kapitalizmo laikotarpis, tačiau aiškią formą pasaulinis ūkis įgijo 19 a. pab. – 20 a. prad.
Pasaulinio ūkio egzistavimo pagrindas – tarptautinis darbo pasidalijimas, reiškiantis atskirų šalių specializaciją tam tikrų produkcijos rūšių gamyboje.
Šiuolaikiniai tarptautiniai ekonominiai santykiai apima tokias pagrindines sritis:
Tarptautinę prekybą;
Tarptautinę darbo jėgos migraciją;
Tarptautinius valiutinius santykius;
Tarptautinį kapitalo judėjimą.
Tarptautinė prekyba – tai prekių ir paslaugų mainų, vykstančių tarp atskirų šalių, visuma.
Privalumai:
Dvi prekiaujančios šalys gauna abipusią naudą.
Efektyvus išteklių paskirstymas.
Tarptautinė prekyba įgalina šalis specializuotis tam tikros (kartais siauros) rūšies prekių gamyboje, gaunant pelną dėl masto ekonomijos.
Pagrindinės protekcionizmą ginančių argumentų grupės:
Neekonominiai argumentai.
Ekonomiškai klaidingi argumentai. Pvz.: muitai atskirų gyventojų grupių naudai arba kaip atsakomoji priemonė; vietinės gamybos prekių pirkimo skatinimas įvedus muitus užsienio prekėms ir t.t.
Protekcionizmą ginantys argumentai, kurie laikomi pagrįstais specifinėmis raidos šalies raidos sąlygomis: laikina šalyje besikuriančios gamybos protekcionistinė apsauga; muitai sumažina nedarbą ir t.t.
Ekonomistai – nacionalistai: tarptautinė prekyba nepaiso tradicinių vertybių, gadina žmones, ugdydama materializmą: tarptautinė prekyba įvardijama kaip kultūrinio imperializmo formą, kurią privalu griežtai kontroliuoti (ištakos ankstesnių moderniųjų laikų merkantilistinėse teorijose).
Ekonomistai – liberalai: tarptautinę prekybą vertina teigiamai, nes ji padeda plisti naujoms idėjoms ir technologijoms, spartina socialinę pažangą (ištakos A. Smito ir D. Richardo veikaluose, vėliau neoklasikinėse teorijose).
Struktūriniai poslinkiai pasauliniame ūkyje:
Pereita nuo paprasto prekių išvežimo prie ilgalaikių verslo ryšių,
Gamybinių/ socialinių/ kultūrinių santykių įsigalėjimas.
Tam įtakos turi:
politinis klimatas,
pasaulio ūkinė konjunktūra,
šiuolaikinės mokslo ir pramonės technologijos.
Pasaulinio ūkio egzistavimas ir vystymasis:
Skatina šalių ekonominį augimą, padeda geriau patenkinti atskirų valstybių poreikius.
Didina kiekvienos iš šalių priklausomybę nuo pasaulinių kainų kitimo, paklausos ar pasiūlos svyravimų, taip pat aštrina konkurenciją pasaulinėje rinkoje.
Absoliutus pranašumas – tai sugebėjimas gaminti prekes, sunaudojant mažiau darbo sąnaudų produkcijos vienetui negu kitose šalyse.
Prekės alternatyviniais kaštai – tai tas kitų prekių kiekis, kurį tenka paaukoti, kad šios prekės būtų pagaminta vienu vienetu daugiau.
Palyginamojo pranašumo dėsnis* (Rikardo modelis) teigia, kad šalys specializuoja tokių prekių gamybą ir eksportą, kurias gali gaminti santykinai žemesniais kaštais negu kitos šalys.
*suformuluotas 1817 m. anglų ekonomisto Dovydo Rikardo.
Darbo sąnaudos ir gamybos kaštai JAV bei Didžiojoje Britanijoje
Rikardo modelio prielaidos:
Tarkime, abi šalys yra pasiruošusios prekiauti tarpusavyje, tačiau jos naudoja skirtingas valiutas;
Tarkime, Didžiosios Britanijos prekių kainų neveikia valiutos kurso svyravimai.
Kaštai ir kainos JAV ir Didžiojoje Britanijoje
Esant valiutų kursams 1,5 – 2,5 USD/GBP:
Didžioji Britanija specializuosis gaminti batus (12GBP < 20GBP) arba turės palyginamąjį pranašumą batų gamyboje;
JAV specializuosis gaminti kostiumus (108GBP < 180GBP) arba turės palyginamąjį pranašumą kostiumų gamyboje.Nepaisant šalies vidaus gamybos kaštų ar absoliutaus pranašumo, visuomet egzistuoja toks valiutos kursas, kuris leidžia šaliai gaminti bent vieną prekę žymiai pigiau, palyginti su kitomis šalimis, kai visos prekės įkainuojamos bendra valiuta.
Palyginamojo pranašumo principo taikymas, esant daugiau nei dviem prekėms
Palyginamojo pranašumo principo taikymas dėl skirtingo santykio tarp gamybos veiksnių
Tarkime, Didžioji Britanija turi absoliučiai daugiau kapitalo ir darbo jėgos, bei santykinai daugiau kapitalo, tenkančio vienam darbininkui, negu Honkongas.
Remiantis palyginamojo pranašumo dėsniu:
Didžiojoje Britanijoje santykinai pigiau naudoti kapitalą nei darbo jėgą, o darbui imlios prekės kainuos santykinai brangiau nei kapitalui imlios prekės.
Didžioji Britanija, kur santykinai didesnė kapitalo pasiūla, eksportuos kapitalui imlias prekes, o Honkongas, kur yra pakankamai darbo jėgos, eksportuos darbui imlias prekes.
Palyginamojo pranašumo dėsnio paaiškinimai