Tarptautiniai santykiai
5 (100%) 1 vote

Tarptautiniai santykiai

Administracinė teisė – tai teisės šaka, kurios normos reguliuoja visuomeninius santykius, atsirandančius valstybinio valdymo organams įgyvendinant valstybinį valdymą, taip pat visuomeninėms organizacijoms vykdant valstybės joms perduotas valdymo funkcijas.

Administracinės teisės dalykas – visuomeniniai santykiai, susiklostantys valstybės organams įgyvendinant valstybinį valdymą. Administraciniai teisiniai santykiai – tai teisės normomis sureguliuoti ir socializuoti santykiai, kurių dalyviai susaistyti abipusėmis teisėmis ir pareigomis, kurias gina valstybė. Administraciniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ir pasibaigia, kai aplinkybės numatytos teisės normoje.

Mano darbo tikslas – aprašyti administracinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ir pasibaigimo pagrindus.

Administraciniai – teisiniai santykiai susiklosto specifinėje socialinio gyvenimo sferoje – valdyme. Tai yra santykiai, kurie atsiranda valstybinio valdymo organams įgyvendinant valstybinio valdymo funkcijas, taip pat administracinės teisės normomis reguliuojami santykiai, atsirandantys valstybės organų vidinio valdymo procese.

Administraciniams – teisiniams santykiams būdingas vadinamasis privalomasis subjektas – viena šio santykio šalis būtinai turi būti valstybinio valdymo organas ar kitas teisės subjektas, turintis valstybinius valdingus įgalinimus. Antroji administracinio – teisinio santykio šalis gali būti bet kuris administracinės teisės subjektas.

Šie santykiai paprastai atsiranda vienos šalies iniciatyva, t.y. antrosios šalies sutikimas ar noras šiems santykiams atsirasti neturi reikšmės, išskyrus pavienius, įstatyme numatytus atvejus. Be to, tokią iniciatyvą, jei yra normoje numatytos sąlygos, gali pareikšti bet kuris administracinės teisės subjektas. Tačiau tai nereiškia administracinio teisinio santykio šalių lygiateisiškumo, nes tik privalomasis subjektas, turintis valstybės valdingus įgalinimus, gali spręsti atitinkamus klausimus.

Ginčai, kylantys tarp administracinio – teisinio santykio šalių, paprastai sprendžiami administracine tvarka, t.y. juos nagrinėja ir priima atitinkamus sprendimus kompetetingi valstybinio valdymo organai. Tik įstatymo numatytais atvejais tokie ginčai sprendžiami teismine tvarka.

Administracinio – teisinio santykio šalis, pažeidusi normos reikalavimus, atsako ne antrajai santykio šaliai, o valstybei. Tai lemia valdymo veiklos valstybinis pobūdis.

Administracinio – teisinio santykio struktūra yra tarpusavyje susijusių būtinų elementų visuma: teisinio santykio subjektai, jų subjektinės teisės, teisinės pareigos ir teisinio santykio objektas.

Administracinių – teisinių santykių subjektais gali būti valstybinio valdymo organai, jų struktūriniai padaliniai, valstybiniai tarnautojai, visuomeninės organizacijos, piliečiai (LR piliečiai, užsieniečiai ir asmenys be pilietybės). Jų galimybės sueiti į tam tikrus administracinius – teisinius santykius priklauso nuo administracinio teisnumo ir veiksnumo. Kolektyvinių teisės subjektų t.y. valstybės organų ir visuomeninių organizacijų bei valstybinių tarnautojų teisnumas ir veiksnumas atsiranda kartu, įsteigus organą, tarnautojui pradėjus vykdyti tarnybines funkcijas ir tai atsispindi jų kompetencijoje. Tačiau minėtų subjektų kompetencija t.y. administracinis teisnumas ir veiksnumas yra nevienoda – jos apimtis priklauso nuo atitinkamo subjekto vykdomų uždavinių, funkcijų, vietos valstybės organų sistemoje ir panašiai. Šių subjektų pareiga – veikti savo kompetencijos ribose. Todėl tam tikrais atvejais jie ne tik tai turi teisę, bet ir privalo sueiti į atitinkamus administracinius – teisinius santykius.

Teisės normoje nustatytos teisės ir pareigos konkrečiame teisiniame santykyje tampa šalių subjektyvinėmis teisėmis ir juridinėmis pareigomis. Taigi administracinio – teisinio santykio šalis sieja abipusės teisės ir pareigos. Vienos šalies teisę reikalauti vienos šalies elgesio atitinka kitos šalies analogiška pareiga. Tačiau viena administracinio teisinio santykio šalis paprastai turi didesnius valstybinius įgalinimus, nes jai administracinės teisės normų suteikia teisę spręsti atitinkamus klausimus.

Administracinio – teisinio santykio šalys normoje nustatytas teises ir pareigas realizuoja tam tikrais veiksmais; viena santykio šalis turi teisę reikalauti tam tikro elgesio, kita – privalo paklusti tam reikalavimui. Kaip tik todėl administracinio – teisinių santykių objektas yra tam tikras teisės subjektų elgesys, veiksmai, kurių dingstis gali būti materialūs daiktai, dvasinės bei kultūrinės vertybės ir pan. Tas materialus ar dvasinis pagrindas, subjektyvūs interesai, dėl kurių teisės subjektai sueina į administracinius – teisinius santykius, gali būti traktuojamas kaip administracinio – teisinio santykio dalykas, bet ne objektas.

Administraciniai – teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia tik tada, kai yra aplinkybės, nurodytos administracinės teisės normoje (hipotezėje). Atsižvelgiant į tai, kad tokios aplinkybės, remiantis teisės norma, sukelia tam tikrus teisinius padarinius (t.y. jų pagrindu atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia teisiniai santykiai), jos vadinamos juridiniais faktais. Šie faktai skirstomi į įvykius ir veiksmus.

Įvykiai
– tai tokie reiškiniai, kurie įvyksta be žmonių valios. Pavyzdžiui, gaivalinės nelaimės, natūrali žmogaus mirtis, laiko termino pasibaigimas ir t.t.

Veiksmai – tai žmonių valingos veiklos rezultatas. Šie faktai, atsižvelgiant į jų santykį su galiojančiomis teisės normomis, grupuojami į teisėtus ir neteisėtus veiksmus. Teisėti veiksmai (atitinkantys teisės normų reikalavimus) savo ruožtu skirstomi į juridinius aktus ir juridinius poelgius. Juridiniais aktais vadinami tokie veiksmai, kuriais tiesiogiai siekiama teisinių rezultatų. Tai, pavyzdžiui, valdymo organų leidžiami individualūs valdymo aktai (įsakymai, potvarkiai ir panašiai), piliečių pareiškimai, skundai ir t.t. Juridiniais poelgiais vadinami veiksmai, kurie neturi tokio aiškaus kryptingumo t.y. subjektas savo veiksmais tiesiogiai nepretenduoja į tam tikrus teisnius rezultatus, tačiau, atsižvelgiant į atitinkamų poelgių rezultatų reikšmingumą, teisės normomis jie priskiriami prie juridinių faktų.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 840 žodžiai iš 1518 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.