Tarptautinis protokolas italijoje
5 (100%) 1 vote

Tarptautinis protokolas italijoje

112131

BENDRAVIMO BŪDAS

Italai mėgsta fizinį kontaktą. Kalbėdami griebia pašnekovą už rankos, tapšnoja per petį arba per nugarą. Draugai vyrai dažnai apsikabina, ir neretai galima pamatyti verslininką pašnekesio metu laikantį savo kolegą už alkūnės — tuo pabrėžiamas pokalbio slaptumas. Susitikę jus italai prieina visai arti (net jeigu judu vieni stovėtumėte futbolo aikštėje) ir žiūri jums į akis.

KALBA

Dėl kalnuotų geografinių sąlygų formavosi atskiros sritys, kiekviena su savita tarme, politika ir kultūra — nuo Pjemonto ir Venecijos sričių šiaurėje iki Kalabrijos ir Sicilijos pietuose (1861 m. Turine pirmajam Italijos parlamentui paskelbus atskirų respublikų nacionalinį suvienijimą, Italija tapo viena valstybe.). Nors televizija tam tikru mastu italų kalbą sunormino, 60 procentų iš beveik 57 milijonų šalies gyventojų tebešneka tarmiškai, o kai kurie kalba tik savo tarme. Dabartinė italų kalba kilusi tiesiogiai iš senovės lotynų (nors kai kurie dialektai atsirado anksčiau už romėnus), ir tas lotyniškas pagrindas padėjo susiformuoti bendrinei kalbai, kuri palyginti yra vienarūšė. Vis dėlto Florencijos ir Romos dialektai daro kalbai didelę įtaką. Kadangi Mussolinis 1922 metais pareikalavo gryninti italų kalbą ir įvedė privalomą šešiametį mokymą (kuris po Antrojo pasaulinio karo buvo prailgintas iki aštuonerių metų), daugelis be savo tarmės mokėsi ir italų kalbos. Bet vyresniosios kartos žmonės, tokie kaip jaunosios moters senelė, jos nesimokė. Jei esate susipažinę su kita kalba, pagrįsta lotynų kalba (pavyzdžiui, prancūzų arba ispanų), arba jeigu mokykloje mokėtės lotynų, tai jums padės. Kaip ir šios kalbos, italų kalba yra galūnių kalba. Parafrazuodami Marką Tveną galėtume pasakyti, kad jeigu išmoksite tarnybinius veiksmažodžius dovere, volere ir potere (turėti, norėti ir galėti) ir galūnes, mokėsite ir italų kalbą. Žinoma, italų kalba nėra tokia paprasta. Tvenas tik norėjo pasakyti, kad veiksmažodžiai ir galūnės — tai kalbos variklis. Daugelis daiktavardžių vartojami su artikeliais, kurie suteikia italų kalbai melodingą ritmą, jie turi būti vienas su kitu suderinti gimine bei skaičiumi. Prie žodžių tvarkos reikia priprasti, kadangi būdvardis paprastai eina po daiktavardžio, kurį jis apibūdina, o veiksmažodžiai dažnai yra sakinio pradžioje arba gale.

GESTŲ KALBA

Tartum užsienietiško filmo subtitrais, išraiškingais kūno judesiais pateikiamas informatyvus „vertimas“ į itališką dialogą. Tipiškas pavyzdys: derybų metu vienas amerikietis, norėdamas pabrėžti svarbesnius dalykus, ištiesdavo rankas ir suduodavo dešiniu delnu į kairįjį.

Italai manė, kad jis prašo juos išeiti. Pasekmės: geriausiu atveju susierzinimas, blogiausiu — galimo sandorio žlugimas. Bet kurioje kultūroje labai svarbu suprasti kontekstą, kad neatsitiktų, kaip sako italai, „Parla di corda in casa dell’impiccato“ (Kalba apie virvę pakaruoklio namuose). Kad galėtumėte teisingai panaudoti gestus arba teisingai suprasti kitų jums skirtus gestus, atsižvelkite į šiuos dalykus:

• Rankas ištiestais pirštais judinti aukštyn žemyn reiškia: „Neskubėkite, nusiraminkite“.

• Pirštais patraukti apatinį voką žemyn reiškia: „Atkreipkite dėmesį, jis (ji) sumanus, protingas“.

• Patapšnoti per nosį reiškia: „Tai draugiškas perspėjimas“.

• Patraukyti pečiais reiškia: „Nežinau“.

• Linktelėti galvą pakeltu smakru reiškia: „Ne“.

• Plaštakos palaikymas žemyn delnu, ištiestu smiliumi ir mažuoju pirštu ir sulenktais kitais pirštais simbolizuoja velnio ragus. Turima omeny nuvyti blogį. Tas pats gestas, bet delnu į viršų reiškia nešvankybę.

DRABUŽIAI

Italai beveik visomis progomis gražiai rengiasi, ypač Milane, kur vietiniai gyventojai išdidžiai vaikščioja tarsi modeliai iš Italian Vogue — gražūs, liekni ir pasidabinę tokiu 24 karatų aukso kiekiu, kad, regis, reikėtų apsauginių šunų. Tačiau šunų palydą labiau mėgsta prancūzai negu italai. Italai teikia pirmenybę įspūdingoms kaklajuostėms ir saulės akiniams, kurie suteikia paslaptingumo. Jų drabužiai, rankinės, aksesuarai ir apavas visuomet būna pagaminti Italijoje ir visad firminiai: Valentino, Balestra, Cerruti, Versace, Ferre, Lancetti. Verslo žmonės rengiasi konservatyviai: vyrai su kaklaraiščiais, moterys su sijonais, ne su kelnėmis. Džinsus ir spalvingesnius drabužius dėvi vaikai ir paaugliai. Karštu vasaros metu aprangos stiliui duodama daugiau laisvės. Gatvės apdarų margumyne dera ir sandalai prie kostiumų ar suknelių. Keliaudami po Italiją lietingu metu vilkėkite lengvą lietpaltį, jei lankysitės Italijoje žiemą — paltą. Jūsų apranga vertinama pagal kokybę, medžiagą ir stilių. Profesionalams (vyrams ir moterims) derėtų pasirinkti tamsios arba šviesios neutralios spalvos (pagal metų laiką) drabužius iš tropinės vilnos arba šilko ir gero darbo odinį lagaminėlį. Medvilnė laikoma ne tokia dailia medžiaga. Į bažnyčią moterims nedera eiti nuogomis rankomis, vienplaukėms ar su šortais. Vyrai turi nusiimti skrybėlę. Kaimuose vyresnės italės dažnai dėvi juodas suknias ir juodas skaras, juodus batus. Šis apdaras nebūtinai reiškia, kad jos našlės. Tradiciniai regioniniai kostiumai nešiojami tik per šventes.

VAIŠĖS

Valgis visuomet turėdavo didelę reikšmę
suvedant žmones. Seniausia žinoma valgių gaminimo knyga Apicius de re Coquinaria buvo parašyta senovės Romos imperijoje. Joje aprašoma viskas nuo sudėtingų užkandžių, rožių žiedlapių vyno ir geriausių būdų trumams arba granatams konservuoti iki daržovių su prieskoniais, stručio troškinio, jūros ežių paruošimo receptų, tuzino įvairių paršiuko ir kiškio patiekalų ir riešutų kremo su medumi gaminimo būdų. Makaronų buvo rasta tarp Pompėjos griuvėsių. 1788 metais agronomas ir epikūrininkas Thomas Jeffersonas vienas keliavo po Šiaurės Italiją. Grįždamas į Paryžių, kuriame jis turėjo JAV pasiuntinio Prancūzijoje pareigas, vežėsi spageti receptą, pagal kurį ketino juos gamintis. (Pirmasis Italijoje prekinės spageti gamybos fabrikas buvo įsteigtas tik 1824 metais.)

SVARBESNI ITALIŠKI ŽODŽIAI IR KREIPINIAI

Lietuviškai Itališkai

Taip Si

Ne No

Labas rytas! (Laba diena!) Buongiorno

Labas vakaras! Buonasera

Sudie! (Viso labo!) Arrivederci

Tuo tarpu (Kol kas) Ciao

Prašom (ko nors pageidaujant) Per favore

Prašom (ką nors duodant) Prego

Su malonumu! Piacere

Atsiprašau! Scusi/scusa

Apgailestauju Mi displace, scusi/scusa

Mano vardas (pavardė) Mi chiamo

Nesuprantu Non capisco

Ar kalbate lietuviškai (angliškai)? Parla lituano (inglese)?

Kur tai yra? Dov’e?

Sveikas! Į sveikatą! Salute

DOVANOS

Apskritai verslo partneriams įprasta pasikeisti dovanomis, bet geriausia net per šventes nesiųsti dovanų, nebent pirmas gavote dovaną iš savo kolegos italo, šitaip “padariusio pradžią”. Labai tinka nusiųsti šventinį atviruką, ypač padėkojant už bendradarbiavimą, atviruką reikėtų išsiųsti laiku, kad kolega gautu atviruką dar iki Kalėdų.

Einant į pobūvius tinka nunešti dovaną kaip padėką už pietų vaišes. Šiuo atveju geriausia dovana – puošni gėlių puokštė ir tą dieną, kuriai esate pakviečiamas, ją derėtų pasiųsti iš anksto (paprastos gėlių puokštės yra nevertinamos). Niekada nesiųskite chrizantemų (Italijoje tai laidotuvių gėlės) ir raudonų rožių (šios reiškia romantinius ketinimus) ir visada patikrinti, kad puokštėjė būtų nelyginis rožių skaičius. Jei gėlių atnešate ateidamas į svečius, prieš įteikdamas šeimininkei jas išvyniokite. Dar dera dovanoti dėžutę skanių sausainių ar saldainių, amerikietiško vyno, jei tik rasite geros kokybės arba desertinio vyno.

Jeigu esate apsistojęs italų šeimoje, tinkama dovana būtų koks nors aukštos kokybės gaminys, būdingas jūsų šaliai iš kurios esate atvykę. Vengtinos dovanos būtų stalo įrankiai, nosinaites, siūvinėti rankdarbiai ar sagė: jos visos simbolizuoja išsiskyrimą ar pažinties pabaigą.

Tiek draugiškoms, tiek dalykinėms progomis vertinamos kokybiškų amerikietiškų maisto produktų dovanos – švieži kalmarai, klevų sirupas ir kt. Kaip ir kitose europiečių kultūros šalyse, dovanos paprastai išvyniojamos tuoj pat jas gavus.

VERSLO ETIKETAS

DARBO KULTŪRA

Italijoje durys dažniausiai būna uždarytos, prieš jas atidarydami pirma pasibelskite (taip pat ir tualetuose), o išeidamas iš kambario duris uždarykite. Italai vyrai su moterimis elgiasi pagarbiai, bet darbe jos niekada neprilygsta vyrams autoritetu ar pripažinimu. Paprastai joms skiriamos žemesnio lygio vadybininkes ar administratorės pareigos. Italijoje retai sutiksi moterį, užimančią aukščiausius postus versle ar valdžioje.

VADOVAVIMO STILIUS

Visų svarbiausia privatumas ir individualus savo užduočių vykdymas. Darbuotojai atlieka tai, ko iš jų reikalauja viršininkas, o planų, metodų ir ataskaitų parengimas gali ilgai užtrukti ir pareikaluti daug pastangų. Negreit sukaupsite informaciją padaryti tam, ko nori viršininkas, arba tarp kolegų pasiekti sutarimą kokiam nors darbui atlikti. Visa tai vyksta pagal formalią ir kartais labia griežtą hierarchinę tvarką, o tai reiškia, jog visas dėmesys sutelkiamas į detales, griežtą logiką ir formos tobulinimą, o galutiniai terminai ir našumas tampa antraeiliais dalykais. Dėl tokio griežto vyresniškumo ir hierarchijos laikymosi Italijoje rangas labai svarbu. Darbuotojai viešai negiriami ir neatlyginami.

VIRŠININKŲ IR PAVALDINIŲ SANTYKIAI

Rangas Italijoje neabejotinai teikia privilegijų. Italų orumas ir savimina reikalauja, kad jie turėtų reikalų tik su svarbiausias kokios nors organizacijos asmenimis (tas pats pasakytina ir apie su jais bendradarbiaujančius svetimšalius). Kad ir kokioje srityje dirbate, su kiekvienu dera bendrauti atitinkamu būdu ir laikytis nustatytos tvarkos. Nukrypus nuo nubrėžtos vagos, jums pačiam atsiras daugiau keblumų, net jei ketinote apeiti tai, kas atrodė esant kliūtimi. Viršininkų pareiga vadovauti, skleisti informaciją ir priimti sprendimus; pavaldinių pareiga teikti smulkią informaciją ir vykdyti viršininkų priimtus sprendimus.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 1568 žodžiai iš 3020 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.