Tarptautinis protokolas
5 (100%) 1 vote

Tarptautinis protokolas

Tarptautinis protokolas ir derybų organizavimas.

Dr. Vidmantas Budrys

Įvadas

Paskaitoms panaudota Alytaus kolegijos dalyko neakivaizdinių studijų programa.

Kiekviena dalyko tema yra pakankamai plati ir jas galima būtų dėstyti kaip atskirus dalykus.

Paskaitų metu pateikiamos temos, kurias galima savarankiškai išstudijuoti, ir informacijos šaltiniai.

Turinys

1. Protokolas.

2. Diplomatijos sferos terminologija ir struktūra.

3. Tarptautinio bendravimo normos.

4. Derybų su užsienio partneriais organizavimas ir koordinavimas.

5. Aukščiausio lygio dalykinių renginių ypatumai.

6. Svečių priėmimas įvertinant šalių skirtingas papročių normas bei vienodus etiketo reikalavimus.

1. Protokolas

Tiek protokolas tiek etiketas – tai tam tikros elgesio, mandagumo taisyklės, kurias privalo žinoti žmonės, nenorintys negatyviai išsiskirti iš kitų.

Pagrindinis skirtumas tarp protokolo ir etiketo būtų tas, kad protokolo reikalavimai yra griežti, konkretūs ir be alternatyvos, o etiketas labiau grindžiamas patarimais, kaip geriau, maloniau, tinkamiau…

Protokolas skirstomas į:

– Karališkąjį;

– Karinį;

– Diplomatinį;

– Tarnybinį

Nors protokolo taisyklių laikymuisi didžiausią reikšmę teikia diplomatai ir kiti oficialūs asmenys, verslininkai taip pat privalo teoriškai žinoti šias taisykles ir be priekaištų jas vykdyti!

Profesinėje veikloje susidūrus su įžūliu pašnekovu tik verslo interesai verčia mus paisyti mandagumo, nors ir didelėmis pastangomis.

Tačiau net ir dėl jų negalima aukoti savigarbos ir sutikti su viskuo ką siūlo toks žmogus.

2. Diplomatijos sferos terminologija ir struktūra

a) “atstovybės vadovas” yra asmuo, kurį atstovaujamoji valstybė įgaliojo vadovauti diplomatinės atstovybės darbui;

b) “atstovybės nariai” yra atstovybės vadovas ir atstovybės personalo nariai;

c) “atstovybės personalo nariai” yra atstovybėje dirbantys diplomatinio personalo, administracinio ir techninio personalo bei aptarnaujančiojo personalo nariai;

d) “diplomatinio personalo nariai” yra atstovybės personalo nariai, turintys diplomatinį rangą;

e) “diplomatas” yra atstovybės vadovas arba atstovybės diplomatinio personalo narys;

Diplomatijos sferos terminologija ir struktūra (2)

f) “administracinio ir techninio personalo nariai” yra atstovybės personalo nariai, dirbantys administracinį ir techninį darbą atstovybėje;

g) “aptarnaujančiojo personalo nariai” yra atstovybės personalo nariai, aptarnaujantys diplomatinę atstovybę;

h) “privatus namų darbininkas” yra asmuo, dirbantis atstovybės nario namuose ir nesantis atstovaujamosios valstybės tarnyboje;

i) “atstovybės patalpos” yra atstovybės tikslams naudojami pastatai arba jų dalys, įskaitant atstovybės vadovo rezidenciją, ir jiems priklausantys žemės sklypai nepriklausomai nuo to, kieno tai yra nuosavybė.

Atstovybių vadovai skirstomi į tris klases:

a) ambasadoriai ir nuncijai, akredituoti prie valstybės vadovų, bei kiti atstovybės vadovai, turintys lygiavertį rangą;

b) pasiuntiniai, ministrai ir internuncijai, akredituoti prie valstybės vadovų;

c) reikalų patikėtiniai, akredituoti prie užsienio reikalų ministrų.

Diplomatijos sferos terminologija ir struktūra (4)

Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos personalą sudaro:

1) diplomatinis personalas – diplomatai, Lietuvos Respublikos specialieji atašė ir jų pavaduotojai, dirbantys Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje;

2) administracinis techninis personalas – Lietuvos Respublikos piliečiai ne diplomatai, kurie Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje atlieka administracines ir technines funkcijas;

3) aptarnaujantis personalas – asmenys ne diplomatai, kurie aptarnauja Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Diplomatijos sferos terminologija ir struktūra (5)

Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:

1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;

2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;

3) ministras patarėjas;

4) patarėjas;

5) pirmasis sekretorius;

6) antrasis sekretorius;

7) trečiasis sekretorius;

8) atašė.

3. Tarptautinio bendravimo normos.

Bendravimas, tai, daugumoje atvejų, neformalūs santykiai tarp žmonių, nebūtinai susietų dalykiniais bei tarpusavio įsipareigojimais.

Bendradarbiavimas tai daugumoje atvejų formalūs santykiai, nors nebūtinai “akis į akį”, tarp žmonių, susijusių savitarpio įsipareigojimais ir siekiančių bendro tikslo.

Todėl komunikacinė elgsena abiem atvejais skiriasi.

Efektyvią komunikaciją sudaro

– kūno kalba – 55 %;

– balso tonas – 38 %;

– žodžiai – 7 %.

Kūno kalba

Dauguma bendravime naudojamų gestų visiškai vienodi visame pasaulyje. Pavyzdžiui galvos linkčiojimas reiškia sutikimą, o galvos sukiojimas į šonus neigimą. Pastarasis gestas įgimtas kūdikiui pavalgius, kai jis pradeda kraipyti galvytę atstumdamas motinos krūtį arba bandydamas išvengti dar vieno maisto šaukštelio.

Kūno kalbos neįmanoma imituoti, šis teiginys pagrįstas daugiamečiais tyrinėjimais.

Universalūs gestai

Gūžčiojimas pečiais – nesupratimas, nežinojimas.

Pirštai:

Nykštys ir smilius ratuku
– daugumoje atvejų tai OK “all correct”, tačiau Prancūzijoje tai gali reikšti nulį, Japonijoje pinigus, kai kuriose Viduržiemio jūros šalyse parodžius šį gestą vyrui reiškia kad laikote jį homoseksualistu.

Nykštys į viršų – Anglakalbėse šalyse pirmiausia naudojamas automobiliams stabdyti, antra reikšmė, viskas gerai, staigus kėlimas įgauna įžeidžiantį seksualinį charakterį. Graikijoje, tai reiškia “eik tu…”. Italijoje, tai – vienas.

V – Anglakalbėse šalyse turi įžeidžiamą charakterį, Čerčilis II-o pasaulinio karo metu naudojo jį kaip pergalės ženklą. Daugumoje Europos šalių reiškia – 2.

Gestų grupės

Kūno kalba, kaip bet kuri kalba susideda iš žodžių, sakinių ir skyrybos ženklų.

Norite išmokti? Paskirkite per dieną nors penkiolika minučių mokymuisi suprasti kitų žmonių kūno kalbą ir savo pačių gestų analizei.

Lingvistikos tyrinėjimai parodė tiesioginį ryšį tarp socialinio statuso, valdžios ir jo žodyno. Kitaip tariant ant kuo aukštesnės socialinės pakopos žmogus stovi tuo žodinis bendravimas jam lengvesnis ir jis juo naudojasi plačiau negu mažiau kvalifikuotas ir išsilavinęs. Todėl žmonės neturintys turtingo žodyno labiau pasikliauja ir naudojasi gestų kalba. Taigi ant aukštesnio socialinio laiptelio stovintis žmogus nedaug tedaro gestų ir kūno judesių.

Kūno judesiai ir gestai priklauso ir nuo amžiaus.

Pavyzdžiui, jeigu vaikas abiem rankom užima burną tai signalas, kad jis bando apgauti tėvus. Šis gestas išlieka visam žmogaus gyvenimui, tačiau keičiasi jo išraiška. Paauglys nesuims burnos abiem rankom, tačiau pakels vieną ranką ir pirštais lengvai trins lūpas. Kai suaugęs žmogus meluoja, jo smegenys nesąmoningai duoda komandą rankai pridengti burną, bandant blokuoti melagingus žodžius.

Delnų gestai

Atviri delnai visada asocijavosi su nuoširdumu, sąžiningumu,atsidavimu ir nuolankumu.

Ranka priglausta prie širdies – nuoširdumo gestas.

Pakelta ranka delnu į aplinkinius –priesaikos gestas.

Delnai į viršų – nuolankumo gestas, prašytojo privilegija.

Delnai žemyn – raminimo poza, dominavimo gestas.

Bandymas paslėpti delnus – signalas, kad pašnekovas nori nuslėpti tiesą.

Pirštai sugniaužti į kumštį delnu žemyn su ištiestu smiliumi – reikalavimo paklusti gestas (labai neigiamas).

Rankų paspaudimai

Rankos paspaudimas turi būti lygiaverčių partnerių.

Dominuojantis rankos padavimas – delnu žemyn.

Nuolankus – delnu aukštyn.

Dominuojančio pašnekovo neutralizavimas ir situacijos kontrolės perėmimas. Žingsnis kaire po to dešine koja įsiveržiant į pašnekovo intymią zoną (elegantiškas būdas). Rankos suėmimas už riešo iš viršaus (drastiškas reikia atsargiai naudoti).

Stiprus rankos paspaudimas– europietiškas, švelnus – arabiškas, rytietiškas, nestiprus spustelėjimas – moteriškas.

Rankos paspaudimas “pirštinė” – politiko. Tinka tik gerai pažįstamų žmonių tarpe..

Labai nemalonus “padvėsusios žuvies” rankos paspaudimas ypač, jei dar ranka šalta ir drėgna.

“Traškančių pirštų” rankos paspaudimas, jo išvengti neįmanoma. Galima reakcija apibarti arba užvanoti per nosį tokiam agresyviam smarkuoliui.

Ištiesta ranka taip pat sako apie partnerio agresyvumą. Taip dažnai sveikinasi kaimo žmonės.

Rankų pirštų paspaudimas panašus ne iki galo įgyvendintą ištiestos rankos paspaudimą.

Rankos patraukimas į save gali reikšti arba pašnekovo neužtikrintumą ir norą būti tik savo teritorijoje, arba tai kad jis atvyko iš šalies kurioje intymi zona yra žymiai mažesnė, tada viskas tvarkoje.

Rankos paspaudimas kaire ranka paspaudžiant riešą noras parodyti ypatingus jausmus perduodamus pašnekovui. Jausmų gilumas nustatomas pagal atstumą. Pvz. dilbio paspaudimas reiškia stipresnes emocijas ir peties paspaudimas kaire ranka leidžiamas tik tarp žmonių tarp kurių yra gilus emocinis ryšys. Politikui tai savižudybė, nes tai atstumia partnerį.

Pasidalinkite poromis ir pabandykite paduoti rankas pasisveikinimui įvairiais būdais. Paanalizuokite savo jausmus.

Rankų gestai

Delnų trynimas – teigiamo laukimo ženklas.

Nykščio ir smiliaus trynimas materialaus laukimo ženklas.

Sunerti pirštai nusivylimo ir noro nuslėpti savo neigiamą požiūrį signalas.

Galimos trys padėtys: rankos sulenktos per alkūnes ir pirštai pakelti, rankos ant stalo ir rankos nuleistos

Sunkiausia valdyti žmogų, jeigu sunerti pirštai pakelti.

Lengviausia susitarti su pašnekovu, kurio rankos ant stalo.

Reikia pasistengti rasti galimybę išskleisti jo rankas ir atverti delnus.

Sujungti pirštų galiukai “bokšto” poza reiškia pasitikėjimą savimi.

Stogas aukštyn, kada kalba, stogas žemyn, kada klauso.

Rankos už nugaros, vienos rankos delnu suimta kita ranka demonstruoja pasitikėjimą savimi, viršenybę virš kitų, Užtenka stresinėje situacijoje stotis į tokią pozą ir pasijausite užtikrinčiau. Tokią pozą mėgsta aristokratai, mokyklų direktoriai pasivaikščiojimo po mokyklą metu, policininkai budėjimo metu ir žmonės užimantys aukštą visuomeninę padėtį. Žmogus atidengia labiausiai pažeidžiamas kūno dalis – pilvą, širdį, gerklę, tuo nesąmoningai demonstruodami bebaimiškumą.

Nykščių demonstravimas reiškia charakterio jėgą, tačiau tai yra tik dalis gestų visumoje.

Akies
voko trynimas – smegenų bandymas blokuoti apgavystės, abejonės arba melo vizualinį priėmimą.

Ausies spenelio trynimas, rankos pridėjimas prie ausies – mėginimas negirdėti melo.

Kaklo kasymas dominuojančios rankos smiliumi nedaugiau penkių kartų – abejonė ir netikrumas.

Kalnieriaus atitraukimas pirštu reiškia melą. Verta būtų tokiu atveju paklausti pašnekovo – “ar negalėtumėte pakartoti?”, “Paaiškinkite man šią dalį detaliau”.

Pirštas burnoje – vidinis poreikis palaikymo, paskatinimo.

Ranka paremtas smakras ar veidas – nuobodulio ženklas.

Sugniaužta ranka su ištiestu smiliumi paremta galva – vertinimo ženklas.

Smilius vertikaliai, o nykštys remia smakrą – pašnekovas nusiteikęs kritiškai.

Smakro glostymas pirštais – sprendimo priėmimo ženklas.

Galvos, pakaušio trynimas ir plekšnojimas per kaktą – savęs smerkimo už užmiršimą ženklas.

Rankų sukryžiavimas ant krūtinės – gynybinė arba bandymo slėptis nuo nepageidaujamos situacijos ženklas. Gali būti negatyvaus požiūrio į viską pasaulyje ženklas.

Kojų sukryžiavimas taip pat yra barjero ženklas. Tai negatyvumo poza.

Koja suimta rankomis ir užkelta ant kitos kojos užsispyrimo ženklas.

Sėdinti moteris sukryžiuotomis kojomis ir rankomis duoda savo vyrui arba draugui ženklą, kad ji nepritaria. Šis ženklas paplitęs daugelyje pasaulio šalių.

Kitus gestus ir ženklus suprasti ir išmokti suvokti reikia atskiros disciplinos, kuri vadinasi “kūno kalba”.

Teritorijos ir zonos

Šeštajame dešimtmetyje amerikiečių antropologas Edvardas T. Holas buvo vienas iš žmogaus erdvės poreikių tyrinėjimo pionierių. Jis įvedė terminą proksimika kilusį iš anglų kalbos žodžio proximity – artumas.

Asmeninė erdvė – zonos

Kiekvienas žmogus priklausomai nuo to kokioje vietovėje užaugo turi savo asmenini “oro gaubtą”. Tai yra zona, kurią pažeidęs kitas žmogus tampa įsibrovėliu.

Baltaodžiui priklausančiam viduriniai klasei “oro gaubto” spindulys praktiškai vienodas. Jį galima suskirstyti į keturias pagrindines zonas.

Intymi zona (nuo15 iki 45 cm); Tai pati svarbiausia zona, kurią žmogus laiko savo nuosavybe. Tik patys artimiausi į ją įleidžiami.

Asmeninė zona (nuo 46 cm iki 1,22 m); Tokiu atstumu mes stovime vieni nuo kitų vakarėliuose, pobūviuose.

Socialinė zona (nuo 1,22 iki 3,6 m); Tokiu atstumu mes bendraujame su pašaliniu asmeniu – pardavėju, santechniku ir pan.

Publikos zona (virš 3,6 m.) Kai mes kreipiamės į didelę žmonių grupę toks atstumas mums labiausiai priimtinas.

Jeigu kito asmens būvimą socialinėje ir asmeninėje zonoje mes galime pakęsti, tai įsibrovimas į intymią zoną susijęs su mūsų fiziologiniais pokyčiais. Padidėja adrenalino išmetimas į kraują, padažnėja pulsas, daugiau kraujo patenka į smegenis, raumenys įsitempia nesąmoningai bandant atremti puolimą, nes įsibrovimas gali būti sąlygotas priešiškų ketinimų.

Štai sąrašas nerašytų taisyklių, kurių laikosi vakariečiai perpildytame lifte arba visuomeniniame transporte:

– Jums nevalia kalbėtis su bet kuo tame tarpe su pažįstamais.

– Jūs privalote visomis jėgomis vengti žvilgsninio kontakto su aplinkiniais.

– Jūs privalote slėpti savo jausmus. Bet koks emocijų reiškimas neleistinas.

– Jeigu turite knygą ar laikraštį, turite pilnai atsidėti jo skaitymui.

– Kuo daugiau žmonių, tuo mažiau privalote judėti.

– Liftuose jūs privalote susikaupę žiūrėti į virš durų užsidegančius aukštų numerius.

Kuo tankiau apgyvendintoje teritorijoje gyvename tuo mažesnis mūsų intymios zonos spindulys, to neturime pamiršti bendraudami su žmogumi atvykusi iš retai apgyvendinto krašto. Nes įsibrovimas į jo įprastą intymią zoną gali būti suprastas kaip seksualinis priekabiavimas.

Automobilyje žmogus tarsi pasikeičia, dažnai jis linkęs išplėsti savo socialinę zoną.

Balso tonas – intonacijos

– ramus išlaikytas – natūralus sveiko žmogaus požymis.

– su patosu pastoviai vartojamas ne scenoje – signalizuoja apie egoizmą, pasipūtimą, pasikėlimą. (gyvenimo artistas)

– pakeltas – signalizuoja apie nepritarimą, pasipiktinimą, protestą. Pastoviai vartojamas signalizuoja apie asmens nepilnavertiškumą, emocines problemas, stresą.

– spiegiantis – nesąmoningas bandymas apsisaugoti nuo įsivaizduojamos agresijos. Nervinio nuovargio požymis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2106 žodžiai iš 6995 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.