I tema Teisėsaugos institucijų kurso dalykas, sistema, šaltiniai
1.Teisėsaugos institucijų sąvoka, sistema, pagrindiniai veiklos bruožai
Teisėsauga-tai tam tikrų institucijų, taikančių teisinės prievartos ir
teisinės gynybos priemones veikla, kuria siekiama užtikrinti normalų
teisinės sistemos funkcionavimą.
Teisėsauga- tai specialių valstybės institucijų ir nepriklausomų asmenų,
kuriems valstybė patikėjo vykdyti tam tikras jai priklausančias funkcijas,
veikla, užtikrinant teisės apsaugą ir tinkamą jos įgyvendinimą.
Teisėsaugos institucijos yra specialios valstybės institucijos ir
nepriklausomi asmenys, užtikrinantys teisės apsaugą ir tinkamą jos
įgyvendinimą.
Teisę taikančios institucijos-tai visos teisėsaugos institucijos tai
užtikrinančios iš pačios teisę taikančios
institucijos.
Teisėsaugos institucijų sistema:
1.LR Konstitucinis Teismas
2.Teismai
3.Prokuratūra
4.Kriminalinės arba baudžiamosios justicijos institucijos:
a) vidaus tarnybos institucijos:
-policija
-valstybės sienos apsaugos tarnyba A-valstybės institucijos
A -finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba B-privatūs asmenys
b) specialiųjų tyrimų tarnyba
c) valstybės saugumo departamentas
d) karo policija
e) advokatūra
B f) notariatas
g) antstoliai
Pagrindiniai teisėsaugos institucijų veiklos bruožai
1.Teisėsaugos institucijos savo veiklą pradeda tik turėdamos savo veiklos
pradžios teisinį pagrindą. Pvz. pranešimas apie nusikalstamą veiką,
ieškinio padavimas
2.Teisėsaugos institucijos veikia tik vadovaudamosios įstatymu, o tam
tikru atveju pagal nustatytą procesinę formą. Procesinę formą nustato BPK,
CPK, ATPK. Procesinės formos nesilaikymas užtraukia atšaukimą. Pvz.
nuosprendžio.
3.Teisėsaugos institucijos funkcijas gali vykdyti tik teisėsaugos
institucijų pareigūnai, turintys specialų, dažniausiai teisinį, pasirengimą
ir atitinkantys kitus įstatymų nustatytus reikalavimus.
4.Teisėsaugos institucijų sprendimai dažniausiai yra teisinio poveikio
priemonės, Jie turi būti teisėti ir pagrįsti.
5.Teisėtus ir pagrįstus teisėsaugos institucijos sprendimus privaloma
vykdyti. Vykdymas užtikrinamas valstybės prievarta.
Teisėti-kuriuose yra tinkamai pritaikyta materialiosios teisės normos ir
kurie priimti laikantis procesinės teisės normos tvarkos.
Jei nors vienos dalies nėra-tas sprendimas nėra teisėtas.
Sprendimo pagrįstumas-motyvavimas konkrečiomis įvykio aplinkybėmis, jos
turi būti nustatytos įstatymo numatyta tvarka, faktinėmis aplinkybėmis (tam
tikru laiku, tam tikroje vietoje, tam tikras asmuo).
Aplinkybes galima nustatinėti tiktai renkant faktines žinias.
6.Teisėsaugos institucijų sprendimai, susiję su asmens teisių ir laisvių
ribojimu, gali būti skundžiami įstatymų numatyta tvarka (Konstitucijos 30
str.)
2.Teisėsaugos institucijų uždaviniai ir funkcijos
Uždaviniai:
1.Saugoti asmens teises ir laisves. Jas privalo užtikrinti teisėsaugos
institucijos.
2.Ginti pažeistą teisę ir, jeigu įmanoma, ją atstatyti.
3.Nubausti pažeidėją, ypač tais atvejais, kai teisę atkurti neįmanoma.
Vykdydamos šiuos uždavinius, kiekviena institucija atlieka tam tikras
funkcijas.
Funkcija-uždavinių įgyvendinimo būdai.
Teisinės sistemos funkcijos:
1. Konstitucinė kontrolė. Šią funkciją vykdo LR Konstitucinis Teismas.
2. Teisingumo vykdymas. Tai pagrindinė teismų funkcija.
3. Teismo sprendimų ir nuosprendžių vykdymas. Vykdo antstoliai ir kitos
institucijos.
4. Operatyvinė veikla. Tai yra ne visai savarankiška funkcija. Jas
vykdančios institucijos: policija, VSD, STT, FNTT, VSAT, muitinė
(kontrabandos bylose).
5. Nusikalstamų veikų tyrimas. Nusikalstamų veikų tyrimą atlieka
prokuratūra, visos kriminalinės justicijos institucijos, muitinė
(kontrabandos bylose), tolimojo plaukiojimo laivų kapitonai, pataisos
įstaigų direktoriai. Reglamentuoja BPK
6. Kaltinimas. Įgyvendina prokuratūra. Skiriamoji riba tarp nusikalstamų
veikų tyrimo ir kaltinimo yra bylos perdavimas teismui.
7. Teisinės pagalbos teikimas (gynyba). Gynyba reikalinga tik jei asmuo
kaltinamas BP. CP nėra gynybos, bet yra teisinė pagalba. Įgyvendina
advokatai, tačiau ne tik jie. Advokatų padėjėjai įstatymų numatytais
atvejais gali teikti teisinę pagalbą ir vykdyti gynybą.
8. Teisėtos civilinės apyvartos užtikrinimas. Įgyvendina notarai.
Užtikrina, kad civiliniuose procesuose nebūtų neteisėtų sandorių.
9. Nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija. Bendra
kriminalinės justicijos institucijų funkcija. 1997 metais buvo
įsteigtas Nusikalstamumo prevencijos Lietuvoje centras. Jis
koordinuoja ne tik TI, bet ir kitų institucijų veiklą. Tai viešoji
nepelno įstaiga.
Kai kurias funkcijas įgyvendina išimtinai viena TI, o kai kurias kelios TI
bei ne teisėsaugos, o ir kitos institucijos.
Kai kurios funkcijos prasideda ir baigiasi nesusidurdamos su kitomis TI
funkcijomis. Tačiau būna ir įgyvendinamų nuosekliai viena po kitos
arba net
kelios tuo pačiu metu.
3.Pagrindinės teisėsaugos institucijų veiklos kryptys
Reikia skirti funkcijas ir veiklos kryptis. Riba gali būti nubrėžta per
uždavinių ir tikslų, kuriuos apsprendžia valstybės teisinė politika,
atskyrimą. TI veiklos tikslai yra suformuluoti programiniuose dokumentuose
(pvz., vyriausybės programa)
Veiklos kryptys:
1. Norminių aktų, reglamentuojančių TI organizaciją ir veiklą, projektų
rengimas.
2. TI bendradarbiavimas, įgyvendinant joms pavestas funkcijas.
3. TI sistemos ir veiklos tobulinimas, jų įgaliojimų ir veiklos
apribojimas.
4. Naujų teisinių ir mokslinių techninių kovos su nusikalstamumu metodų
ir būdų kūrimas. Teisinės priemonės apibrėžtos įstatymais. Kova su
nusikalstamumu – kriminalinės justicijos funkcija.
5. Kitų institucijų ir piliečių įtraukimas į kovą su nusikalstamumu.
6. TI finansinės ir materialinės techninės bazės vystymas.
4.Teisėsaugos institucijų kurso dalykas ir sistema
TI kurso dalykas yra teisėsaugos institucijų organizavimas ir veikla.
Dalyką sudaro:
1.Teisėsaugos institucijų sudarymas:
a) tų institucijų įsteigimas
b) pareigūnų priėmimas į tarnybą ir atleidimas
2.Teisėsaugos institucijų darbo organizavimas:
a) TI sistema ir struktūra
b) vadovavimas institucijai
c) pareigūnų tarnyba
3.TI kompetencija:
a) TI uždaviniai
b) TI funkcijos.
7. Teisėsaugos institucijų kurso šaltinių sąvoka ir klasifikacija
Teisės šaltiniai (pagal pozityvizmą) – rašytiniai norminiai aktai.
Pagal prigimtinę teisę – teisės šaltiniai yra įgimtiniai. Norminiai
aktai, kurie prieštarauja prigimtiniai normai – negalioja.
TI kurso šaltiniai – LR įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių reguliavimo
dalyku yra teisėsaugos institucijų organizavimo ir veiklos pagrindai. TI
kurso šaltiniai taip pat yra Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie atitinka
bent vieną sąlygą:
a) jei nagrinėjimo dalyku yra įstatymas ar kitas aktas, liečiantis
teisėsaugos institucijas;
b) tokie nutarimai, kuriuose nagrinėjamas įstatymų ar kitų teisės aktų
atitikimas Konstitucijos straipsniams, kurie yra teisėsaugos
institucijų kurso šaltiniais.
TI kurso šaltiniai skirstomi : pagal reguliavimo dalyką:
1. Bendrieji teisės aktai:
a) LR Konstitucija;
b) tarptautinės ratifikuotos sutartys
c) CPK, BPK, ATPK.
2. Specialieji norminiai aktai – reglamentuoja atskirų TI organizaciją
ir veiklą:
a) teismų įstatymas;
b) prokuratūros įstatymas ir kt.
Pagal formą ir teisinę galią:
1. LR Konstitucija
2. Ratifikuotos tarptautinės sutartys (Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencija)
3. Konstituciniai įstatymai
4. Įstatymai
5. Konstitucinio teismo nutarimai (1999 12 21 dėl teismų
įstatymo kai kurių straipsnių atitikimo Konstitucijai)
6. Seimo nutarimai (dėl teisinės sistemos reformos metmenų
įgyvendinimo)
7. LR Prezidento dekretai (dekretai, kuriais nustatomas teisėjų
skaičius)
8. LR vyriausybės nutarimai (nutarimas, kuriuo patvirtintas
teisinių pareigybių sąrašas)
9. Žinybiniai norminiai aktai (teismų tarybos nutarimai,
ministrų įsakymai, generalinio prokuroro įsakymai).
7.Lietuvos Respublikos Konstitucija kaip teisėsaugos institucijų kurso
šaltinis
LR Konstitucija-tai aukščiausios galios teisinis aktas ir norminiai aktai
negali jam prieštarauti. Konstitucija yra vientisas ir nedalomas norminis
aktas.
1.Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo principai:
a. Teisėtumo
b. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas
c. Teisėjų ir teismų nepriklausomumo
d. Lygybės įstatymui ir teismui
e. Pažeistų teisių teisminės gynybos
f. Bylų nagrinėjimo viešumo
g. Valstybinės kalbos
h. Nekaltumo prezumpcijos
i. Teisės į gynybą
1. Konstitucijoje yra įtvirtinti kai kurių TI organizavimo ir veiklos
teisiniai pagrindai
a. LR Konstitucinio teismo organizavimo ir veiklos pagrindai (102 –
108 str.)
b. Teismų organizavimo ir veiklos pagrindai (9 skirsnis)
i. Teismų sistema
ii. Teisėjų skyrimo tvarka
iii. Apribojimai teisėjams
iv. Teisėjų imunitetas
v. Teisėjų atleidimas ir pašalinimas
c. Prokuratūros organizavimo ir veiklos pagrindai (118 str.)
II tema. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
1.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusas ir vieta valstybės
institucijų sistemoje
Reglamentuoja K VIII skirsnis, LR Konstitucinio teismo įstatymas (KTĮ)
Tai teisminė institucija, kuri nevykdo teisingumo. Bet galima sakyti, kad
vykdo konstitucinės priežiūros teisingumą, konstitucinį teisėtumą.
Konstitucijos ir Konstitucinio teismo numatytais atvejais Konstitucinis
teismas teikia Seimui ir Prezidentui išvadas. Nebuvo formaliai įsteigtas.
Pradėjo
1993 metais.
2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sudėtis ir sudarymo tvarka
Reglamentuoja K 103 str. ir KTĮ 4 str.
Konstitucinį teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami 9 metams 1 kadencijai. Kas
3 metai atnaujinamas 1/3.
3.Reikalavimai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjui
Reglamentuoja KTĮ 5 str. ir 6 str.
Reikalavimai:
1. LR pilietis
2. Nepriekaištinga reputacija
3. Turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą
4. Ne mažesnis kaip 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio teisinio
darbo stažas.
4.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjo skyrimas ir teisėjo
įgaliojimų nutraukimas
Teisėjų skyrimo tvarka
Teisėjus skiria Seimas po lygiai iš kandidatų, kuriuos pateikia:
– Prezidentas
– Seimo pirmininkas
– Aukščiausiojo teismo pirmininkas
Kadencijos pabaiga yra atitinkamų metų kovo mėn. trečias ketvirtadienis.
Kandidatai turi būti pasiūlyti ne vėliau kaip 3 mėn. iki kadencijos
pabaigos
Jei teisėjo kadencija truko ne ilgiau kaip 6 metus, jie po 3 metų gali vėl
būti skiriami 2 kartą. Jei įgaliojimai nutrūksta, tai į jo vietą skiriamas
teisėjas tik likusiam laikui.
Teisėjo įgaliojimų nutraukimą reglamentuoja K 108 str. ir KTĮ 11 str.
Konstitucinio Teismo teisėjo įgaliojimai nutrūksta, kai:
1. Pasibaigia įgaliojimų laikas;
2. Jis miršta;
3. Atsistatydina (Sprendimą priima Seimas Seimo pirmininko teikimu);
4. Negali eiti savo pareigų dėl sveikatos būklės (kai yra Konstitucinio
Teismo sprendimas ir sveikatos apsaugos ministro sudarytos gydytojų
komisijos išvada);
5. Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
5.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas
Reglamentuoja k 103 str.
Skyrimo tvarka:
Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas
Respublikos Prezidento teikimu.
Konstitucinio teismo pirmininko kompetencija
Jis turi visus įgaliojimus, kaip ir kiti teisėjai.
Reglamentuoja KTĮ 13 str.
Konstitucinio teismo pirmininkas greta teisėjo pareigų:
1. Vadovauja Konstitucinio teismo darbui.
2. Šaukia Konstitucinio teismo posėdžius ir jiems pirmininkauja.
3. Siūlo Konstituciniam teismui svarstytinus klausimus.
4. Paskirsto darbus Konstitucinio teismo teisėjams.
5. Teikia Konstituciniam teismui tvirtinti jo aparato struktūrą ir
etatus, bei priima ir atleidžia aparato darbuotojus.
6. Leidžia įsakymus ir potvarkius.
Konstitucinio teismo pirmininko pavadavimas
Reglamentuoja KTĮ 14 str.
Laikinai eina Konstitucinio teismo pirmininko pareigas:
1. Konstitucinio teismo pirmininko paskirtas teisėjas.
2. Didžiausią teisininko darbo stažą turintis teisėjas.
6.Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencija
Reglamentuoja K 105 str.
Dvi Konstitucinio teismo dalys:
1. Jis nagrinėja bylas dėl teisės aktų atitikimo Konstitucijai ir
įstatymams.
2. Teikia išvadas Konstitucijoje numatytais atvejais.
Bylų kategorijos (Reglamentuoja KTĮ 63 str.)
a) bylas dėl įstatymų ir kitų Seimo aktų atitikimo LR Konstitucijai (Seimo
aktai-nutarimai).
b) bylas dėl Prezidento aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.
c) bylas dėl Vyriausybės aktų atitikimo Konstitucijai ir įstatymams.
Konstitucinis teismas gali nagrinėti tiek viso akto, tiek dalies atitikimą
Konstitucijai
Tam, kad byla būtų nagrinėjama turi būti:
1. Vada (Konstitucinio teismo įstatymo tvarka ir nustatytos formos
prašymo padavimas)
2. Pagrindas (teisiškai motyvuota abejonė, kad aktas ar jo dalis
prieštarauja Konstitucijai ar įstatymui.)
Išnagrinėjęs bylą Konstitucinis teismas priima nutarimą:
• Pripažinimas, kad teisės aktas prieštarauja Konstitucijai
• Pripažinimas, kad teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai (be
pasekmių).
Pasekmės – KTĮ 72str.,K 107str.
Teisės aktas ar jo dalis negali būti taikomas nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio teismo sprendimas, kad atitinkamas
aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams.
Antra kompetencijos dalis – teikia išvadas. KTĮ 73str. K 105str.:
1. Ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Prezidento ar Seimo narių
rinkimus.
2. Ar Prezidento sveikatos būklė leidžia jam ir toliau eiti pareigas.
3. Ar LR tarptautinės sutartys neprieštarauja Konstitucijai.
4. Ar Seimo narių ir valstybės pareigūnų, kuriems pradėta apkaltos byla,
konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
7. Prašymų ir paklausimų Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
padavimas
Reglamentuoja K 106str. Prašymų padavimą- KTĮ 65str.
Paklausimo padavimą- KTĮ 74str.
Prašymų padavimą reglamentuoja KTĮ 65 str.
Kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymu ištirti gali:
1. Seimas savo nutarimu ir tokiu atveju akto galiojimas
sustabdomas.
2. Ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė
3. Teismai, nagrinėdami bylą, kai byloje reikia taikyti konkretų
teisės aktą
4. Vyriausybė. Dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto. Negali
kreiptis dėl savo ir Prezidento aktų.
5. Prezidentas. Dėl vyriausybės akto atitikimo
įstatymams ir
Konstitucijai.
Konstituciniai teismai gali atsisakyti nagrinėti prašymą (KTĮ 69 str.):
1. Kai Konstitucinis teismas jau pradėjęs nagrinėti bylą dėl to paties
dalyko.
2. Kai toks klausimas jau buvo nagrinėtas.
3. Kai prašymą pateikė ne tas asmuo ar institucija, kuri gali teikti
prašymus.
4. Kai prašymas nežinybingas.
5. Prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais.
Paklausimo padavimas
Reglamentuoja K 106, KTĮ 74 str.
Jos duodamos dėl išvadų.
Dėl visų rūšių išvadų gali kreiptis Seimas.
LR Prezidentas (tik dėl Seimo rinkimų, dėl tarptautinių sutarčių).
Konstitucinis teismas gali atsisakyti nagrinėti paklausimą. KTĮ 80 str.
III tema Teisminė valdžia
1.Teisminės valdžios sąvoka ir pagrindiniai bruožai
Valdžios rūšis įtvirtina Konstitucijos 5 straipsnis.
Jos yra 3:
a) įstatymų leidžiamoji (Seimas);
b) įstatymų vykdomoji (Vyriausybė ir Prezidentas);
c) teisminė valdžia (Teismas)
Valdžių pasidalijimo principas yra labai platus.
Enciklopedijoje Teisminė valdžia-teisminių institucijų, vykdančių
teisingumą, sistema.
Valdžia-teisė ir galia pajungti savo valiai.
Bendresnis apibrėžimas: Teisminė valdžia –tai yra specialių valstybės
institucijų-teismų-įgaliojimai spręsti priskirtus jų kompetencijai
klausimus, kylančius taikant teisę ir šių įgaliojimų realizavimas
civilinio, baudžiamojo ir administracinio proceso tvarka.
Pilnesnis apibrėžimas: Teisminė valdžia-tai yra valstybinės valdžios
dalis, kurią sudarančios specialios valstybinės institucijos-teismai-turi
valstybės suteiktą išeitinę kompetenciją, nepriklausomai nuo kitų valdžių
ar proceso dalyvių įtakos, įstatymo nustatyta procesine tvarka vykdyti
teisingumą ir kitas įstatymu jai pavestas funkcijas.
Teisminės valdžios bruožai:
1.Teisminė valdžia-tai valstybinės valdžios dalis, kurią įgyvendina
valstybės institucijos ir ji išreiškia valstybės valią. Tai įtvirtina
Konstitucijos 109 str. 4d.
2.Teisminė valdžia priklauso teismams, t.y. valstybės institucijoms
sudaromoms Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka.
3.Teisminės valdžios išimtinumas, teisminę valdžią įgyvendina tik teismai.
K 109 str. 1d.
4.Teisminės valdžios nepriklausomumas, savarankiškumas ir išskirtinumas.
Nepriklausomumas – teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra
nepriklausomi ir klauso tik įstatymo.
Savarankiškumas – savo funkcijomis teismai nesidalija su kitomis
institucijomis ir jų sprendimai jokių patvirtinimų nereikalauja.
Išskirtinumas – teismai sudaro atskirą valstybės institucijų sistemą,
kuri neįeina į jokią kitą valstybės struktūrą ir niekam nepavaldi.
5.Teisminės valdžios įstatymiškumas. Kaip ir visos kitos valdžios
vadovaujasi įstatymais.
6.Teisminės valdžios veikos procesinė tvarka. Ją nustato procesiniai
įstatymai CPK, BPK, ATPK.
2.Teisingumo sąvoka ir savybės
Svarbiausia teismų funkcija – teisingumas.
Teisingumas reiškia:
1. teismo veiklą
2. teismo veiklos vykdymą pagal teisę
Teisingumas – tai procesine tvarka atliekama teismų veikla, teismo
posėdžiuose nagrinėjant baudžiamąsias, civilines ar administracines bylas,
kuria siekiama teisingai, pagrįstai ir teisėtai jas išspręsti. Teisena –
procesas nuo pradžios iki galo.
Teisingumo savybės:
1. teisingumą vykdo tik teismai
2. teisingumas vykdomas ypatinga procesine tvarka.
3. teisingumas vykdomas nagrinėjant baudžiamąsias, civilines,
administracines bylas.
Administracines bylas nagrinėja apie 40 kitų institucijų. Jos nepažeidžia
Konstitucijos nuostatos. Tų pareigūnų sprendimą galima skųsti teismui.
4. byla turi būti išspręsta teisėtai, pagrįstai ir teisingai.
teisėtai – nagrinėjant ir sprendžiant bylą turi būti laikomasi procesinės
teisės reikalavimų ir turi būti tinkamai pritaikytos materialinės teisės
normos.
pagrįstai – turi būti tinkamai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės ir
tos aplinkybės nustatytos įrodymais.
teisingai – laikantis tiesos.
5. jeigu teismas išsprendžia bylą iš esmės, o tai reiškia atsakyti į
klausimą kas teisus šioje konkrečioje situacijoje, tai bylos
nagrinėjimas baigiamas teisingumo vykdymo aktu.
Teisingumo vykdymo aktai:
1. Sprendimai – civilinėse ir administracinėse bylose.
2. Nuosprendžiai – baudžiamosiose bylose.
Bendras požymis – jie privalomi vykdyti visiems asmenis, kuriems buvo jie
priimti. Jie prilygsta įstatymams. Jie įsiteisina ne iš karto, t.y. pilną
teisinę galią jie įgauna tik po tam tikro laiko, kad būtų laiko teismo
sprendimus apskųsti.
3.Teisingumo principų sąvoka ir sistema
Principas- tam tikra idėja, kuri nereikalauja papildomo įrodinėjimo,
patvirtinimo. Principai yra įtvirtinti Konstitucijoje ir kai kurie-
įstatymuose.
Teisingumo principai – LR Konstitucijoje įtvirtintos arba iš jos
išplaukiančios pagrindinės teisinės nuostatos, apsprendžiančios valstybės
institucijų, įgyvendinančių teisminę valdžią, organizaciją ir veiklą.
bendrumą:
1. bendrieji principai – būdingi visai teisinei sistemai. (teisėtumo,
valstybinės kalbos principai)
2. tarpšakiniai principai – būdingi kelioms teisės šakoms. (bylų
nagrinėjimo viešumas)
3. šakiniai principai – tam tikros teisės šakos principai.
• Konstituciniai principai- tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.
• Principai, įtvirtinti kai kuriuose įstatymuose.
3.1 Teisėtumo principas
Konstitucinis, bendras universalus teisės principas. Jis reikalauja, kad
visi asmenys griežtai ir nenukrypstamai laikytųsi įstatymų ir
Konstitucijos bei juos vykdytų.
Du teisėtumo principo aspektai:
1.Visi privalo vykdyti Konstituciją ir įstatymus (K. 28 str.)
Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (K. 7 str.III d.)
2.Įstatymai neturi prieštarauti Konstitucijai (K. 7 str. I d.)
Teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai
(K.110 str. I d.)
3.2. Principas „Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai“
Tai Konstitucinis principas-(K.109 str. Id.)
3.3. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas
Tai konstitucinis principas, įtvirtintas konstitucijoje (K109 str. 2, 3
d.). Dar vadinamas teismų bešališkumo principu. (TĮ 2, 3, 45 – 50 str.)
Nepriklausomumas – tai tokių sąlygų sudarymas, kurioms esant teisėjai ir
teismai galėtų nagrinėti bylas vadovaudamiesi tik įstatymais ir vidiniu
įsitikinimu.
Teisėjų ir teismų nepriklausomumas:
1. teismų, kaip teisminės valdžios nepriklausomumo užtikrinimas (T 2
str.)
2. teisėjų nepriklausomumas
1 aspekto garantijos:
1. Organizacinis savarankiškumas. Įgyvendinamas per teismų savivaldą (T
113 – 125)
2. Teismų įstatymu yra laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos
(T 126 – 129)
3. Administravimas teismuose (T 102 – 112). Administravimą teismuose
užtikrina patys teisėjai.
2 aspekto garantijos:
1. išorinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas bet kokiu būdu
kištis į teisėjų veiklą, kai jie vykdo teisingumą. (K 114 str., T 3
str.)Garantijos:
a. apsaugos nuo pašalinių asmenų kišimosi į teisėjų veiklą
garantija
i. teisėjų įgaliojimų pastovumas
ii. draudimas daryti poveikį, draudimas teisėjui užsiimti kokia
nors kita veikla kaip teisėjas, išskyrus mokslinę veiklą.
iii. teisėjų imunitetas (asmens neliečiamumas). Teisėjai
neatsako administracine tvarka, o tik drausmine. Draudžiama
įeiti į teisėjui priklausančias patalpas. Jei sulaikytas
teisėjas be dokumentų, nustačius jo tapatybę jis turi būti
tuoj pat paleistas. Teisėjas neatsako už žalą, atsiradusią
proceso šaliai, jei ji padaryta nepagrįstu ar neteisėtu
sprendimu. Ji atlyginama iš valstybės biudžeto, išskyrus,
kai teisėjas už sprendimą patrauktas baudžiamojoj
atsakomybei.
iv. Teisėjų socialinio pobūdžio garantijos
b. Apsaugos nuo teisminės valdžios kišimosi į teisėjų veiklą
garantijos (reglamentuotos procesiniuose įstatymuose)
i. Tik pats teisėjas (teismas) nustato bylos nagrinėjimo
kryptį ir sprendžia visus su bylos nagrinėjimu susijusius
klausimus.
ii. Sprendimų priėmimo tvarka:
1. Sprendimas – teisingumo aktas – priimamas tik
sprendimų kambaryje, kur gali būti tik teisėjai ir
yra užtikrinamas pasitarimo slaptumas. (BPK 80 str.)
2. kai sprendimai kolegialūs, jie priimami balsuojant.
* Teisėjai negali susilaikyti.
* Klausimai formuojami , kad būtų galima atsakyti tik
„taip“ arba „ne“.
* Pirmas balsuoja mažiausią teisinio darbo stažą
turintis teisėjas, o paskutinis – teismo pirmininkas
* Sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Įkalinant
iki gyvos galvos – būtinas visų teisėjų pritarimas.
iii. Aukštesnės instancijos teismas negali nurodyti žemesniam
teismui, kokį sprendimą jis turi priimti.
2. Vidinis teisėjų nepriklausomumas – tai draudimas pačiam teisėjui
paklusti bet kokiam pašaliniam poveikiui sprendžiant bet kokią bylą.
(T 43 str. Taip pat įtvirtinta ir teisėjų etikos taisyklėse).
Garantijos: Teisėjų nusišalinimo ir nušalinimo institutas (T 34 str., 43
str. 3 d.)
Nusišalinimas – reikalavimas teisėjams nusišalinti nuo tam tikrų bylų
nagrinėjimo, esant įstatymo numatytiems pagrindams.
3.4. Lygybės įstatymui ir teismui principas
Įtvirtintas K. 29 str. ir TĮ 6 str.:
K. 29 str.
„Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi
asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų
dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės
padėties,
tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.“
Pozityvūs ribojimai: teisėjų neliečiamumas, seimo narių, vyriausybės narių
imunitetas, kai kuriais atvejais ir prokurorų. Tikslas – suteikti ne
privilegijas, o tam tikras veiklos garantijas.
3.5.Pažeistų teisių teisminės gynybos principas
Konstitucinis principas, įtvirtintas K. 30 str. ir TĮ 4-5 str.
K. 30 str.
„Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę
kreiptis į teismą. Asmeniui padarytos materialinės ir koralinės žalos
atlyginimą nustato įstatymas.“
4str. Teisė į teisminę gynybą.
5str. Teisė į nepriklausomą , nešališką ir operatyvų teismą.
3.6. Bylų nagrinėjimo viešumas
K. 117 str.
Proceso dalyviai – asmenys, turintys suinteresuotumą bylos baigtimi.
Yra du viešumo aspektai:
1. paties proceso viešumas
a. proceso viešumas proceso dalyviams – visi jie turi teisę ir, tam
tikrais atvejais, pareigą dalyvauti nagrinėjamoje byloje. Be
jokių apribojimų. Reglamentuoja procesiniai įstatymai. Žinoma,
yra išimčių – BPK 259 str. numato sankcijas asmenims,
pažeidinėjantiems teismo posėdžio tvarką. Atskirais atvejais
galima nagrinėti bylą ir be kaltinamojo.
b. viešumas kitiems asmenims – kiekvienas asmuo, sulaukęs 16 metų,
turi teisę stebėti kiekvieną teismo posėdį, išskyrus tuos
atvejus, kai teismo posėdžiai uždari. Uždaro teismo posėdžio
uždarumas reglamentuotas K 117.1, BPK ir CPK yra išsamus sąrašas
aplinkybių. Uždarą teismo posėdį numato teismo sprendimas,
paremtas įstatymu.
2. bylos medžiagos viešumas
a. galimybė susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga –
reglamentuoja CPK. Su bet kuria byla gali susipažinti byloje
nedalyvavę asmenys. Tvarką nustato teisingumo ministras.
b. spendimų ir nuosprendžių skelbimas spaudoje ir internete. Viso
sprendimo arba jo revoliucinės dalies skelbimas: „Teismų
praktika“ – Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis.
„Administracinių bylų praktika“
3.7. Valstybinės kalbos principas
Konstitucinis principas – 117str. IId.
Teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Asmenims, nemokantiems
lietuvių kalbos, garantuojama teisė nemokamo vertėjo dalyvavimui.
3.8. Nekaltumo prezumpcija
Konstitucinis principas – 31str. I d.
Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta
tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Veikia tik baudžiamajame procese, civiliniuose ir administraciniuose –
netaikomas.
Prezumpcija – faktų pripažinimas taip, kol neįrodoma kitaip. Prezumpcija
gali būti bet kada panaikinta, kai atsiranda realios tikrovės reiškinys.
Kaltu laikoma tik tada, kai priimtas teismo sprendimas ir jis įsiteisinęs.
Nuostatos, kurios patikslina asmens nekaltumą:
1. Asmens kaltumą turi įrodyti prokuroras ir ikiteisminės tyrimo
institucijos. Pats asmuo savo nekaltumo neprivalo įrodinėti.
Kaltinamasis gali neduoti parodymų.
2. Asmeniui, kuris įtariamas nusikaltimu, turi būti teisė į gynybą
3.9. Teisės į gynybą principas
Konstitucinis principas – 31str. VI d.
1. ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras turi išaiškinti
įtariamajam jo teises ir užtikrinti, kad tas asmuo jomis pasinaudotų.
2. gynėjo kvietimo ir paskyrimo garantijos. BPK 50 str. Nuo sulaikymo
arba pirmosios apklausos momento turi užtikrinti, kad teise būtų
galima pasinaudoti.
a. Faktinis (fizinis) sulaikymas
b. Procesinis (teisinis) sulaikymas – sulaikymo protokolo
užpildymas
Įtariamasis arba kaltinamasis gali pasirinkti ir pasikviesti bet
kokį gynėją.
3. būtinasis gynėjo dalyvavimas. BPK išvardinti atvejai, kai jo
dalyvavimas privalomas:
a. kai įtariamasis ar kaltinamasis nepilnametis
b. kai yra nebylys, neregys ar kitą fizinę ar psichinę negalę
turintis asmuo.
c. Jei gresia bausmė iki gyvos galvos
d. Jei nemoka valstybinės kalbos
e. Kai suimtas ikiteisminio tyrimo metu
4. nemokamas gynėjo dalyvavimas. Jo paslaugas apmoka valstybė. Valstybės
garantuojamos teisminės pagalbos įstatymas (2000). Nurodyta:
a. būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai
b. nelabai turtingi asmenys
3.10. Proceso koncentruotumas
Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje –
6str.
Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai
trumpiausią laiką. Užtikrinta teismo galimybė užkirsti kelią tyčiniam bylos
vilkinimui. Būdai:
1. procesinių ir kitų veiksmų atlikimo terminų nustatymas
2. proceso dalyvių pareiga atvykti kviečiamiems į teismą.
3. sankcijos asmenims be svarbios priežasties neatvykus į procesą. BPK –
30 MGL, atvesdinimas, areštas iki 1 mėn.
3. 11. Šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principas
Tarpšakinis principas.
CPK 17str., BPK 7str.-
įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas.
CPK12str., BPK 7str.- įtvirtintas rungtyniškumo principas.
Lygiateisiškumo pr. – šalių procesinės teisės yra lygios.
Rungimosi principas – kiekviena šalis gali pasisakyti dėl kitos šalies
įrodymų.
3.12. Teisminio nagrinėjimo betarpiškumas ir žodiškumas
Tarpšakinis principas iš procesinių teisės šakų. CPK – 14-15str., BPK –
242str.
Betarpiškumas – teismas pats privalo tiesiogiai betarpiškai ištirti
įrodymus, kuriais grindžia sprendimą.
Žodiškumas – visas procesas vyksta žodžiu.
IV TEMA TEISMŲ SISTEMA
1. Teismų sistemos sąvoka
Teismas, tai:
1. teisingumo vykdymo institucija
2. pats teisingumo vykdymas (teismo posėdis)
3. teisėjai, nagrinėjantys bylą (teismo sudėtis)
4. teismo pastatas
Teismų sistema – tai visuma valstybės teismų, kuriuos sieja bendri
teisminiai valdžiai keliami tikslai ir uždaviniai bei teismų valdžios ir
organizavimo principai.
Konstitucinis teismas į teismų sistemą neįeina.
LR tesimų sistema įtvirtinta K 111 str. ir TĮ 12 str.
LR teismų sistema:
1. Bendrosios kompetencijos teismai (išvardinti konstitucijoje):
a. Apylinkių teismai
b. Apygardų teismai
c. Apeliaciniai teismai
d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Jie nagrinėja civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai dar
nagrinėja kai kurias administracines bylas.
2. Specializuoti arba administraciniai teismai (abstrakčiai kalba
konstitucija):