Teisinė kūrinio apsauga
5 (100%) 1 vote

Teisinė kūrinio apsauga

1121314151

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. AUTORIŲ TEISĖS 4

1.1. Autorių teisių reglamentavimas Lietuvos Respublikos įstatymais 4

1.2. Autorių ir gretutinių teisių reglamentavimas tarptautinėmis sutartimis 6

1.3. Europos Sąjungos teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje 6

1.4. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas 7

2. SITUACIJOS TEISINĖJE MUZIKINIŲ KŪRINIŲ APSAUGOJE APŽVALGA 8

2.1. Muzikinių ir audiovizualinių kūrinių apsauga 8

2.2. Teisinis vertinimas 9

3. AUTORIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮSTATYMINĖS BAZĖS RAIDOS YPATUMAI LIETUVOS KONTEKSTE 13

IŠVADOS 17

LITERATŪRA 18

ĮŽANGA

Darbo aktualumas. Dar niekada moderniosios istorijos amžiuje nė viena sritis nesivystė taip greitai, kaip internetas – bendravimo ir ryšio priemonė, t.y. pasaulinis kompiuterių tinklas, skirtas kolektyviniam informacijos resursų panaudojimui. Atitinkamai vis daugėja pranešimų dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų. Galima teigti, jog didžiausią grėsmę autorinės teisės subjektams (autoriams, kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, Įstatymo nustatytais atvejais turintiems išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjams) (1.)) kelia Interneto plėtra. Visuotiniame tinkle informacijos duomenų perdavimas vyksta realiu laiku, taip panaikindamas bet kokias kliūtis dėl perduodamos informacijos turinio ir kiekio.

Pasauliniu mastu nelegalių muzikinių įrašų rinka baigia perkopti pusketvirto milijardo dolerių ribas. O remiantis išankstiniais pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos skaičiavimais, pastebima, jog sulig kiekvienais metais autorinių teisių subjektai praranda iki trisdešimties procentinių punktų visų gautinų pajamų.

Remiantis šia informacija formuluojamas darbo tikslas – aptarti aktualiausias problemas, susijusias su muzikinių kūrinių autorių teisių apsauga Interneto tinkluose. Užsibrėžtas tikslas pasiekiamas per išsikeltus uždavinius:

 Pateikti teorinį autorių teisių aprašymą, apibrėžimą, nurodant pagrindinius įstatymus bei teisės aktus ir tarptautines sutartis, reglamentuojančias jų apsaugą;

 Atlikti situacijos teisinėje muzikinių kūrinių apsaugoje apžvalgą;

 Aptarti autorių ir gretutinių teisių įstatyminės bazės raidos ypatumus Lietuvos kontekste;

Darbe naudojami metodai: pirminių ir antrinių duomenų analizė, atitinkamai analizuojant ir aptariant darbui aktualių įstaymų straipsnius bei rašytinius ir internetinius šaltinius.

1. AUTORIŲ TEISĖS

Prieš pradedant gilintis į pasirinktą temą, tikslinga būtų pradėti nuo tolimesnėje analizėje naudojamų teorinių apibrėžimų. Tad pirmasis gilesnei analizei reikalingas terminas būtų kūrinys, kuris yra apibrėžiamas, kaip originalus kūrybinės veiklos rezultatas literatūros, mokslo ar meno srityje, nepaisant jo meninės vertės, išraiškos būdo ar formos (1, I sk., 1 str). Kūrinys, būdamas kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas tampa autorių teisių objektu (1, II sk., 4 str). Taigi, kad kūrinys būtų laikomas autorių teisių objektu ir jam būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi atitikti tris kriterijus (originalumo, kūrybinės veiklos rezultato ir objektyvios išraiškos formą (2)). Šiame darbe bus remiamasi šiais autorių teisių objektais: muzikos bei audiovizualiniais kūriniais.

Remiantis autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (1.) galima apibrėžti autorių teisių subjektą, kuris apibūdinamas kaip autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, Įstatymo numatytais atvejais turintis išimtines turtines autoriaus teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autoriaus teisės. Sprendžiant iš tokio apibrėžimo autoriumi gali būti tik fizinis asmuo, nes praktiškai tik fizinis asmuo gali kurti. Be to, autorius – tai asmuo, kurio vardas įprastu būdu turi būti nurodytas kūrinyje.

Toliau svarbu apibrėžti pačią autorių teisių formuluotę. Autorių teisės – tai išimtinės privatinės teisės į literatūros, mokslo, meno kūrinį. Šios teisės į kūrinį atsiranda nuo jo sukūrimo momento, todėl jų teisinei apsaugai registracija nėra privaloma. (2)

Autorių teisės skirstomos į asmenines neturtines ir turtines. Asmeninės neturtinės teisės (moralinės teisės) yra neatskiriamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t.y. jo vardu, jo garbe ir reputacija (teisė į autorystę, teisė į vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę). Minėtos teisės saugomos neterminuotai. Turtinės teisės, skirtingai nuo asmeninių neturtinių teisių, yra susijusios su kūrinio panaudojimu (tai teisė atgaminti, išleisti, versti, perdirbti, platinti, importuoti, viešai rodyti, viešai skelbti, viešai atlikti, transliuoti, retransliuoti kūrinį) (2). Išimtinis autoriaus turtinių teisių pobūdis pasireiškia tuo, kad šios teisės priklauso tik autoriui ir jas įgyvendinti gali tik autorius arba kiti asmenys autoriaus pavedimu ar jo teisių perėmėjai (išskyrus apribojimus). Taip pat autorius gali perduoti ar suteikti galimybę kitiems asmenims naudotis tomis teisėmis. Pagal Lietuvos Respublikos autorių
teisių ir gretutinių teisių įstatymą (1), autoriaus turtinės teisės saugomos visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties, nepaisant kūrinio teisėto viešo paskelbimo datos (1, IV sk, 49 str).

Aptarus svarbiausius teorinius aspektus vertėtų grįžti ir aptarti toliau darbe nagrinėjamo kūrinio specifiką. Kaip paminėta skyriaus pradžioje darbe gilinamasi į muzikinių kūrinių teisinės apsaugos ypatumus pasauliniu mastu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga apibrėžti muzikinio kūrinio, kitaip tariant fonogramos, teisinę formuluotę. Fonograma – kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas, užfiksuotas techninėmis priemonėmis kokioje nors materialioje garso laikmenoje (1, I sk, 1 str). Nuo fonogramos neatsiejamas ir fonogramos gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kurio iniciatyva ir atsakomybe užfiksuotas pirmasis kūrinio atlikimo, kitų garsų ar garsų išraiškos įrašas. Tuo tarpu audiovizualinis kūrinys apibūdinamas kaip kinematografinis kūrinys ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį, lydimą arba nelydimą garso, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje (1, I sk, 1 str).

Valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendina ir šių teisių apsaugą koordinuoja Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai ir tarptautinės sutartys autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje. Toliau, šio skyriaus poskyriuose kiekvienas koordinavimo elementas bus glaustai aptartas.

1.1. Autorių teisių reglamentavimas Lietuvos Respublikos įstatymais

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (2003 m. kovo 5 d. Nr. IX-1355; 1999 m. gegužės 18 d. Nr.VIII-1185). Įgyvendinant šio įstatymo nuostatas 2003 m. rugpjūčio 29 d. priimtas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos“.

Administracinę atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes), audiovizualinio kūrinio ar fonogramos viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis siekiant turtinės naudos, taip pat neteisėtų kopijų platinimą, laikymą, importavimą, eksportavimą ar gabenimą siekiant turtinės naudos nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis.

Baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus autorių teisėms ir gretutinėms teisėms nustato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXIX skyriaus “Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei” 191, 192, 193, 194 straipsniai.

Taipogi vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio normomis laiduojama nuosavybės teisių apsauga. Šiame straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas įpareigoja kitus asmenis nepažeisti saviniko teisių, o valstybę – saugoti ir ginti nuosavybės teises. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį saugoma ir intelektinė nuosavybė. Na, o intelektinė nuosavybė apima autorių teises į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, taip pat atlikėjų, fonogramų gamintojų ir audiovizualinio kūrinio gamintojų teises (gretutines teises).

Kaip žinia, Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, atsižvelgtina ir į tai, jog autorių teisių ir interesų apsaugą bei gynybą numato ir Konstitucijos 42 straipsnio 3 dalis. Šioje dalyje numatyta, kad dvasinius ir materialinius autorius interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas.

1.2. Autorių ir gretutinių teisių reglamentavimas tarptautinėmis sutartimis

Didelę reikšmę autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai turi tarptautinės sutartys, kurių dalyve yra Lietuvos Respublika. 1992 m. balandžio mėnesi Lietuva prisijungė prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos konvencijos. Nuo 1994 m. gruodžio 14 d. šalis dalyvauja Berno sąjungoje dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos ratifikuota 1996 m. gegužės 28 d. įstatymu Nr.I-1351 (2).

Siekiant užtikrinti gretutinių teisių apsaugą, 1998 m.gruodžio 22 d. įstatymu Nr. VIII-1001 ratifikuota Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos. Ši konvencija Lietuvos Respublikoje isigaliojo 1999 m. liepos 22 d.

Siekiant sukurti autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo sistemą, 1999 m. balandžio 13 d. įstatymu Nr.VIII-1140 ratifikuota Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo, kuri įsigaliojo Lietuvos Respublikoje 2000 m. sausio 27 d (2).

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos atlikimų ir fonogramų sutartis ratifikuota 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1956 ir isigaliojo Lietuvos Respublikoje 2002 m. gegužės 20 d (2).

2001 m. kovo 13 d. įstatymu Nr. IX-212 Lietuva įsipareigojojo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos autorių teisių sutartimi, kuri įsigaliojo Lietuvoje 2002 m. kovo 6 d.

Minėtų Berno ir
konvencijų, Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos sutarčių nuostatas įgyvendina Kultūros ministerija, už Ženevos konvencijos nuostatų įgyvendinimą Kultūros ministerija atsakinga kartu su Vidaus reikalų ministerija.

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai stiprinti 2001 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. IX-292 ratifikuota Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis. 2001 m. gegužės 31 d. Lietuvos Respublika tapo Pasaulio prekybos organizacijos (WTO) nare (2).

1.3. Europos Sąjungos teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos srityje

Siekiant užtikrini Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą procesą, nacionalinės teisės normos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje buvo suderintos su šiais Europos Sąjungos teisės aktais (2):

 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo priemonių ir procedūrų.

 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo;

 1996 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos;

 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo (pakeista 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo);

 1993 m. rugsėjo 27 d. Tarybos direktyva 93/83/EEB dėl tam tikrų autorių teisių ir gretutinių teisių taisyklių, taikomų palydoviniam transliavimui ir kabeliniam retransliavimui, koordinavimo;

 1992 m. lapkričio 19 d. Tarybos direktyva 92/100/EEB dėl nuomos ir panaudos teisių bei tam tikrų teisių, gretutinių autorių teisėms, intelektinės nuosavybės srityje (pakeitimai 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo ir 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų derinimo);

 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (pakeitimai 1993 m. spalio 29 d. Tarybos direktyva 93/98/EEB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos terminų derinimo);

1.4. Kolektyvinis autorių teisių ir gretutinių teisių administravimas

Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugai didelę reikšmę turi kolektyvinis šių teisių administravimas, vykdomas autorių, atlikėjų, fonogramų gamintojų ir jų teisių perėmėjų narystės pagrindu įsteigtose ne pelno organizacijose. Lietuvos ir užsienio autorių teises Lietuvoje kolektyviai administruoja 1991 m. įsteigta Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) (7).

Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) (6).

Kultūros ministerija ir kolektyvinio teisių administravimo asociacijos, įgyvendindamos autorių teises ir gretutines teises, aktyviai bendradarbiauja su kitomis asociacijomis šioje srityje: BSA Lietuva, InfoBalt autorinių teisių agentūra, Lietuvos muzikos industrijos asociacija, Lietuvos fonogramų gamintojų ir platintojų asociacija, Lietuvos leidėjų asociacija.

2. SITUACIJOS TEISINĖJE MUZIKINIŲ KŪRINIŲ APSAUGOJE

APŽVALGAĮvertinus Lietuvos Respublikos įstatymus, kitus teisės aktus ir tarptautinines sutartis autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos atžvilgiu, toliau ketinama paanalizuoti, kaip šie veikia konkrečiu, pasirinktu atveju t.y. aptarti aktualiausias problemas, susijusias su muzikinių kūrinių autorių teisių apsauga Interneto tinkluose.

2.1. Muzikinių ir audiovizualinių kūrinių apsauga

Muzikinių bei nuo jų neatsiejamų audiovizualinių kūrinių apsauga, plečiantis visuotiniam interneto tinklui, tapo itin problematiška. Tai salygojo bene pagrindinės problemos, susijusios su kūrinių išleidimu, atgaminimu bei platinimu, atsiradimas. Prie to labiausiai prisidėjo tobulėjantys vaizdo bei garso suspaudimo algoritmai, įgalinantys suspausti originalių kūrinių duomenis ir tokiu būdu platinti juos toliau (8). Suspaudus kūrinį, šis techniškai nežymiai modifikuojamas ir savo savybėmis praktiškai nesiskiria nuo originalo.

Nors mp3 formatas suteikia labai plačias garso suspaudimo bei atkūrimo galimybes ir, skaičiuodamas jau dvyliktuosius savo gyvavimo metus, šiuo metu išlieka populiariausiu savo srityje, autorių teisių apsaugos aspektu jis kelia daugiausiai rūpesčių (8). Ir nors šis formatas džiugina vartotojus, tačiau erzina įrašų studijų prodiuserius, nors neatmetama galimybė, jog ir šie konkurencinių tikslų pagrindu nevengia paklasusyti mp3 formato muzikinių kūrinių, tik jau iš kitų muzikos leidybos įmonių. Savo technine prigimtimi jis nesudaro jokių kūrinio atgaminimą bei nelicencijuotą kopijavimą ribojančių galimybių. Pagrindiniu jo trūkumu laikomas visiškai nekontroliuojamas mp3 bylų kūrimas, atgaminimas bei perdavimas, tuo ignoruojant tiek turtines, tiek neturtines (1, III sk, 14, 15 str) autorių,
atlikėjų bei fonogramų gamintojų teises įtvirtintas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme.

Taigi, 1961 m. Romos konvencijos dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuotojų apsaugos 10 straipsnyje (5), atitinkančiame Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 43 straipsnį (1), numatyta fonogramų gamintojų teisė leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti jų fonogramas tampa gana reliatyvi.

Nepasisant to, jog mp3 formatas leidžia į pagrindinę bylą įrašyti informaciją apie kūrinių autorius (ID-tags), taip pat autorių teisių apsaugos ženklą, tačiau tokia galimybė nesuteikia realiai apčiuopiamos naudos. Tai sąlygoja galimybė minimą informaciją pakeisti ar tiesiog ištrinti.

Bene vieninteliu apsaugos faktoriumi, galinčiu apriboti mp3 bylų platinimą, galima įvardinti apsaugos parametrus, įdiegtus nešiojamuosiuose mp3 grotuvuose. Šie turi galimybę patikrinti ar pageidaujamas kūrinys turi kodą, patvirtinantį jo teisėtumą. Tokiu būdu vartotojui sudaroma galimybė naudotis tik legaliai platinamomis ir įsigijamomis muzikos bylomis, užkertant kelią piratinio pobūdžio failų naudojimui bei neteisėtam tolimesniam jų platinimui. Tačiau tokia apsauga realiai gali būti apibūdinama tik teoriškai, kadangi praktikoje neteisėti muzikiniai failai bet kada gali būti atkurti kompiuteriu.

Nepasisant bergždžių mėginimų sukurti tam tikras apsaugos priemones, galinčias užtikrinti teisinę kūrinių apsaugą International Federation of the Phonografic Industry (3.) tyrimai parodė, kad per paskutinius keletą metų garso kūrinių piratavimo lygis išaugo ketvirtadaliu. Trečdalį šio augimo masto sudarė būtent mp3 formato bylos.

Tokius mastus iš esmės sąlygoja tai, jog praktiškai neįmanoma nustatyti internetinės svetainės, platinančios nelegalius muzikinius kūrinius, savininko. Internete itin populiarios svetainių patalpinimo internete paslaugos. Svarbus faktorius, skatinantis domėtis tokia veikla, iš esmės yra tik labai formalūs reikalavimai keliami fiziniams asmenims. Šiems užtenka užpildyti reikalaujamos formos anketą, išreikšti sutikimą dėl kai kurių reikalavimų, ir čia pat gauti vietą virtualaus pobūdžio serveryje, kur iš esmės gali skelbti nekontroliuojamo pobūdžio informaciją.

Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, tolimesniame skyriuje bus aptartas teisinio pobūdžio įvertinimas.

2.2. Teisinis vertinimas

Minėtame Romos konvencijos 10 straipsnyje (5) numatyta fonogramų gamintojų teisė leisti arba uždrausti tiesiogiai ar netiesiogiai atgaminti jų fonogramas. Naudojant garso suspaudimo technologiją, fonograma gali būti apdorota, toliau jos atgaminimą ar patalpinimą apsprendžiant nebe jos gamintojui, o asmeniui, kuris originalų kūrinį modifikavo į mp3 formato bylą ir viešai patalpino internete.

Romos konvencijos 12 straipsnyje (5) numatyta atlikėjų arba fonogramų gamintojų teisė į vienkartinį teisingą atlyginimą už komerciniais tikslais išleistą fonogramą ar jos kopiją, naudojamą tiesioginiam transliavimui, arba bet kokiam kitam viešam skelbimui internete tampa pakankamai sunkiai įgyvendinama.

Taipogi, nežiūrint kad Romos konvencijos 15 straipsnyje (5) bei Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo 20 bei 22 straipsniuose (1) numatytos išimtys dėl autorių teisių apsaugos netaikymo, jei kūrinys yra naudojamas asmeniniams poreikiams, arba naudojimo išimtinai mokymo arba mokslinio tyrimo tikslais, šios išimtys negali būti praktiškai įgyvendinamos platinant muzikinio pobūdžio bylas internetinėje aplinkoje. Nepaisant to, jog, remiantis šiais įstatymais, vartotojas turi pilną teisę sau pasidaryti legaliai įsigyto kūrinio skaitmeninio formato kopiją, tačiau ji griežtai gali būti naudojama tik nurodyto pobūdžio jo asmeniniams tikslams tenkinti. Tai jokiu būdu neturėtų būti komercinio pobūdžio veikla, ar kitos veiklos pagrindu gaunamos pajamos.

Taipogi, reikėtų įvertinti ir kitą teisėtumo sąlygą – tai, kad vartotojas tokio pobūdžio kopiją turi teisę naudoti tik pats. Atrodytų būtent taip ir elgiasi dauguma personalinių kompiuterių naudotojų, jų programinės įrangos dėka klasusančių legaliai atgamintų kūrinių. Tačiau čia verta stabtelti ir prisiminti tokių internetinių kompanijų kaip KazaA, iMesh, Napster inc. veiklos pagrindą t.y. galimybė vartotojams leisti vieni kitiems keistis bylomis, sudarant sąlygas be apribojimų naudotis bet kurio programos naudotojo kompiuteryje esančiais kūriniais. Vadinasi, tokiu būdu net ir legaliai įgytas kūrinys tam tikra prasme patalpinamas internete. O toks veiksmas jau išeina už asmeninio naudojimo ribų, nes tokiu būdu vartotojas leidžia kitiems nemokamai pasinaudoti produktu, už kurį turi būti sumokėta jo autoriui. Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis. Tokia autoriaus teisė numatyta autorių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnyje (1).

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2880 žodžiai iš 5745 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.