Teismų įstatymas dokumentas
5 (100%) 1 vote

Teismų įstatymas dokumentas

11213141516171

LIETUVOS RESPUBLIKOS

TEISMŲ

ĮSTATYMAS 1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480

Vilnius (Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732

(nuo 2002 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2002, Nr. 17-649) redakcija) Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos

Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo,

veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų

statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais,

teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines

garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.

Šiame Įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,

teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis

reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,

kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse

sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais:

pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į

teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir

teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo,

valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą

Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės,

teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio

savarankiškumo, jų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės

valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų

savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų

statuso ir teismo proceso principais. I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS

PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI 1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.

3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik

teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas

Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų

valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų,

politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. 3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas

1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą

nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai

bei kiti teisės aktai.

2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso

tik įstatymų.

3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo

proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės

valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali

būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,

socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų

turėti įtakos jų sprendimams.

4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų

dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.

5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios

jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą. 4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą

nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir

įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse

įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais

jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias

teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai,

jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos

tarptautinės sutartys.

3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos,

organizacijos bei kitos institucijos. 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų

teismą

1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta

pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.

2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų

išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai

trumpiausią laiką. 6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų

dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,

tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių. 7 straipsnis. Viešumas

1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų

nustatytus atvejus.

2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. 8 straipsnis. Teismo proceso kalba

1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine

kalba.

2. Asmenims,
nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti

teismo procese garantuojama per vertėją. 9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas

1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra

privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir

tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems

juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje.

2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų

sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos

teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir

Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 10 straipsnis. Teismų savivalda

1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį

savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą.

2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos

vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos

institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą.

3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už

savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų

susirinkimui. 11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės

garantijos

1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio

Įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos.

2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti

mokslo ir technikos pažangą, atsižvelgiant į valstybės ekonomines

galimybes.

3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines

technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės

pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali

peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas. II DALIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas

1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai

steigiami įstatymu.

2. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro

bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis

teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios

kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias

bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų

priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios

kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali

nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų

administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys

bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

5. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų

byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti

teismai.

6. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu

Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis

teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia

visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir

jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.

8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas

Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo

Teismo pirmininkui.

9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių

nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo pirmininko siūlymu.

10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas

Teismų tarybos patarimu.

11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su

Lietuvos valstybės herbu. 13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas

1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu.

2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo

kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos

kito teismo jurisdikcijai. III SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI PIRMASIS SKIRSNIS

APYLINKIŲ TEISMAI 14 straipsnis. Apylinkės teismas

1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko,

pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko

pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau

kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip

dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai.

2. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti

steigiamas Hipotekos skyrius.

15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija

1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo

kompetencijai;

3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms;

4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.

2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai

atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas,

taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas. 16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo

1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos

skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip

pat kitų įstatymų nustatyta tvarka.

2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su

apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas,

veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato

teisingumo ministras.

3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro

steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės

aktai.

4. Hipotekos skyrius turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu

ir sąskaitą banke. 17 straipsnis. Hipotekos teisėjo funkcijos

1. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas

dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų

daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo

Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto

arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo

išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus

įgaliojimus.

2. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo

teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui

priskirtas funkcijas. ANTRASIS SKIRSNIS

APYGARDŲ TEISMAI 18 straipsnis. Apygardos teismas

1. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių

pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų

bylų skyrius.

3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų

bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas,

atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija

Apygardos teismas:

1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų

sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;

4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas. TREČIASIS SKIRSNIS

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas)

susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų

teisėjų.

2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų

bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas,

atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje. 21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

Apeliacinis teismas:

1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų

sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;

2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių

teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos

Respublikoje;

3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas. KETVIRTASIS SKIRSNIS

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis

Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių

pirmininkų ir kitų teisėjų.

2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir

Baudžiamųjų bylų skyrius.

3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir

Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.

4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo

senatas.

5. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus

nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo

Teismo statutas.

6. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos

sostinėje Vilniuje.

23 straipsnis. Aukščiausiojo

Teismo kompetencija

1. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos

teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų

sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams

peržiūrėti.

2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką

aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam

Aukščiausiasis Teismas:

1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir

išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių

paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į

Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius

įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia

teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,

taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės

aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;

3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų

aiškinimo ir taikymo klausimais.

3. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai

įstatymų priskirtas funkcijas. 24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis

1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių

pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir

Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo

darbo stažą turinčius teisėjus.

2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams

išrenka Senato sekretorių. 25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija

Aukščiausiojo Teismo senatas:

1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės

aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia

rekomendacinius išaiškinimus;

2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo

biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2

dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;

3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus

klausimus;

4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio

teismo veiklos klausimus. 26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai

1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato

pirmininkas.

2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju

balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie

nėra Senato nariai.

3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo

ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos

pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato

posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir

teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo

viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas,

Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.

4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų

teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti

teisėjai.

5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau

kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų

nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems

Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų

administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo

ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui,

prireikus – ir kitiems asmenims.

6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo

Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus

pirmininkas.

7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame

dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato

nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už

jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių.

Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.

8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato

pirmininkas ir sekretorius. 27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis

1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“.

Biuletenyje periodiškai skelbiama:

1) šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos

nutartys;

2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir

kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo

apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;

3) kita medžiaga,
paskelbimo būtinumą pripažįsta

Senatas.

2. Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidyba finansuojama iš

valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos

Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai. IV SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIAI TEISMAI PIRMASIS SKIRSNIS

APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI 28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas

Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo

pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo

pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra

ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame

teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti

skiriami du pirmininko pavaduotojai. 29 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija

Apygardos administracinis teismas:

1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų

priskirtoms jo kompetencijai;

2) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas

funkcijas. ANTRASIS SKIRSNIS

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 30 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –

Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio teismo

pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų.

2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos

Respublikos sostinėje Vilniuje. 31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija

1. Vyriausiasis administracinis teismas yra:

1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms,

įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;

2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių

teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;

3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų

byloms dėl apylinkių teismų nutarimų;

4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti

prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse

bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas.

2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą

administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir

kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:

1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus,

nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių

penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir

nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo

teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių

aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje

paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius

įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia

teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,

taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;

2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus

ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;

3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir

kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.

3. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo

kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. 32 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis

1. Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį

„Administracinių teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai

skelbiama:

1) šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti

sprendimai, nutarimai ir nutartys;

2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus

atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir

rekomendaciniai išaiškinimai;

3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo

teisėjų.

2. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenio leidyba

finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų

lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna

nemokamai. V SKYRIUS

BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE 33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai

1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos

Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos

tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais

Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie

neprieštarauja įstatymams.

2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai

paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais

ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio

teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo

biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus,
nutarimus ir

nutartis. 34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai

principai

1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių

lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą,

operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam,

rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo

proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti

procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti

numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų.

2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga

teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai),

tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat

jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai,

seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus

Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį

administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas

perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši

taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra

šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.

3. Hipotekos teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje viena iš

šalių yra jis pats arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti jo

giminaičiai, atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu

į jo ar šių asmenų turtą. Jeigu Hipotekos skyriuje dirba vienas

hipotekos teisėjas, apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus

atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui.

4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam

tikrų kategorijų byloms nagrinėti. 35 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo

posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai

1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava

ir Lietuvos valstybės herbas.

2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su

Lietuvos valstybės herbu.

3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas. 36 straipsnis. Teismo sudėtis

1. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis

visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų

nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų

teisėjų kolegija.

2. Apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas

nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais

– vienas teisėjas.

3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų

teisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba

Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija.

4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.

5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų

kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo

Teismo skyriaus plenarinė sesija.

6. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo

pirmininkai gali nagrinėti bylas atitinkamo teismo bet kurio

skyriaus teisėjų kolegijose, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas –

taip pat Aukščiausiojo Teismo bet kurio skyriaus plenarinėje

sesijoje.

7. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai

pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jei jis šio teismo

plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko

pavaduotojas. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas,

jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų.

Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių

teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia

sesijos posėdžio pirmininko balsas.

8. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai

pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis

skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko

paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama

byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje

nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja

Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus,

kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus

plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne

mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Sprendimas priimamas

plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma.

Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio

pirmininko balsas. 37 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo sprendimas

1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo

ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia

speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio

teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų

paskirtą teisėją.

2. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus
nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Aukščiausiąjį

Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį

teismą.

3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja

Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų

dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos

posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo

neskundžiama. 38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų

fiksavimas

1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą

protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius.

2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką

nustato proceso įstatymai.

3. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti bei tirti proceso

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3745 žodžiai iš 7484 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.