LIETUVOS RESPUBLIKOS
TEISMŲ
ĮSTATYMAS 1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480
Vilnius (Lietuvos Respublikos 2002 m. sausio 24 d. įstatymo Nr. IX-732
(nuo 2002 m. gegužės 1 d.) (Žin., 2002, Nr. 17-649) redakcija) Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos
Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo,
veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų
statusą, pretendentų į teisėjus atrankos, jų skyrimo teisėjais,
teisėjų karjeros, atsakomybės procedūras, teisėjų socialines
garantijas, kitus su teismais susijusius klausimus.
Šiame Įstatyme nustatytas teismų organizavimo ir veiklos,
teisėjų statuso ir su jais susijusių santykių teisinis
reglamentavimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje,
kituose įstatymuose bei Lietuvos Respublikos tarptautinėse
sutartyse įtvirtintais visuotinai pripažintais teisės principais:
pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, tarp jų asmens teise į
teisminę gynybą, teise, kad kiekvieno asmens byla būtų viešai ir
teisingai išnagrinėta nepriklausomo ir nešališko teismo,
valstybės valdžios padalijimo principu, pagal kurį teisingumą
Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai, teisės viršenybės,
teismų ir teisėjų nepriklausomumo, teismų organizacinio
savarankiškumo, jų finansinio nepriklausomumo nuo kitų valstybės
valdžios institucijų ir pareigūnų sprendimų, teismų
savireguliacijos ir savivaldos, kitais teismų sutvarkymo, teisėjų
statuso ir teismo proceso principais. I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS I SKYRIUS
PAGRINDINIAI TEISMŲ ORGANIZAVIMO IR VEIKLOS PRINCIPAI 1 straipsnis. Teisingumo vykdymas
1. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.
2. Teismai sprendimus bylose priima Lietuvos Respublikos vardu.
3. Bylose teismų priimtus sprendimus gali peržiūrėti tik
teismas ir tik įstatymų nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Teismų nepriklausomumas
Teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų
valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų,
politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų. 3 straipsnis. Teisėjų nepriklausomumas
1. Teisėjų nepriklausomumo garantijas bei teisėjų statusą
nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai
bei kiti teisės aktai.
2. Teisėjai, vykdydami teisingumą, veikia nešališkai ir klauso
tik įstatymų.
3. Teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo
proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės
valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Teisėjams negali
būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis,
socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų
turėti įtakos jų sprendimams.
4. Niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų
dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.
5. Teisėjams suteikiamos socialinės garantijos, atitinkančios
jų statusą ir užtikrinančios jų nepriklausomumą. 4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą
1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę į teisminę gynybą
nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir
įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse
įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais
jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
2. Užsieniečiai bei asmenys be pilietybės turi tokias pačias
teises į teisminę gynybą kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai,
jeigu kitaip nenustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos
tarptautinės sutartys.
3. Teisę į teisminę gynybą taip pat turi įmonės, įstaigos,
organizacijos bei kitos institucijos. 5 straipsnis. Teisė į nepriklausomą, nešališką ir operatyvų
teismą
1. Asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta
pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
2. Teismas visa savo veikla turi užtikrinti, kad bylos būtų
išnagrinėtos lygybės ir viešumo sąlygomis per įmanomai
trumpiausią laiką. 6 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui
1. Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.
2. Žmogaus teisių negalima varžyti ar teikti jam privilegijų
dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties,
tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitų aplinkybių. 7 straipsnis. Viešumas
1. Teismuose bylos nagrinėjamos viešai, išskyrus įstatymų
nustatytus atvejus.
2. Bylose priimti teismų sprendimai skelbiami viešai. 8 straipsnis. Teismo proceso kalba
1. Teismo procesas Lietuvos Respublikoje vyksta valstybine
kalba.
2. Asmenims,
nemokantiems valstybinės kalbos, teisė dalyvauti
teismo procese garantuojama per vertėją. 9 straipsnis. Teismų sprendimų privalomumas
1. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra
privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir
tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems
juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje
Lietuvos Respublikos teritorijoje.
2. Užsienio valstybių ir tarptautinių teismų bei arbitražų
sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos
teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir
Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. 10 straipsnis. Teismų savivalda
1. Teismų nepriklausomumas lemia jų organizacinį
savarankiškumą, kuris įgyvendinamas per teismų savivaldą.
2. Teismų savivalda grindžiama atstovavimu, rinkimais, jos
vykdomųjų institucijų atskaitingumu, taip pat teismų savivaldos
institucijų atsakomybe už tinkamą pavestų funkcijų atlikimą.
3. Teismų savivaldos institucijos periodiškai atsiskaito už
savo veiklą aukščiausiam savivaldos organui – Visuotiniam teisėjų
susirinkimui. 11 straipsnis. Teismų veiklos finansinės ir materialinės
garantijos
1. Teismų savarankiškumą ir nepriklausomumą užtikrina šio
Įstatymo laiduojamos finansinės ir materialinės garantijos.
2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas turi atitikti
mokslo ir technikos pažangą, atsižvelgiant į valstybės ekonomines
galimybes.
3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines
technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės
pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali
peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas. II DALIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA IR KOMPETENCIJA II SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMAI 12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas
1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai
steigiami įstatymu.
2. Lietuvos Respublikos vientisą teismų sistemą sudaro
bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios
kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias
bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų
priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios
kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, kartu gali
nuspręsti ir dėl individualaus administracinio akto teisėtumo.
4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų
administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys
bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.
5. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų
byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti
teismai.
6. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu
Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami.
7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis
teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia
visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir
jų veiklos teritorijas nustato įstatymai.
8. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas
Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo pirmininkui.
9. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų skaičių
nustato Respublikos Prezidentas Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo pirmininko siūlymu.
10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas
Teismų tarybos patarimu.
11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su
Lietuvos valstybės herbu. 13 straipsnis. Teismų reorganizavimas ir likvidavimas
1. Teismai reorganizuojami ar likviduojami tik įstatymu.
2. Teismas negali būti reorganizuotas ar likviduotas, jeigu jo
kompetencijai priskirtos teisingumo vykdymo funkcijos neperduotos
kito teismo jurisdikcijai. III SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS BENDROSIOS KOMPETENCIJOS TEISMAI PIRMASIS SKIRSNIS
APYLINKIŲ TEISMAI 14 straipsnis. Apylinkės teismas
1. Apylinkės teismas susideda iš šio teismo pirmininko,
pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo pirmininko
pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra ne mažiau
kaip dešimt teisėjų. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip
dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du pirmininko pavaduotojai.
2. Prie apylinkės teismo įstatymų nustatyta tvarka gali būti
steigiamas Hipotekos skyrius.
15 straipsnis. Apylinkės teismo kompetencija
1. Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:
1) civilinėms byloms, įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) baudžiamosioms byloms, įstatymų priskirtoms jo
kompetencijai;
3) hipotekos teisėjų kompetencijai priskirtoms byloms;
4) administracinių teisės pažeidimų byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
5) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu.
2. Įstatymų nustatytais atvejais apylinkės teismo teisėjai
atlieka ikiteisminio tyrimo teisėjo, vykdymo teisėjo funkcijas,
taip pat kitas apylinkės teismo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas. 16 straipsnis. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo
1. Hipotekos skyrius prie apylinkės teismo (toliau – Hipotekos
skyrius) steigiamas Hipotekos registro steigimo įstatymo, taip
pat kitų įstatymų nustatyta tvarka.
2. Hipotekos skyriaus veiklos teritorija gali nesutapti su
apylinkės teismo, prie kurio tas Hipotekos skyrius įsteigtas,
veiklos teritorija. Hipotekos skyriaus veiklos teritoriją nustato
teisingumo ministras.
3. Hipotekos skyriaus veiklą reglamentuoja Hipotekos registro
steigimo įstatymas, Hipotekos registro nuostatai ir kiti teisės
aktai.
4. Hipotekos skyrius turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu
ir sąskaitą banke. 17 straipsnis. Hipotekos teisėjo funkcijos
1. Hipotekos teisėjas įstatymų nustatyta tvarka nagrinėja bylas
dėl sutartinės ir priverstinės hipotekos, įkeitimo, kitų
daiktinių teisių, juridinių faktų bei daiktų registravimo
Hipotekos skyriaus tvarkomuose registruose, dėl įkeisto turto
arešto, išieškojimo iš įkeisto turto, išieškotų sumų paskirstymo
išieškotojams, taip pat vykdo kitus įstatymų jam suteiktus
įgaliojimus.
2. Hipotekos teisėjo funkcijas atliekantis apylinkės teismo
teisėjas gali atlikti ir kitas apylinkės teismo teisėjui
priskirtas funkcijas. ANTRASIS SKIRSNIS
APYGARDŲ TEISMAI 18 straipsnis. Apygardos teismas
1. Apygardos teismas susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių
pirmininkų ir kitų teisėjų.
2. Apygardos teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų
bylų skyrius.
3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų
bylų skyrius paskirsto apygardos teismo pirmininkas,
atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose. 19 straipsnis. Apygardos teismo kompetencija
Apygardos teismas:
1) yra pirmoji instancija civilinėms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
2) yra pirmoji instancija baudžiamosioms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
3) yra apeliacinė instancija byloms dėl apylinkių teismų
sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;
4) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas. TREČIASIS SKIRSNIS
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS 20 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas
1. Lietuvos apeliacinis teismas (toliau – Apeliacinis teismas)
susideda iš šio teismo pirmininko, skyrių pirmininkų ir kitų
teisėjų.
2. Apeliaciniame teisme yra Civilinių bylų skyrius ir
Baudžiamųjų bylų skyrius.
3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų
bylų skyrius paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas,
atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
4. Apeliacinio teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos
sostinėje Vilniuje. 21 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija
Apeliacinis teismas:
1) yra apeliacinė instancija byloms dėl apygardų teismų
sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų ir įsakymų;
2) nagrinėja prašymus dėl užsienio valstybių ir tarptautinių
teismų bei arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo Lietuvos
Respublikoje;
3) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas. KETVIRTASIS SKIRSNIS
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS 22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis
Teismas) susideda iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių
pirmininkų ir kitų teisėjų.
2. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir
Baudžiamųjų bylų skyrius.
3. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir
Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų darbo krūvį skyriuose.
4. Aukščiausiajame Teisme sudaromas Aukščiausiojo Teismo
senatas.
5. Aukščiausiojo Teismo organizavimo ir veiklos klausimus
nustato šis Įstatymas bei įstatymu patvirtintas Aukščiausiojo
Teismo statutas.
6. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos
sostinėje Vilniuje.
23 straipsnis. Aukščiausiojo
Teismo kompetencija
1. Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos
teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų
sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams ir įsakymams
peržiūrėti.
2. Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą teismų praktiką
aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam
Aukščiausiasis Teismas:
1) skelbia skyrių plenarinių sesijų nutartis, taip pat trijų ir
išplėstinių septynių teisėjų kolegijų nutartis, dėl kurių
paskelbimo pritarė dauguma atitinkamo skyriaus teisėjų. Į
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtose nutartyse esančius
įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia
teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,
taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės
aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti teisėjus įstatymų ir kitų teisės aktų
aiškinimo ir taikymo klausimais.
3. Aukščiausiasis Teismas atlieka ir kitas jo kompetencijai
įstatymų priskirtas funkcijas. 24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis
1. Į Aukščiausiojo Teismo senatą įeina Aukščiausiojo Teismo
pirmininkas, Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių
pirmininkai, taip pat po septynis Civilinių bylų skyriaus ir
Baudžiamųjų bylų skyriaus didžiausią Aukščiausiojo Teismo teisėjo
darbo stažą turinčius teisėjus.
2. Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas yra Aukščiausiojo
Teismo pirmininkas.
3. Aukščiausiojo Teismo senatas iš savo narių ketveriems metams
išrenka Senato sekretorių. 25 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija
Aukščiausiojo Teismo senatas:
1) tvirtina teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės
aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgas ir teikia
rekomendacinius išaiškinimus;
2) svarsto medžiagos paskelbimo Aukščiausiojo Teismo
biuletenyje būtinumą, išskyrus šio Įstatymo 23 straipsnio 2
dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus;
3) sprendžia kitus Senato kompetencijai įstatymų priskirtus
klausimus;
4) Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu sprendžia kitus šio
teismo veiklos klausimus. 26 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai
1. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius šaukia Senato
pirmininkas.
2. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose su patariamuoju
balsu turi teisę dalyvauti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie
nėra Senato nariai.
3. Į Aukščiausiojo Teismo senato posėdžius kviečiami Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, teisingumo
ministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininkas, generalinis prokuroras, Advokatų tarybos
pirmininkas, prireikus – ir kiti asmenys. Kai šie asmenys Senato
posėdyje dalyvauti negali, jame gali dalyvauti Seimo Teisės ir
teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, teisingumo
viceministras, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas, generalinio prokuroro pavaduotojas,
Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas.
4. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiuose gali dalyvauti kitų
teismų pirmininkai, jų pavaduotojai, skyrių pirmininkai ir kiti
teisėjai.
5. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžio darbotvarkė ne vėliau
kaip prieš dešimt dienų iki Senato posėdžio pranešama, dokumentų
nuorašai ir projektai išsiunčiami Senato nariams, kitiems
Aukščiausiojo Teismo teisėjams, Apeliacinio teismo, Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo, apygardų teismų, apygardų
administracinių teismų ir apylinkių teismų pirmininkams, Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui, teisingumo
ministrui, generaliniam prokurorui, Advokatų tarybos pirmininkui,
prireikus – ir kitiems asmenims.
6. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiui pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o kai šio nėra, – Aukščiausiojo
Teismo pirmininko pareigas einantis šio teismo skyriaus
pirmininkas.
7. Aukščiausiojo Teismo senato posėdis yra teisėtas, jeigu jame
dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Senato narių. Senato
nutarimai priimami balsuojant. Nutarimas yra priimtas, jeigu už
jį balsavo daugiau kaip pusė posėdyje dalyvavusių Senato narių.
Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia Senato pirmininko balsas.
8. Aukščiausiojo Teismo senato nutarimus pasirašo Senato
pirmininkas ir sekretorius. 27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo biuletenis
1. Aukščiausiasis Teismas leidžia biuletenį „Teismų praktika“.
Biuletenyje periodiškai skelbiama:
1) šio Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos
nutartys;
2) Senato patvirtintos teismų praktikos taikant įstatymus ir
kitus teisės aktus atskirų kategorijų bylose apibendrinimo
apžvalgos ir rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga,
paskelbimo būtinumą pripažįsta
Senatas.
2. Aukščiausiojo Teismo biuletenio leidyba finansuojama iš
valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų lėšų. Lietuvos
Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna nemokamai. IV SKYRIUS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIAI TEISMAI PIRMASIS SKIRSNIS
APYGARDŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI 28 straipsnis. Apygardos administracinis teismas
Apygardos administracinis teismas susideda iš šio teismo
pirmininko, pirmininko pavaduotojo (-ų) ir kitų teisėjų. Teismo
pirmininko pavaduotojas gali būti skiriamas teisme, kuriame yra
ne mažiau kaip dešimt teisėjų. Apygardos administraciniame
teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti
skiriami du pirmininko pavaduotojai. 29 straipsnis. Apygardos administracinio teismo kompetencija
Apygardos administracinis teismas:
1) yra pirmoji instancija administracinėms byloms, įstatymų
priskirtoms jo kompetencijai;
2) atlieka kitas jo kompetencijai įstatymų priskirtas
funkcijas. ANTRASIS SKIRSNIS
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS 30 straipsnis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau –
Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio teismo
pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir kitų teisėjų.
2. Vyriausiojo administracinio teismo buveinė yra Lietuvos
Respublikos sostinėje Vilniuje. 31 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija
1. Vyriausiasis administracinis teismas yra:
1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms,
įstatymų priskirtoms jo kompetencijai;
2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių
teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių;
3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų
byloms dėl apylinkių teismų nutarimų;
4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti
prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinėse
bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas.
2. Vyriausiasis administracinis teismas formuoja vienodą
administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir
kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas:
1) skelbia šio teismo plenarinės sesijos priimtus sprendimus,
nutarimus ir nutartis, trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių
penkių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir
nutartis, dėl kurių paskelbimo pritarė dauguma šio teismo
teisėjų, taip pat visus sprendimus dėl norminių administracinių
aktų teisėtumo. Į Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje
paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius
įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia
teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys,
taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) analizuoja administracinių teismų praktiką taikant įstatymus
ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus;
3) gali konsultuoti administracinių teismų teisėjus įstatymų ir
kitų teisės aktų aiškinimo ir taikymo klausimais.
3. Vyriausiasis administracinis teismas atlieka ir kitas jo
kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. 32 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis
1. Vyriausiasis administracinis teismas leidžia biuletenį
„Administracinių teismų praktika“. Biuletenyje periodiškai
skelbiama:
1) šio Įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyti
sprendimai, nutarimai ir nutartys;
2) teismų praktikos taikant įstatymus ir kitus teisės aktus
atskirų kategorijų bylose apibendrinimo apžvalgos ir
rekomendaciniai išaiškinimai;
3) kita medžiaga, kurios paskelbimui pritarė dauguma šio teismo
teisėjų.
2. Vyriausiojo administracinio teismo biuletenio leidyba
finansuojama iš valstybės biudžeto ir iš pardavus biuletenį gautų
lėšų. Lietuvos Respublikos teismai ir teisėjai biuletenį gauna
nemokamai. V SKYRIUS
BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE 33 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teisės šaltiniai
1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos
tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais
Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie
neprieštarauja įstatymams.
2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi oficialiai
paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais
ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio
teismo nutartis bei Vyriausiojo administracinio teismo
biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus,
nutarimus ir
nutartis. 34 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose pagrindiniai
principai
1. Teismai bylas nagrinėja laikydamiesi proceso šalių
lygiateisiškumo, teisės į teisinę pagalbą, teisės į tinkamą,
operatyvų, ekonomišką procesą, teisės būti išklausytam,
rungimosi, nekaltumo prezumpcijos, teismo nešališkumo, teismo
proceso viešumo, betarpiškumo ir draudimo piktnaudžiauti
procesinėmis teisėmis principų. Kituose įstatymuose gali būti
numatyta ir šiame Įstatyme nenurodytų principų.
2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga
teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai),
tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat
jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai,
seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus
Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį
administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas
perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši
taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra
šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai.
3. Hipotekos teisėjas negali nagrinėti bylos, kurioje viena iš
šalių yra jis pats arba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti jo
giminaičiai, atlikti veiksmų, susijusių su išieškojimo nukreipimu
į jo ar šių asmenų turtą. Jeigu Hipotekos skyriuje dirba vienas
hipotekos teisėjas, apylinkės teismo pirmininkas šiuos veiksmus
atlikti paveda kitam to paties teismo teisėjui.
4. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam
tikrų kategorijų byloms nagrinėti. 35 straipsnis. Teismo posėdžių salės simbolika ir teismo
posėdžio dalyvių skiriamieji ženklai
1. Teismo posėdžių salėje turi būti Lietuvos valstybės vėliava
ir Lietuvos valstybės herbas.
2. Teisėjai bylas nagrinėja dėvėdami mantijas ir ženklus su
Lietuvos valstybės herbu.
3. Teismo posėdžio metu advokatai ir prokurorai dėvi mantijas. 36 straipsnis. Teismo sudėtis
1. Apylinkės teisme bylas nagrinėja vienas teisėjas, turintis
visus proceso įstatymuose numatytus teismo įgaliojimus. Įstatymų
nustatytais atvejais apylinkės teisme bylas gali nagrinėti trijų
teisėjų kolegija.
2. Apygardos administraciniame teisme, apygardos teisme bylas
nagrinėja trijų teisėjų kolegija, o įstatymų nustatytais atvejais
– vienas teisėjas.
3. Vyriausiajame administraciniame teisme bylas nagrinėja trijų
teisėjų kolegija, išplėstinė penkių teisėjų kolegija arba
Vyriausiojo administracinio teismo plenarinė sesija.
4. Apeliaciniame teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija.
5. Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų
kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo
Teismo skyriaus plenarinė sesija.
6. Apygardų teismų, Apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo
pirmininkai gali nagrinėti bylas atitinkamo teismo bet kurio
skyriaus teisėjų kolegijose, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas –
taip pat Aukščiausiojo Teismo bet kurio skyriaus plenarinėje
sesijoje.
7. Vyriausiojo administracinio teismo plenarinei sesijai
pirmininkauja šio teismo pirmininkas, o jei jis šio teismo
plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko
pavaduotojas. Teismo plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas,
jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai teismo teisėjų.
Sprendimas priimamas plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių
teisėjų balsų dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia
sesijos posėdžio pirmininko balsas.
8. Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinei sesijai
pirmininkauja Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o jei jis
skyriaus plenarinės sesijos posėdyje nedalyvauja, – pirmininko
paskirtas skyriaus, kuriame nagrinėjama byla, pirmininkas. Jei
Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir skyriaus, kuriame nagrinėjama
byla, pirmininkas skyriaus plenarinės sesijos posėdyje
nedalyvauja, skyriaus plenarinei sesijai pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirtas vienas skyriaus,
kuriame nagrinėjama byla, teisėjas. Aukščiausiojo Teismo skyriaus
plenarinės sesijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne
mažiau kaip du trečdaliai skyriaus teisėjų. Sprendimas priimamas
plenarinės sesijos posėdyje dalyvaujančių teisėjų balsų dauguma.
Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia sesijos posėdžio
pirmininko balsas. 37 straipsnis. Ginčų dėl teismingumo sprendimas
1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo
ginčus dėl teismingumo rašytinio proceso tvarka išsprendžia
speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio
teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų
paskirtą teisėją.
2. Bendrosios kompetencijos teismai motyvuotus
nutartis spręsti teismingumo klausimus paduoda per Aukščiausiąjį
Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį
teismą.
3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiams pirmininkauja
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
Sprendimas priimamas bendru sutarimu arba kolegijos narių balsų
dauguma. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia kolegijos
posėdžio pirmininko balsas. Nutartis dėl bylos teismingumo
neskundžiama. 38 straipsnis. Bylų nagrinėjimo teismuose eigos ir rezultatų
fiksavimas
1. Proceso įstatymų numatytais atvejais teismo posėdžio eigą
protokoluoja (stenografuoja) teismo posėdžio sekretorius.
2. Teismo posėdžio protokolo turinį, protokolo surašymo tvarką
nustato proceso įstatymai.
3. Teismo posėdžio eigai, įrodymams fiksuoti bei tirti proceso