Absoliučioji dauguma –
Absoliutizmas – vastybės valdymo forma : visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (Liudvikui XIV 1643-1715)
Anoniminės interesų grupės – interesų grupė, kuri susiformuoja spontaniškai, nepasižymi dideliu organizuotumu, neturi ryškių lyderių ir egzistuoja trumpą laiką
Apolitiškumas – abejingumas politikai, nesidomėjimas ja
Armija – strateginis kariumenės junginys, sudarytas tam tikram uždaviniui atlikti; Visa valstybės kariuomenė
Asamblėja – tarptautinės organizacijos atstovų visuotinis susirinkimas
Asocijuotos interesų grupės – laisvai susikūrusi organizuota valstybės piliečių grupė, siekianti norima linkme paveikti vyriausybės politiką
Atstovaujamoji demokratija – valstybės valdymo forma : visa valdžia kyla iš valstybės piliečių valios, o patį valdymą įgyvendina laisvais ir reguliariais rinkimais renkama ir veikianti pagal konstitucijoje nustatytus įgaliojimus vyriausybė.
*atstovaujamoji demokratija – kai valstybės piliečiai išrenka savo atstovus ir jiems padeda tverkyti valstybės reikalus
*tiesioginė demokratija – kai valstybės piliečiai visuotiniuose susirinkimuose ar visuotiniais balsavimais patys sprendžia svarbiausius valstybinius klausimus ir tik paskui sprendimus paveda įgyvendinti specialiai sudarytiems organams
Autoritarizmas – nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma : vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai
Balsavimas – balso padavimas rinkimuose už vieną ąr kitą kandidatą. Balsavimas gali būti viešas ir slaptasč tiesioginis ir netiesioginis, lygus ir nelygus
Biudžetas – valstybės pajamų ir išlaidų sąmata, sudaryta tam tikram laikui ir ir patvirtinta įstatymo numatyta tvarka
Biurokratija – valdininkų valdžia, neprieinama visuomenės kontrolei. Bendrąja prasme reiškia valdymo kryptį, kur visi reikalai sukoncentruoti centro valdžios rankose
Cenzas – būtina sąlyga, kurios įvykdymas leidžia naudotis tam tikromis pilietinėmis teisėmis
Centristai – kai kurių šalių, politinė partija, užimti centrinę vietą tarp kairiųjų ir dešiniųjų partijų
Charizma – išskirtinė asmens ar asmenų grupės savybė, kuria gali būti grindžiama jų teisė valdyti kitus žmones, valstybę
Civilinė administracija – valstybės administracijos dalis, vykdanti politikų sprendimus, kurie liečia civilių valstybės piliečių reikalus
Daugiamandatė rinkimų apygarda –
Daugiapartinė sistema – partinė sistema, susidedanti iš daugelio maždaug vienodo pajėgumo laisvai veikiančių politinių partijų
Dešinieji – konservatyvių ir iš dalies liberalių pažiūrų politikai ir politinės partijos
Dviejų kalavijų teorija – ankstyvaisiais viduramžiais suformuluoja bažnyčios ir valstybės santykį nagrinėjanti teorija. Pagal ją žmonių visuomenė turi dvigubą vertybių ir dvigubą organizaciją, kuri tas vertybes saugo. Dvasiniais interesais ir amžinuoju išganymu rūpinasi bažnyčia, kuriai priklauso ir visuomenės švietimas. Tuo tarpu žemiškieji arba pasaulietiniai interesai ir taikos, tvarkos bei teisingumo palaikymas priklauso pasaulietinei valdžiai ir tam reikalui sukurtoms jos institucijoms
Dvipartinė sistema – partinė sistema, kai tarp visų veikiančių partijų pajėgumu ir įtaka išsiskiria dvi partijos, kurios periodiškai keičia viena kitą valdžioje. Dvipartinės sistemos susiklostymas nereiškia, kad kitoms partijoms kaip nors kliudoma veikti, tačiau jų galimybės laimėti rinkimuose daugumą balsų yra labia menkos
Federalizmas – valstybinė santvarkos forma, kurioje kelios valstybės ar nac. teritoriniai junginiai susivienija į vieną valstybę, išsaugodami dalį savarankiškumo
Frakcija – organizuota politinės partijos narių grupė, veikianti parlamente ir vykdanti savo partijos politiką
Gerilja – Ispanijoje ir Lotynų Amerikoje – partizanų karo veiksmai
Globalizmas – tarptautinės politicos esmės aiškinimo nuostata : teigiamač kad tarptautinė politika yra vientisas visos planetos mastu vykstantis, globalinis procesas, kuriame pagrindinį ir lemiamą vaidmenį vaidina dominuojanti pasaulinė ekonominė sistema – kapitalizmas. Svarbiausiuoju tarptautinės politicos veikėju laikomi ekonominiai stmbaus kapitalo interesai, o pati tarptautinė politika apibrėžiama kaip tų interesų pagrindu susiklostę vienų valstybių dominavimo ir kitų valstybių priklausomybės santykiai
Interesų grupė – valstybės piliečių grupės, kurios įvairiais būdais siekia, kad vyriausybė vykdytų joms palankią politiką. Pagal susiorganizavimo būdą ir laipsnį interesų grupės skirstomos į 4 tipus : anonimines, asociotos, institucinųs ir neasocijuotos
Investitūra – vyskupo, abato paskyrimas eiti bažnytines pareigas, kartu duodant valdyti pasaulietinį turtą
Institucinė interesų grupė – piliečių susivienijimas ar valstybės įstaiga, kurie buvo įsteigti ne politinei veiklai, o kokiam nors kitam tikslui, bet pasidaro politiškai aktyvūs ir siekia pakreipti vyriausybės politiką sau naudinga linkme
Kadencija – įsattymų numatytas laiko tarpas kokiam nors valstybiniam organui ar pareigūnui eiti pareigas
Kairieji – socialistinių, socialdemokratinių pažiūrų politikai ir politinės partijos