Tiesos problema filosofijoje
5 (100%) 1 vote

Tiesos problema filosofijoje

2004

VILNIUS

Turinys

Įvadas 3

1.Tiesos koncepcijos 4

1.1.Klasikinė koncepcija 4

1.2.Neklasikinė koncepcija 4

1.3.Akivaizdumo teorija 4

1.4.Loginės darnos (koherencinė) teorija 4

1.5.Pragmatinė tiesos samprata 5

1.6.Objektyvios tikrovės teorija 5

2.Tiesos problemos sprendimai istorijoje 6

2.1.Nepasitenkinimas klasikine tiesos koncepcija 6

2.2.Kiti keliai į tiesą 7

2.3.Kas yra už loginės tiesos? 8

Išvados 9

Literatūros sąrašas 10

Įvadas

Pažinimo dėka mes nuolat gauname žinias, kurios gausėja ir kinta. Visumoje tiesos problema turi subjektyvumo, absoliutumo, santykinumo aspektų. Todėl jei vienos žinios keičia kitas, kyla klausimas, ar naujai gautos žinios yra tikrovė, ir kiek galima pasitikėti dabartinėmis žiniomis, kiek tose žiniose tiesos? Kas yra tiesa? Kur ji egzistuoja – žmonių galvoje ar tikrovėje? Iš vienos pusės tiesa galėtų būti kažkas, kas nepriklauso žmogui, kas yra nepajudinama ir stabilu. Iš kitos pusės, pasaulį pažįsta žmogus, tiesa negali būti daiktas, ji priklauso idėjų pasauliui. Tiesa atsiranda ir egzistuoja žmogaus galvoje, bet ne visos žmogaus galvoje atsiradusios idėjos yra tiesos. Filosofijos istorijoje buvo daug pastangų atsakyti į tiesos klausimus.

Šio darbo tikslas išanalizuoti tiesos problemą, kitusią amžių bėgyje ir atskleisti tikrąją tiesos egzistenciją.

1.Tiesos koncepcijos

1.1.Klasikinė koncepcija

Klasikinė koncepcija susiformavo Antikoje. Pagrindiniai autoriai buvo Platonas ir Aristotelis, kurie teigė, kad jeigu teiginys ar sakinys atitinka tikrovę, jis yra tiesa. Viduramžiais buvo sakoma, kad tiesa yra daikto ir minties atitikimas. Bet koks tiesos apibrėžimas nėra tikslus, nes nežinoma, kas yra atitikimas, ką reiškia pvz., ar mintis, kad sniegas yra baltas, yra panaši į sniegą? Šios netikslins sąvokos lėmė, kad atsirado sekanti koncepcija.

1.2.Neklasikinė koncepcija

Ši koncepcija teigė, kad tiesos reikia ieškoti žinių sferoje. Juslinio suvokimo rezultatai yra pojūčiai ir jie tampa svarbūs tik išreikšti žodžiais, sąvokomis. Pojūčiai yra individualūs, subjektyvūs, o pažinimu dauguma tyrinėtojų vadina tik tai, kas reikšminga visiems, intersubjektyvu. Pažinimui reikšmingi ne patys pojūčiai, o juos išreiškiantys teiginiai. Tokie teiginiai jau yra žinios. Tiesa yra pačių žinių savybė ir ją reikia tapatinti su aiškiu ir galutiniu įrodymo nereikalaujančiu tiesos kriterijumi. Bet tiesa vis dar liko neapibrėžta, todėl radosi kitos teorijos.

1.3.Akivaizdumo teorija

Akivaizdumo teorija teigia, kad yra tokie teiginiai, kurie yra savaime suprantami ir nereikalauja įrodymo, pvz., tikintis sako, kad Dievo egzistavimas yra akivaizdus ir nereikia tai įrodinėti jokiais argumentais. Akivaizdu, kad lygūs vienam tam pačiam yra lygūs tarpusavyje. Žymiausias šios teorijos šalininkas – Dekartas. Jis manė, kad teisingos yra žinios, kurios yra tiek elementarios, aiškios, paprastos, kurios loginės dedukcijos būdu yra išvestos iš akivaizdžių tiesų. Ši teorija nėra tobula, nes daugelis teiginių apie pasaulį nėra akivaizdūs, arba kas akivaizdu vienam žmogui, kitam gali būti nesuprantama.

1.4.Loginės darnos (koherencinė) teorija

Ši teorija sieja žinių teisingumą su jų neprieštaringumu. Loginės teorijos šalininkas buvo Leibnicas. Jis manė, kad pasaulio tvarka yra loginė, todėl turi būti ir loginių tiesų loginė tvarka. Visas proto tiesas galima išvesti iš logikos tapatumo dėsnio. Buvo manoma, kad logikos dėsniai yra būties dėsniai. Norint įsitikinti žinių teisingumu, reikia išvesti jas iš tapatybės dėsnio, bet tai padaryti ne visada lengva. Teisingais teiginiais reikia laikyti tuos, kurie logiškai suderinami su kitais mūsų teiginiais, tačiau moksliškumui logiškumo nepakanka, pvz., pasakoje teiginiai vieni kitiems neprieštarauja, bet jų pavadinti tiesa negalime.

1.5.Pragmatinė tiesos samprata

Pragmatinę tiesos sampratą remdamasis Pirso idėjomis išvystė Džeimsas. Jis teigė, kad praktiškai veikdami vadovaujamės tam tikromis idėjomis ir tikime, kad mūsų veiksmai bus efektyvūs, duos norimus rezultatus (asmeninio pobūdžio praktika). Jei sulaukėme teigiamo rezultato, sakome, kad ta teorija, kuria vadovaujamės, yra teisinga ir atvirkščiai. Žodžiai ir teiginiai yra nurodymai, kaip galime keisti egzistuojančią realybę. Todėl teorijas reikia laikyti instrumentu. Remiantis šia teorija, idėjos yra naudingi, geri instrumentai, bet jie kelia tam tikras problemas. Konkreti teorija gali būti geras instrumentas, bet tuo pačiu kenksmingas kitiems, pvz., socialinė teorija leidžia vienai grupei pasiekti valdžią, o kitai grupei pabloginti gyvenimą.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 698 žodžiai iš 2300 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.