Tolydžios plėtros idėjos pasaulyje
5 (100%) 1 vote

Tolydžios plėtros idėjos pasaulyje

VILNIAUS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS FAKULTETAS

Tolydžios plėtros idėjos pasaulyje

VILNIUS

2002

TURINYS

ĮVADAS 3

2.TOLYDŽIOS PLĖTROS KONCEPCIJOS IŠTAKOS 4

2.1. PRIELAIDOS TOLYDŽIOS PLĖTROS ATSIRADIMUI 4

2.2. EKOLOGINĖS EKONOMIKA IR JOS VIETA MOKSLŲ VISUMOJE 5

3. IŠŠŪKIS GAMTAI 10

3.1. DEMOGRAFINIŲ POKYČIŲ ĮTAKA APLINKOS KOKYBEI 10

3.2. GAMTINIŲ IŠTEKLIŲ PAKANKAMUMO PROGNOZĖS. 12

3.2.1.ŽEMĖS, VANDENS IR MIŠKO IŠTEKLIAI 12

3.2.1.1.Žemės ištekliai 12

3.2.1.2.Vandens ištekliai. 13

3.2.1.3.Miško ištekliai 14

3.2.2.MINERALINIAI IŠTEKLIAI. 15

3.2.2.1.Anglis. 15

3.2.2.2.Nafta. 15

3.2.2.3.Gamtinės dujos. 16

3.2.2.4.Hidroenergija. 16

3.2.2.5.Metalų rudos. 16

3.3.ENERGETINIŲ KRIZIŲ IR MINERALINIŲ ŽALIAVŲ TARPUSAVIO PRIKLAUSOMYBĖ. 17

3.3.1 7-8-jo dešimtmečio energetikos krizės. 17

3.3.2.Neigiamos krizės pasekmės. 17

3.3.3.Teigiamos krizės pasekmės. 17

3.3.4. Energetinių išteklių problema šiuolaikiniame pasaulyje 18

3.3.4.1.Problemos sprendimo būdai. 18

3.4. IŠTEKLIŲ PASISKIRSTYMO NETOLYGUMAS. 19

3.4.1.Pasaulinių išteklių pasiskirstymas. 19

3.4.2.Gamtinių išteklių suvartojimo ir atsargų santykis 19

3.4.3 Dirbamosios žemės ir vandens išteklių pasiskirstymas 19

3.4.4.Gamtinių išteklių įtaka pasaulinei ekonomikai 20

3.5.UŽTERŠTUMAS IR JO AIŠKINIMAS REMIANTIS IŠORINIAIS IR VIDINIAIS (PRIVAČIAIS) KAŠTAIS 20

3.6.ATLIEKŲ PROBLEMA. 23

3.7.OPTIMALAUS UŽTERŠTUMO KIEKIO NUSTATYMAS 25

4. EKOLOGINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMŲ KRYPTYS. 27

4.1.CIKLINIS VARTOJIMAS 27

4.2.FUNDAMENTALIŲ POREIKIŲ PATENKINIMO IR GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS, REMIANTIS TOLYDŽIOS PLĖTROS KONCEPCIJA 28

4.3. SUBALANSUOTOS PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS REMIANTIS TARPTAUTINĖMIS APLINKOSAUGINĖMIS KONVENCIJOMIS 30

IŠVADOS. 35

Įvadas

2.Tolydžios plėtros koncepcijos ištakos

2.1. Prielaidos tolydžios plėtros atsiradimui

Didelę įtaką ekonominės plėtros, atsižvelgiant į aplinkosauginius interesus, idėjai turėjo JTO organizacijos pranešimas “Mūsų bendra ateitis”(1987m., vadovavo G. Brundlandas). Jo tikslas –globalinių priemonių naujai ekonominės plėtros koncepcijai parengimas. Pranešimas pasiūlė ilgalaikes aplinkosaugines strategijas, kurios užtikrintų tolygų ekonomikos vystymąsi ateityje, o taip pat išnagrinėtos priemonės, remiantis kuriomis pasaulinė visuomenė efektyviai išnaudotų turimus gamtinius išteklius. JTO komisijos išvados it rekomendacijos buvo teigiamai sutiktos JTO Asamblėjos. Patys svarbiausi sprendimai – Rio de Žaneiro konferencijos (1992m.) dokumentų rinkinys. Ypač didelę reikšmę turi “Agenda XXI”(“Darbotvarkė XXI”), kurioje išdėstytos ekonominio bei socialinio vystymosi gairės ateinančiajam amžiui.

Naujo tipo ekonomikos augimo pagrindu turėtų tapti tolydžios plėtros koncepcija( sustainable development). Šiuo metu egzistuoja daugiau nei 50 tolydžios plėtros apibrėžimų. Vienas priimtiniausių yra šis, paminėtas pranešime:” tolydi plėtra-toks vystymasis, kuris patenkina dabarties poreikius, tačiau nesukelia grėsmės ateinančių kartų poreikių patenkinimui”. Šis apibūdinimas apima dvi pagrindines sąvokas:

 poreikių , visų pirma pačių skurdžiausių sluoksnių, kas turėtų tapti prioritetu;

 apribojimų, sąlygotų turimų technologijų ir užtikrinančių ateities poreikių patenkinimą.

Visos išsivysčiusios pasaulio šalys siekia tolydžios plėtros idėjų įgyvendinimo. Be to praktiškai visi oficialūs dokumentai remiasi tolydžios plėtros idėjomis, kaip pagrindine ideologija.

Kuriant tolydžios plėtros strategiją remiamasi 4 pagrindiniais straipsniais:

1. atsinaujinančių išteklių – jų kiekis (kraštutiniu atveju galimybė atkurti) negali mažėti tam tikrą laikotarpį, t. y. jie turi būti nors minimaliai atkuriami;

2. neatsinaujinančių išteklių – turi būti diegiamos priemonės, užtikrinančios maksimalų šių atsargų palaikymo lygį bei jų pakaitalų panaudojimo skatinimą.

3. atliekų – turi būti numatoma jų sumažinimo galimybė bei skatinamos mažai atliekų “gaminančios” technologijos.

4. taršos – aplinkos užterštumas ateityje neturi viršyti dabartinio lygio.jis turi būti mažinamas iki socialiai ir ekonomiškai priimtino lygio.

Šiuo metu išskiriamos 2 tolydžios plėtros koncepcijos:

 “silpnos” plėtros;

 “stiprios” plėtros.

“Stipraus” tolygumo šalininkai dažnai išreiškia palaiko “antiekonominę” koncepciją, o “silpno” šalininkai yra kiek nuosaikesni ir palaiko modifikuoto ekonomikos augimo idėją. Tačiau abi grupės nusiteikusios prieš neribotą “bendrosios rinkos” plėtrą, maksimalaus vartojimo skatinimą ir kt.

Sukurti 2 tolydžios plėtros įgyvendinimo būdai:

 “ Totaliaus išsivalymo” koncepcija, jos pagrindas yra ekologiškai švari energija, technologijos nepaliekančios atliekų, cikliška gamyba. Tačiau visiškai uždaro ciklo technologijos realiai neįgyvendinamos, nes jos labai brangios, o kartais net neįmanomos.

 Riboto vartojimo strategija. Teigiama, kad žmonija vartoja per daug, kas ir tapo pagrindine ekologinių problemų priežastimi.

Antroji XXa. pusė žymi neregėtais ekonominio vystymosi tempais. Tačiau

ekonominė plėtra vis mažiau ėmė paisyti gamtinės aplinkos galimybių, leidžiamų užterštumo normų.

2.2. Ekologinės ekonomika ir jos vieta mokslų visumoje

Ekologinė ekonomika yra nauja transdisciplininė mokslo šaka ir studijų kryptis, kuri savyje sujungia ekosistemų ir ekonominių sistemų ryšius plačiąja prasme. Šitų ryšių buvimas ir nulemia didelę dalį dabar egzistuojančių žmonijos globalinių problemų; jie taip pat yra labai svarbus užtikrinant ateities kartoms gerovę ir jokia kita disciplina negalėtų pakeisti ekologinės ekonomikos sprendžiant šiuos klausimus. Ekologinė ekonomika arba subalansuotos plėtros ekonomika skiriasi nuo tradicinės ekonomikos ir ekologijos plačiu problemų supratimu bei savo pliuralistine prigimtimi.

Į



Tradicinė ekonomika

Aplinkos ekonomika ir poveikio aplinkai vertinimas

Išteklių ekonomika ir poveikio aplinkai vertinimas

Tradicinė ekologija

Viršuje kairiau esantis langelis atskleidžia tradicinės ekonomikos sritis, ryšius tarp ekonominių sistemų, pavyzdžiui, kalnakasyba, gamyba ar namų ūkis. Tradicinę ekologiją atspindi apačioje dešiniau esantis langelis, kur tiriami ryšiai tarp ekologinių sistemų ir jų tarpusavio sąveika. Apatinis kairiau esantis langelis nurodo srautus keliaujančius iš ekologinės sistemos į ekonominę. Ši tyrimų sritis dažniausiai priklauso išteklių ekonomikai ir poveikio aplinkai vertinimui: išsenkamų ir neišsenkamų gamtos resursų naudojimas ekonominei veiklai. Viršuje dešiniau esantis langelis reprezentuoja ekonomikos sistemose sukurtų produktų naudojimą ekologinėse sistemose. Šiuos ekonominių sistemų produktais galėtų būti nepageidautini šalutiniai gamybos produktai bei vartojimo atliekos. Tai priklauso ekologinės ekonomikos sričiai ir poveikio aplinkai vertinimui: tarša bei jos sumažinimas, prevencija ir mediacija.

Tradicinės ekonomikos objektas yra individas, o jo pomėgiai ir pirmenybės yra pagrindinė varomoji jėga. Yra daroma prielaida, jog resursų bazė yra neribota dėka technologinės pažangos ir pakeičiamumo. Ekologinė ekonomika atspindi daugiau holistinį požiūrį-visi žmonės sudaro vieną visumą ir veikia kaip vienas komponentas visoje sistemoje. Žmonija turi specialią rolę ekologinės ekonomikos teorijoje – jie supranta savo rolę sistemoje ir yra atsakingi už tolesnę jos subalansuotą plėtrą. Šis požiūris yra artimas tradicinei ekologijai, kurioje skirtingai resursų bazė yra ribota, o žmonės yra tik viena iš daugelio rūšių egzistuojančių sistemoje. Toliau pateikta lentelė atspindi pagrindinius ekologinės ekonomikos, tradicinės ekonomikos ir tradicinės ekologijos skirtumus (R.Costanza 5 psl.)

Palyginimo kriterijus Tradicinė ekonomika Tradicinė ekologija Ekologinė ekonomika

Bazinė pasaulėžiūra Mechanistinė, statiška, atomistinė. Individualūs pomėgiai ir pirmenybės yra pateikiami kaip varomoji jėga. Daroma prielaida, jog resursų bazė yra neribota dėka technologinės pažangos ir pakeičiamumo. Evoliucinė, atomistinė.

Genetiniame lygmenyje vykstanti evoliucija yra pagrindinė varomoji jėga. Resursų bazė yra ribota. Žmonija yra tik viena iš daugelio gyvybės rūšių, bet retai studijuojama.

Dinaminė, sistemiška, evoliucinė.

Žmogaus pomėgiai ir supratimas, technologija atspindi ir plačias galimybes ir apribojimus. Žmonės supranta savo rolę sistemoje ir yra atsakingi už tolydžią jos plėtrą.

Laiko suvokimas Mažas.

Maksimaliai 50 metų, dažniausiai 1-4 metai. Įvairialypis laiko supratimas.

Pradedant dienomis baigiant eromis.

Įvairialypis laiko supratimas.

Pradedant dienomis baigiant eromis. Galima laikotarpių sintezė.

Erdvės supratimas Nuo vietinio iki tarptautinio.

Erdvės struktūra nekintanti. Trys pagrindiniai lygiai: individai, įmonės, šalys.

Nuo lokalinio iki regioninio.

Dauguma tyrimų yra vykdomi ir apsiriboja mažose ekosistemos dalyse tačiau visos ekosistemos nagrinėjimas tampa vis reikšmingesnis. Nuo lokalinio iki regioninio.

Lygių (pakopų) hierarchija.

Gyvybės rūšių įsitraukimas Tik žmonija.

Augalai ir gyvūnai neįtraukiami, nebent kaip prisidedanti reikšmė prie tyrimo objekto.

Visos rūšys išskyrus žmoniją.

Bandymai atrasti pirmykštę, žmogaus nepaliestą ekosistemą. Visa ekosistema įskaitant ir žmoniją.

Pripažįsta ir tiria ryšius tarp žmonijos ir likusios gamtos dalies.

Pirminis tikslas makro lygmenyje Ekonomikos augimas Rūšių išsaugojimas Ekologinės ir ekonominės sistemos subalansuotumas.

Pirminis tikslas mikro lygmenyje Maksimalus pelnas (įmonei), maksimali nauda (individui).

Visos priemonės mikro tikslams įgyvendinti veda prie makro lygmenyje sudaryto tikslo įgyvendinimo. Išoriniai kaštai ir nauda dažniausiai ignoruojama. Maksimali reprodukcinė sėkmė.

Visi veiksniai, veikiantys teigiamai mikro lygmenyje nustatytą tikslą, veda į makro lygmenje sudaryto tikslo įgyvendinimą.

Tikslas turi atspindėti abiejų sistemų tikslus.

Valdžios, socialinės ir kultūros institucijos turi sušvelninti konfliktus tarp ekologinių ir ekonominių institucijų mikro lygmenyje nustatytų tikslų, apsaugoti mikro lygmenyje veikiančias institucijas nuo trumparegiškų tikslų vystymo.

Nuomonė apie technologinę pažangą Labai optimistinė. Pesimistinė arba nėra neapibrėžta. Optimistinė, bet tiksliai
inis mokslo statusas Disciplininis.

Monistinis, pagrįstas matematiniais metodais. Disciplininis.

Labiau pliuralistinis nei ekonomika, tačiau vis tiek pagrįstas techninėmis priemonėmis. Mažas atlygis už komandinį bendrą darbą. Transdisciplininis.

Pliuralistinis, tyrimo objektas – įvairios problemos.

Evoliucija yra pagrindinė sąvoka ir ekologijoje ir ekologinėje ekonomikoje. Tai pokyčių vyksmas sudėtingoje sistemoje persiduodant įvairioms savybėms, kuriomis gali būti organizmų išorinės ir elgesio savybės perduodamos genais ar tautų kultūros ypatumai perduodami žmogaus darbo produktais, knygomis ir kitais rašytiniai šaltiniais, pasakojamąja literatūra. Evoliucija reiškia daugiau dinamišką ir prisitaikančią, bet nepusiausvyrinę ir statišką sistemą, kurią propaguoja ekonomikos mokslas. Skirtingai ekonomikoje evoliucija yra suprantama kaip progresas, kuris kartais reiškia net vystymosi krypties pasikeitimą.

Ekologinėje ekonomikoje evoliucija įgauna dvigubą atspalvį – savyje jungia ir biologinius, ir kultūrinius pasikeitimus. Kaina, kurią žmonija sumoka už galimybę greitai adaptuotis, yra pavojus, kad ji taps per daug priklausoma nuo trumpo laikotarpio rezultatų, tikslų įgyvendinimo ir pradės ignoruoti ilgo laikotarpio tikslus, kas ves į netolygų, nesubalansuotą vystymąsi.

Žmogus yra sąmoningas galvodamas apie biologinę ir kultūrinę planetos evoliuciją ir negali išvengti buvimo antropocentrišku. Bet ilgu laikotarpiu, jei žmonija sugebėtų efektyviai tvarkytis planetoje ir protingai naudoti jos išteklius, ji prisiimtų platesnį biocentrinį požiūrį ir išsiugdytų pagarbą kitų gyvybės rūšių planetoje atžvilgiu.

3. Iššūkis gamtai

3.1. Demografinių pokyčių įtaka aplinkos kokybei

Labai dažnai subalansuotos plėtros ekonomika yra apibūdinama kaip toks vystymasis, kuris patenkina dabarties poreikius, tačiau nesukelia grėsmės ateinančių kartų poreikių patenkinimui. Šis apibrėžimas yra skirtingai suprantamas ir interpretuojamas ekonomistų. Vieni šį subalansuotumą ar tolydumą supranta kaip pastovią būseną, nes pasaulinė ekonomika jau pasiekė savo augimo ribas ir toliau plėtotis ir augti pagal subalansuotos plėtros koncepciją nebegali, todėl tolesnė plėtra laikantis šio principo yra neįmanoma. Kiti ekonomistai teigia, jog tolesnis ekonomikos augimas yra būtinas ateities plėtrai ir norint išvengti tolesnio gamtos niokojimo. Jie taip pat priduria, kad labai svarbu, jog pačios skurdžiausios valstybės taip pat vystytųsi, nes skurdo mažinimas turi tiesioginę įtaką ir subalansuotos plėtros politikos vykdymui ir tai įrodo labai tamprūs ryšiai tarp skurdo, gamtos niokojimo ir greito populiacijos augimo, o trumpiau – žmonės gimdo taršą, o skurdas gimdo žmones. Iš čia galima padaryti išvadą, jog žmonijos populiacijos planavimas turėtų būti svarbi dalis kuriant mūsų planetos tolimesnę aplinkosauginę strategiją.

Samprata, jog visuomenė vystosi trimis etapais yra jau senai pripažinta. (grafikas-sustainable economics-54 psl)

Pirma fazė Antra fazė Trečia fazė

Pirmoji fazė pasižymi dideliu mirtingumo rodikliu ypač tarp jauniausių ir seniausių populiacijos narių. Gimstamumo rodiklis svyruoja taip pat labai kaip ir mirtingumo; iš esmės šioje stadijoje jų vidutinės vertės yra lygios. Šiuos abu rodiklius tiesiogiai veikia ekonominės sąlygos, t.y. maisto, švaraus vandens kiekiai ir pakankamumas, badas, epidemijos. Šios fazės populiacija auga iki tokio kiekio, kur gyvenimo lygis yra pakankamai žemas palaikyti pusiausvyrą tame taške su vienodai dideliu mirtingumu.

Antroji fazė turi du etapus. Pirmajame mirtingumo rodiklis staigiai nukrinta, bet gimstamumo rodiklis pasilieka toks pat arba dar netgi išauga. Toks staigus mirtingumo sumažėjimas yra sąlygotas produktyvumo augimo (ypač žemės ūkio sektoriuje), kuris išveda populiaciją nuo bado slenksčio, ir, matyt, daugiau techninės pažangos viešosios sveikatos ir medicininės priežiūros sektoriuje. Šis didelis skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių veda prie labai staigaus populiacijos augimo šuolio. Antrame šios fazės etape gimstamumas smunka greičiau nei mirtingumas, taigi populiacijos augimo tempai pradeda stabilizuotis. Tokie pokyčiai yra sąlygoti socialinių- ekonominių faktorių : švietimo lygio, realių pajamų didėjimu ir didesniu moterų įsitraukimu į darbo jėgos sudėtį.

Trečioji fazė pasižymi stabilia populiacija su aukštu pragyvenimo lygiu ir standartais, kuri yra palaikoma žemais mirtingumo ir gimstamumo rodikliais.

Pagal šiuos aprašymus galima daryti išvadas apie aplinkos būklę esant šioms fazėms. Pirmojoje fazėje turėtų būti suvartojama tiek kiek pagaminama, o gaminama patenkinti tik savo poreikius, nes produktyvumo lygis yra žemas ir neskatinantis mainų plėtotės. Antroji fazė, o ypač jos pirmasis etapas, turėtų pasižymėti dideliu gamtinių resursų eksploatavimu ir aplinkos niokojimu. Trečiojoje fazėje gamtinių resursų vartojimas sumažėtų dėl pažangių technologijų vystymosi ir efektyvumo.

Turint tokius išsamius kiekvienos šalies aprašus yra išties sunku nustatyti vienareikšmiškai kokioje fazėje yra dabar pasaulio populiacija. Išties skirtumai tarp šalių
išsivystymo lygio yra tokie dideli, jog kažin ar teisinga būtų ieškoti vienintelio atitikmens iš šių fazių. Geriausiu variantu reikėtų įvertinti atskirai šalis. Išsivysčiusios šalys patektų į trečiąją fazę, besivystančios į antrąją, atsirastų ir tokių, gyvenančių pagal pirmosios aprašą.

3.2. Gamtinių išteklių pakankamumo prognozės.

Vienas ryškiausių ekologinės degradacijos pavyzdžių yra katastrofiškai miškingumo sumažėjimas arba geologinių išteklių sumažėjimas. Prieš 10 tūks. metų, kai dar nebuvo žemdirbystės, Žemėje buvo 75mln. k2,m. miškų, o šiuo metu jų liko tik 40mln. k2,m. be to žmogaus rankos nepaliestų miškų liko tik 15 mln. k2,m. Rusijoje, Kanadoje, Amazonės regione, o visose kitose Pasaulio vietose miškai jau pakeisti antriniais.

Šiuo metu miškų kirtimas vis labiau spartėja, kasmet iškertama 20tūks. k2,m. miškų. Miškų masyvai mažėja dėl ariamųjų plotų didėjimo, medienos suvartojimo augimo. Didžiausios grėsmės regionais tapo tropiniai miškai( Brazilija, Tailandas , Filipinai, Indonezija) . paskutiniaisiais dešimtmečiais minėtų miškų sumažėjo 20%. Jeigu situacija nepasikeis, tikėtina kad po pusamžio tropiniai miškai išvis išnyks, nes jie kertami 15 kartų greitesniu tempu nei atsinaujina. Šie miškai vadinami “planetos plaučiais”, nes jie užtikrina atmosferos aprūpinimą deguonimi. Juose susikaupę daugiau nei ½ planetos floros ir faunos.

Kasmet blogėja ir dirvos kokybė bei plotai. Per metus netinkami tampa 7mln. ha. dirbamosios žemės. Ypač neigiamai dirvą veikia vėjo ir vandens erozija, taip pat cheminė tarša (užterštumas sunkiaisiais metalais, cheminiais junginiais) bei fizinis poveikis (derlingojo sluoksnio plonėjimas dėl statybų bei kalnakasybos darbų). Dar viena degradacijos priežastis yra ganyklų plotų ekstensyvus naudojimas, ypač besivystančiose valstybėse.

Degradacijos procesas bene greičiausiai vyksta sausringose žemėse, daugiausia Afrikoje ir Azijoje.

3.2.1.Žemės, vandens ir miško ištekliai

3.2.1.1.Žemės ištekliai

Žemės plotas – 510 milijonų kvadratinių kilometrų, tačiau sausuma užima tiktai 149 mln. 2,km, visas likęs plotas padengtas vandens telkinių: vandenynų bei jūrų..

Sausumos fondo struktūra: 11proc – dirbama žemė, 23 proc. – pievos ir ganyklos, 30 proc.- miškai, 3 proc. – antropogeniniai landšaftai, 33 proc. – žemo produktyvumo žemės plotai.

Dirbamosios žemės plotai,%: Indija – 57,1, Lenkija – 46,9, Italija – 40,3, Prancūzija-35,3, Vokietija – 33,9, JAV – 19,6, Kinija -10,3, Rusija – 7,8, Australija – 6, Kanada – 4,9 Egiptas – 2,8. minėtose šalyse, kaip ir likusiame pasaulyje, žemių naudotinų ūkininkavimui liko labai mažai. Kadangi kas buvo galima, tas jau eksploatuojama žemdirbių, o likęs plotas – mažo produktyvumo plotai.

Pasaulyje pastebimos žemės blogėjimo ( degradacijos) tendencijos. Taigi kasmet dėl erozijos netinkamais tampa 6 – 7 mln. ha., o dėl padidėjusio druskingumo bei užpelkėjimo 1,5 mln. ha. Milžiniška problema tapo dykumų plėtrą, kurios jau padidėjo apie 9 mln. 2,km, kas atitinka tokių šalių kaip JAV arba Kinija plotui.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2649 žodžiai iš 8780 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.