Turizmas
5 (100%) 1 vote

Turizmas

Darbas tema:

TURIZMAS

2006 m.

Esė

Turizmas pastaruoju metu tampa viena svarbesnių industrijos šakų. Klesti įvairiausios ekskursijos į kitas šalis, miestus. Žmonės žiemą važinėja slidinėti arba, pavargę nuo lietuviškos žiemos skuba pailsėti į šiltuosius kraštus. Klesti ir palyginti nauja turizmo šaka – kaimo turizmas. Kiekvienas renkasi pagal savo poreikius.

Turizmo pagrindiniai teiginiai:

Apskrities gamtiniai ir kultūriniai ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Plungės rajonas priskiriamas labai didelio ir didelio potencialo rekreaciniams arealams. Silpnai išvystyta turizmo infrastruktūra: neišvystytos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, informacijos stoka, laisvalaikio ir pramogų paslaugų nebuvimas. Investicijų į turizmo sektorių lygis yra nepakankamas. Silpnai išvystytas kaimo turizmas. Turizmo, kaip prioritetinės šakos, deklaravimas 1994 ir 1999 metais parengtose Nacionalinėse turizmo plėtojimo programose suaktyvino tiek privačių turizmo paslaugas teikiančių organizacijų, tiek ir valstybinių institucijų veiklą. 1998 metais buvo parengtas ir priimtas LR Turizmo įstatymas. Pagal šį įstatymą iš valstybės turizmo politikos ir planavimo priemonių yra numatyta Nacionalinė turizmo plėtros programa bei regioniniai projektai. Įstatymas valstybės prioritetu skiria vietinį ir atvykstamąjį turizmą. Siekiant išsamiau įvertinti apskrities turizmo potencialą, situacijos analizė atliekama analizuojant apskrities turizmo išteklius bei infrastruktūrą. Apskrities gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro palankias sąlygas kurti patrauklius turistinius produktus. Telšių apskritis puošni savo pirmykščiu, natūraliu kraštovaizdžiu. Didžiausią gamtinį turizmo potencialą turi Žemaitijos nacionalinis parkas bei Salantų, Varnių ir Ventos regioniniai parkai , kurie apima 12 proc. apskrities teritorijos. Apskrityje yra net 1734 kultūros, architektūros paminklai ir teminiai parkai.

Nors apskritis ir pasižymi kultūros paveldo objektų gausa, tačiau tik dalis objektų yra patrauklūs atvykstamajam turizmui. Ne visi kultūros objektai yra reikiamai prižiūrimi, sudėtingas jų pasiekiamumas. Dalis kultūros vertybių yra atokiose vietose, keliai, vedantys prie jų, nesutvarkyti, nepritaikyti nei automobiliams, nei dviračiams. Vasarą populiariausių ežerų lankomumas yra labai didelis, autoturistai siekia privažiuoti kiek galima arčiau ežero, įvažiuoti kuo giliau į mišką. Tai labai kenkia gamtai, pažeidžia gamtinę ekosistemą. Todėl labai svarbu plėsti šiose rekreacinėse teritorijose trumpalaikio poilsio aikštelių, paplūdimių, stovyklaviečių, automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūrą. Išnaudojant šiuos gamtinius ir kultūrinius išteklius apskrityje galima kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, ekoturizmo, kultūrinio turizmo, etninio turizmo, kaimo turizmo produktus. Tačiau minėtas apskrities kultūrinis ir gamtinis turizmo potencialas šiuo metu nėra pakankamai išnaudojamas. Telšių apskrityje susiduriama su silpnai išvystyta turizmo infrastruktūra: neišvystytos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, informacijos stoka, laisvalaikio ir pramogų paslaugų nebuvimas. Atvykstantiems turistams labai trūksta informacijos apie lankytinas vietas, viešbučius, motelius ir kitus reikalingus turistams objektus. Šiuo metu apskrityje veikia keturi turizmo informaciniai centrai, tačiau jų teikiamos paslaugos netenkina turistų poreikių – informacija dažnai yra pasenusi ir labai siaura. Atvykstančių turistų augantys informacijos poreikiai skatina įkurti modernų apskrities turizmo informacinį centrą, kuriame būtų sukurta funkcionali kompiuterinė turizmo informacinė sistema, galinti pateikti vartotojams ir kitiems apskrities turizmo informaciniams centrams visą reikiamą informaciją. Apskrities turizmo informacinis centras galėtų lengviau įsijungti į vieningą Lietuvos turizmo informacinę sistemą. Tik stiprus turizmo informacinis centras galės ateityje dalyvauti tarptautinėse parodose ir mugėse, leisti reprezentacinius informacinius turizmo leidinius, dalyvauti įvairiuose projektuose, organizuoti keliones po apskritį, propaguoti specialius turizmo produktus.

Maitinimo ir apgyvendinimo paslaugos – viena iš svarbiausių turizmo paslaugų infrastruktūros dalių. Statistikos departamento duomenimis barų, restoranų, valgyklų skaičius apskrityje nuolat didėja. Vis daugiau kavinių atsidaro prie kelių ir ežerų pakrančių, tai rodo, kad vartotojai vis didesnį dėmesį skiria laisvalaikiui ir poilsiui. Statistikos departamento duomenimis 2004 m. Telšių apskrityje veikė 20 apgyvendinimo įstaigų, iš kurių Mažeikių r. – 6, Plungės r. – 8, Rietavo sav. – 0 ir Telšių r. – 6. Pagal svečių apgyvendinimą apskritis užima priešpaskutinę vietą po Tauragės apskrities. Per 2004 metus buvo apgyvendinta tik 15,2 tūkst. žmonių (Lietuvoje 1119,10). Apskrities turizmo paslaugų materialinė bazė nėra išvystyta nei kiekybiniu, nei kokybiniu požiūriu. Visuose turizmo paslaugų infrastruktūros sektoriuose paslaugų kokybės gerinimui, laisvalaikio pramogų kūrimui ir turizmo produktų konkurencingumo stiprinimui būtinos investicijos. Tačiau investicijų į turizmo sektorių lygis yra nepakankamas. Pastaruoju metu apskrityje vis didesnę reikšmę turi kaimo
turizmas. Šiuo metu kaimo turizmas labiausiai plėtojamas Plungės rajone. Šio verslo plėtrai palankiausias sąlygas turi Žemaitijos nacionalinis parkas – pakankamai daug sodybų, esančių prie miškų ir vandens telkinių. Šiuo metu kaimo turizmu apskrityje užsiima mažiausiai 33 sodybos (24 sodybos Plungės r., 8 Telšių r. ir 1 Rietavo sav.). 24 iš jų priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai. Tiesa, poilsio kaime paslaugas teikia ir keletas savivaldybėse neregistruotų sodybų. Būdinga tai, kad kaimo turizmo verslo daugiausiai imasi sodybas įsigiję ar jas pasistatę ne vietiniai gyventojai. Šiose sodybose sukuriama darbo vietų tik savo šeimos nariams. Mažeikių ir Telšių rajonuose kaimo turizmas išvystytas silpnai, nors yra pakankamai patrauklių gamtinių išteklių.

Pagrindinės šio sektoriaus problemos yra: retas kaimo turizmo sodybų tinklas, neišnaudojamas didelis rekreacinis potencialas kitose apskrities vietovėse; kaimo turizmo sodybų ir turizmo infrastruktūros kūrimo tempai lėti; nekuriama turizmo infrastruktūra. Kaimo turizmo sodybose poilsio paslaugos turi ryškų sezoninį pobūdį, todėl verslo efektyvumas nėra didelis.

Be to informacijos trūkumas ir užsienio kalbų nemokėjimas stabdo dar spartesnę kaimo turizmo plėtrą. Laisvalaikio ir pramogų paslaugos neatsiejamos nuo pagrindinių rekreacijos paslaugų. Tai muziejai, ekspozicijos, teatrai, renginiai, įvairios aktyvios turizmo formos (vandens, dviračių ir kt. turizmas). Reikia pažymėti, kad ši infrastruktūros dalis yra išvystyta silpniausiai. Perspektyvi ir labiausiai paplitusi pramoga apskrityje yra vandens sportas. Jau dabar didžiuosiuose apskrities ežeruose (Germantas, Lūkstas, Platelių ež., Beržoras) vykdomos valčių, vandens dviračių nuomos paslaugos. Tai gana populiari pramoga, kuri galėtų būti vystoma ir kituose ežeruose, išskyrus keletą Žemaitijos nacionalinio parko ežerų, kuriuose tokia paslauga draudžiama arba nerekomenduotina. Daugiausia vandens paslaugų srityje yra pažengęs Plungės rajonas, kuriame labai paplitęs vandens sportas. Valtis, vandens dviračius poilsiautojams dažniausiai nuomoja privatūs asmenys bei kaimo turizmo paslaugų teikėjai. Taip pat patys poilsiautojai gali atsivežti bemotores vandens sporto priemones. Plaukiojimas baidarėmis, kanojomis, plaustais kaip turizmo paslauga nėra išvystyta. Jachtklube nuomojamas „Žalgirio sporto draugijai” priklausantis 20 vietų katamaranas apžvalginėms ekskursijoms. Čia pat įsikūręs nardymo centras „Oktopusas“ teikia nardymo, povandeninio gido paslaugas, nuomoja ir parduoda nardymo įrangą. Nemažai lankytojų renkasi šią paslaugą, todėl ją plėsti labai palanku. Tačiau visoje Telšių apskrityje trūksta entuziastų, kurie užsiimtų vandens turizmo paslaugomis, organizuotų keliones baidarėmis Virvytės, Minijos ir kitomis upėmis.

Vieninga vandens turizmo verslo struktūra dar nesukurta – čia turi būti numatyta visa infrastruktūra: vandens turizmo trasos (pritaikant ir upes bei upelius), prieplaukos, paplūdimiai, automobilių stovėjimo aikštelės, pakrančių stovyklavietės, aptarnavimo įmonės. Bemotorių vandens transporto priemonių išvystymas apskrityje labai prisidėtų prie kaimo turizmo plėtros, pakrančių gyvenviečių atgaivinimo, prekybos paslaugų sferos plėtojimo, pagerintų susisiekimą tarp atskirų vietovių.

Telšių apskrityje esančiose Miškų urėdijose įrengti keli rekreacijos objektai, pritaikyti neįgaliesiems. Tai poilsiavietės, apžvalgos aikštelės, pavėsinės, automobilių stovėjimo aikštelės, lentomis grįsti pėsčiųjų takai, tualetai, kurie pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Dviračių turizmas ir kelionės pėsčiomis yra viena perspektyviausių poilsio formų, kuri gali būti pasiekiama palyginti mažomis sąnaudomis. Plungės rajono turistinės zonos yra ypač tinkamos pėsčiųjų ir dviračių žygiams turistinėmis trasomis. Nors planavimo schemose yra pažymėtos dviračių trasos, tačiau iš esmės jos yra formalios ir dviračiams bei pėstiesiems neparuoštos. Siekiant plėtoti ekologinį turizmą, būtina kompleksiškai pažiūrėti į naujų dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimą. Telšių apskrityje, o ypač nacionaliniame ir regioniniuose parkuose, labai skatintinas mokomasis lankymas, apžvalginės (kraštovaizdžio erdvėms apžvelgti įrengtos apžvalgos aikštelės), pažintinės ekskursijos gamtos ir ekologiniais takais bei mokomųjų vandens maršrutų organizavimas. Specialių mokomųjų takų tinklas Plungės rajone dar nėra suformuotas, tačiau tam yra tinkamų vietovių: Plokštinės botaninio zoologinio, Paburgės kraštovaizdžio draustinio zonos, aplankant Plokštinės ir Rukundžio rezervatus, Beržoro apylinkės. Šiuo metu įrengtas ir tarp lankytojų populiarus Šeirės gamtos takas, kuriuo ekskursiją pravesti gali ŽNP gidai. Žiemos turizmo paslaugos parke visiškai neišvystytos, nepasiruošta priimti žiemos sporto mėgėjų.

Varnių regioninis parkas organizuoja ekskursijas „Varnių miesto istorija bei kultūrinė praeitis”, “Varnių regioninio parko gamtinės ir istorinės vertybės”, Debesnų botaninis takas, Vandens maršrutas Lūksto ežero pakrantėmis bei kt.. Parke vyraujantis kalvingas reljefas itin palankus slidinėjimui, važinėjimuisi rogutėmis. Viena iš svarbiausių problemų vystant turizmą regione yra kelių
kadangi daugumą lankytinų vietų ir objektų galima privažiuoti tik žvyrkeliais, lauko, miško keliais arba net ir tokių nėra. Kelių tiesimui ar renovacijai reikalingos didžiulės lėšos. Vienas pirmaeilių uždavinių turizmo srityje yra apskrities turizmo strategijos sukūrimas.

Turizmas privalo būti deklaruojamas kaip prioritetinė ūkio šaka, o atvykstamasis turizmas kaip efektyvi priemonė, didinanti apskrities paslaugų eksportą ir skatinanti vietinių produktų ir prekių vartojimą bei turizmo išteklių racionalų panaudojimą ir išsaugojimą.

Turizmo sąvoka ir esmė

Turizmo augimas 20 amžiuje tapo vienu pagrindinių ekonomikos ir visuomenės fenomenų.

Turizmas tai, „žmonių judėjimas erdvėje ir laike, iš savo bendruomenių laisvalaikio ir verslo tikslais“. Pasaulinė Turizmo Organizacija (PTO) turistą apibrėžė kaip: „tai asmuo (lankytojas), kuris lieka ilgiau nei 24 valandas, laisvalaikio ir verslo tikslais lankomoje šalyje“.

Taigi, sąvoka “ Turizmas“ yra apima visus ryšius ir fenomenus, susijusius su žmonėmis, kurie keliauja dėl pačių įvairiausių priežasčių. Turizmas neturi aiškių ribų ir gali būti suvokiamas kaip atskira industrija.

Pasaulinis turizmas

Pastaruosius 50 metų turizmas vystėsi stulbinančiu tempu ir tapo pasauline pramonės šaka. Remiantis PTO prognozėmis, tolimų kelionių po visą pasaulį skaičius per kitus dešimtmečius sparčiau didės (5,4 % kasmet) nei kelionių regionų viduje (3,8%). 2002m. PTO statistinių duomenų paskaičiavimais tarptautinių turistų įplaukos siekė 463 bilijonus, iš viso po Žemės rutulį keliavo 693 milijonai turistų, ir prognozuojama, kad šis skaičius išaugs iki 1 bilijono 2010 metais. Europos turizmas sudaro 2/3 pasaulinio turizmo ir tikimasi, kad iki 2025 metų šių kelionių padvigubės. Viduržemio jūros baseinas pirmauja pasaulyje pagal turistų apsilankymus ir generuoja 1/3 pasaulio pajamų, gaunamų iš turistų.

Pasaulinė Krantų konferencija (1993) turizmą pripažino pačia didžiausia pasaulyje pramonės šaka ir apskaičiavo, kad turizmas sudaro 5-6 proc. visų tautų jungtinio Bendro Nacionalinio Produkto (BNP). Daugumoje pakrančių šalių turizmo dėka BNP yra gerokai didesnis už šį vidurkį.

Turizmo pramonės prognozės

Pasaulinė turizmo Organizacija prognozuoja, kad 2020 metais tarptautiniai atvykimai pasieks 1,56 bilijonus. Vidinės kelionės sudarys 1,2 milijardo pasaulinių atvykimų, o tolimosios kelionės – 0,4 milijardo.

Pagal turistų srautų apimtis, 2020 metais prognozuojami trys labiausiai lankomi regionai: Europa (717 mln. Turistų), Rytų Azija ir Ramiojo vandenyno regionas (397 mln.) ir Amerika (282 mln.).

Europos Sąjungos (ES) valstybėse turizmas yra vienas stipriausių ekonomikos sektorių. Turizmo veikla visose valstybėse narėse užsiima apie 2 milijonus verslo įmonių (daugiausia mažų ir vidutinių įmones). Jos šiuo metu generuoja apie 12% bendrojo vidaus produkto (BVP) (tiesiogiai ir netiesiogiai), 6% darbo vietų (tiesiogiai) ir 30 proc. užsienio prekybos. Prognozuojamas visų šių rodiklių tolesnis augimas, nes tikimasi jog turizmo paklausa augs ir toliau.

Pastarųjų 20 metų Europos sąjungos turizmo pokyčių analizė rodo, kad nakvynės vietų ir nakvynių skaičius per šį laikotarpį išaugo beveik 64 proc., kai tuo tarpu gyventojų skaičius išaugo tik 6,2% (EC 2002). 1999 metais Europos ekonominės erdvės šalyse ( ES narės, Norvegija ir Islandija) turizmo indėlis į Bendrąjį vidaus produktą sudarė 1,040 milijardų JAV dolerių (tiesiogiai ir netiesiogiai). Indėlis dalimis svyruoja nuo 9,04%Olandijoje iki 24,39%Islandijoje. Turizmas taip pat yra užimtumo generuotojas šiose šalyse – apima 18,5 mln darbo vietų tiesioginio ir netiesioginio įdarbinimo būdu. Užimtumo dalis svyruoja nuo 6,92%. Vokietijoje iki 20,8%. Islandijoje. (WTTC 2001).

Kitas turizmo svarbos nacionalinei ekonomikai rodiklis yra nacionalinės sąskaitos likutis, kurį padengia turizmo įplaukos. 1992 metais kai kurių Viduržemio jūros baseino šalių rodikliai buvo tokie: Ispanija 71%, Graikija 28%, Malta 102% ir Kipras 74%.

Vis dėlto turizmo plėtra yra skirtinga įvairiuose Europos regionuose ir ekonominės naudos pasiskirstymas juose yra nevienodas. Maljorka yra vienas populiariausių kurortų, kuriame vietinės bendruomenės klestėjimas yra glaudžiai susijęs su turizmo plėtra, o jo įnašas į BVP sudaro 70%.

Krantų turizmas

Krantų turizmas remiasi unikalia išteklių kombinacija, siejančia krantą ir jūrą: smėliu, paplūdimiais, išskirtiniu vaizdu, didele biologine įvairove (paukščiai, žuvys, koralai ir kt), jūros maisto ir gėrybių transportavimo infrastruktūra. Šie ištekliai leido išplėtoti įvairias pelningas paslaugas pakrančių vietovėse: paplūdimių priežiūrą, nardymą, išvykas laivu, paukščių stebėjimo bokštelius, restoranus ir medicinines paslaugas.

20 amžiaus viduryje krantų turizmas Europoje virto masinio turizmo rūšimi ir tapo prieinamu beveik kiekvienam. Šiandien 63 proc. Europos atostogautojų pirmenybę teikia poilsiui prie vandens. (E.C., 1998).

Europoje krantų turizmo sektoriuje konkurencija vis labiau didėja ir turistų lūkesčiai siejami su kuo aukštesne kokybe mažesnėmis kainomis. Šiandieniniai turistai tikisi daugiau nei vien saulės, jūros ir smėlio, nors tai buvo svarbu prieš 2 dešimtmečius. Jie siekia kuo įvairesnės
veiklos ir patirties, sportinių užsiėmimų, virtuvės įvairovės, kultūrinių ir gamtinių įdomybių. Tuo pat metu, populiarių turistinių vietovių vietiniai gyventojai rūpinasi savo tapatumo, gyvenamos aplinkos, istorinio ir kultūros palikimo išsaugojimu, bei neigiamos turizmo įtakos mažinimu.

Ar žinote , kad krantas yra turistų labiausiai vertinamas kelionės taikinio tipas?

Daugiausia Europos atostogautojų renkasi jūrą (63 %). Kiti pagrindiniai taikinio tipai yra kalnai (25%), miestai (25%) ir kaimas (23%). Tačiau, 8 iš 10 graikų renkasi jūrą (greičiausiai savo šalies jūrą), ir tiktai 3 iš 10 suomių renkasi tą patį.

Viduržemio jūros regionas yra labiausiai turistų lankoma vieta pasaulyje. Tikimasi, kad mažiau nei per 20 metų, turistų, apsilankiusių Viduržemio jūros regione skaičius padidės nuo 220 mln. iki 350 mln. (prognozė 2020m.). 84% turistų čia atvyksta iš Europos, daugiausia iš šiaurinių ir vakarinių šalių. Vokietija yra didžiausia turistų rinka Viduržemio jūros regionui, po jos rikiuojasi Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų rinkos. Beveik 80 proc. Viduržemio jūros turistų renkasi Ispaniją, Prancūziją, Italiją ar Graikiją. (PTO 2003).

Trečdalis pasaulinių turizmo įplaukų yra gaunama iš Viduržemio jūros regiono. Per paskutiniuosius 3 metus, du trečdaliai šių įplaukų atiteko mažiau nei 10 šiaurės europos kelionių operatorių. (PTO 2003).

Šiuo metu masinis turizmas yra viena pagrindinių ekologinių praradimų šiame regione priežasčių. Keletas vietų, kurios kažkada buvo švarios ir nepaliestos, nenuniokotos, dabar yra nebetinkamos naudoti.

Viduržemio jūros baseinas ekologiniu požiūriu yra vienas sparčiausiai nykstančių rajonų pasaulyje.

Kalnų turizmas

Kas yra kalnų turizmas, alpinizmas ir uolų laipiojimas ?

Kalnų turizmas – tai yra mažiau sportinio pobūdžio turizmo šaka, nei kitos dvi. Tai daugiau susiję su aplinkos pažinimu. Taigi kalnų turizmas – tai daugiau pažintinio pobūdžio žygiai kalnų rajonais. Žygių metu stebima gamta, t.y. augalija bei gyvūnija. Žygio tikslas nėra viršūnės įveikimas, tai daugiau siekis apžvelgti ir aprėpti kuo didesnę pasirinkto kalnų rajono teritoriją, siekis, kuo daugiau pamatyti ir patirti.

Maršrutai planuojami taip, kad būtų įmanoma pasisemti kuo daugiau pažintinės naudos. Kiekviena žygio diena yra užrašoma į žygio dienoraštį, kiekvienas įdomus objektas yra fotografuojamas, filmuojamas ar net nupaišomas ir aprašomas.

Žemėje lieka vis mažiau ir mažiau žmogaus neištirtų vietų. Noras žinoti nugali viską – žmogaus baimę, negalią ir kitas savybes trukdančias pasiekti tikslą.

Štai ir seniau, žygiai bei kelionės turėdavo kitą reikšmę bei tikslą. Pagrinde tai būdavo, ne šiaip sau pažintinės kelionės, o tiriamosios ekspedicijos. Kalnai traukdavo gamtos mokslų mokslininkus-tyrinėtojus, todėl ir pirmosios kelionės nebuvo panašios į dabartinius kalnų turizmo, alpinizmo žygius, tai buvo jų užuomazgos.

Vėliau atsirado kiti žmonės, su kitais norais bei tikslais. Taip atsirado kalnų turizmas – pažintinio pobūdžio žygiai. Jie eidavo į kalnus pasigrožėti jais, pasisemti naujų idėjų bei sužinoti daugiau ne tik apie to krašto gamtą bei gyvūniją, bet ir vietinių žmonių kultūrą. Ilgainiui atsirado sportinių tikslų bei rezultatų siekiančių žmonių, kas pastūmėjo kalnų turizmą įgauti kitokį pobūdį – atsirado žygių maršrutų klasifikacijos bei sudėtingumo kategorijos, pradėtos rengti įvairios varžybos.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2800 žodžiai iš 9240 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.