Turizmas
5 (100%) 1 vote

Turizmas

112131

Įvadas

Temos aktualumas.Turizmo augimas 20 amžiuje tapo vienu pagrindinių ekonomikos ir visuomenės fenomenų. Pastaruosius 50 metų turizmas vystėsi stulbinančiu tempu ir tapo pasauline pramonės šaka. Europos Sąjungos (ES) valstybėse turizmas yra vienas stipriausių ekonomikos sektorių. Turizmo veikla visose valstybėse narėse užsiima apie 2 milijonus verslo įmonių (daugiausia mažų ir vidutinių įmones). Jos šiuo metu generuoja apie 12% bendrojo vidaus produkto (BVP), 6% darbo vietų (tiesiogiai) ir 30 proc. užsienio prekybos. Prognozuojamas visų šių rodiklių tolesnis augimas, nes tikimasi jog turizmo paklausa augs ir toliau.

Turbūt neįmanoma sukurti stiprią turizmo rinką be turizmo išteklių. Būtent turizmo ištekliai labiausiai traukia turistus.

Šiame darbe norėjau detaliau panagrinėti turizmo išteklius, jų reikšmę turizmui, turistinių išteklių panaudojimo problemas Lietuvoje. O taip pat supažindinti su svarbiausiais Lietuvos ir Vilkaviškio rajono turizmo ištekliais.

Turizmo reikšmė

Turizmas gali būti apibrėžiamas įvairiais aspektais, tačiau vieningas visų pripažintas apibendrinimas, atspindintis sisteminį požiūrį į šią veiklą iki šiol nesuformuluotas. (Gudynienė, 2004)

Turizmo sampratos skirtingas traktavimas sąlygojamas turizmo mokslo tarpdiscipliniškumo, nes turizmas glaudžiai siejamas su geografija, ekonomika, verslu ir marketingu, sociologija, antropologija, istorija ir psichologija (Damulienė, 1996)

Turizmas – stambus ekonomikos sektorius. Visos išsivysčiusios šalys pagrįstai yra suinteresuotos jo vystymu, nes pasaulinėje ekonomikoje turizmas jau seniai užima lyderiaujančias pozicijas, konkuruodamas tik su naftos gavybos verslu, o turizmo industrija yra vienas iš labiausiai besivystančių ekonomikos sektorių. ( A.V. Kvartalnovas, 2002)

Daugelyje besivystančių šalių turizmas yra laikomas pagrindiniu užsienio valiutos įplaukų šaltiniu, nedarbo mažinimo veiksniu. Be to, turizmas skatina statybos, transporto, tolimojo ryšio, profesinių paslaugų didėjimą. (Būda, 1997)

Gerėjanti ekonominė situacija bei augantis pragyvenimo lygis Lietuvoje sudaro palankias sąlygas turizmo plėtrai. Šalies tarptautinė integracija sudaro palankias galimybes turizmo verslui ir turizmo paslaugų sektoriui plėsti. Turizmo plėtrą Lietuvoje sąlygoja bendrosios ir specifinės prielaidos:

Bendrosios prielaidos – auganti ekonomika, kylantis gyvenimo lygis, patogi Lietuvos geografinė padėtis, pakankamai gera bei besivystanti ryšių, transporto infrastruktūra, besiplečiantys ekonominiai ryšiai su užsienio šalimis (užsienio investicijos, eksportas) ir pan.

Specifinės prielaidos – gamtinių ir kultūrinių išteklių gausa, įsijungimas į tarptautinius kultūrinio turizmo programų tinklus, etninių grupių susidomėjimas ir pan.

Dėl šių prielaidų ateityje prognozuojamas turizmo srautų didėjimas Lietuvoje.

Šiuo metu turizmo plėtrą Lietuvoje riboja tokie veiksniai, kaip sezoniškumas, per

maža laisvalaikio veiklos įvairovė, nepakankamai išvystytos apgyvendinimo

paslaugos visoje Lietuvoje, nepakankama turizmo sektoriaus darbuotojų

kvalifikacija, išlieka poreikis parengti aiškias nacionalines ir regionines turizmo

propagavimo (reklamavimo) strategijas (Bendrasis programavimo dokumentas, 2004-2006)

Turizmo išteklių sąvoka

Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės (LR Turizmo įstatymas, 1998)

Turizmo išteklius sudaro rekreaciniai ištekliai ir specialaus (dalykinio) intereso objektai (pramogų centrai, konferencijų centrai, parodų centrai, muziejai, galerijos ir kiti turistinės traukos objektai) (Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas, 1998)

Kiek plačiau turizmo išteklius apibūdina Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas, 1998. Pasak jo, turizmo ištekliams priskiriamos atitinkamos teritorijos ar atskirų gamtos, kultūros, socialinės, ūkio bei valdymo paskirties objektų vertybės ir galimybės tenkinti turistų poreikius.

Atskirą turizmo išteklių dalį sudaro gausūs kurortų gydomieji ištekliai, galintys patenkinti didžiulius sveikatingumo ir kurortų plėtros poreikius (Nacionalinė Turizmo plėtros 2003-2006m. programa, 2003)

Turistinių išteklių patrauklumo tyrimai leido nustatyti pavienių objektų, vietovių ir teritorijų turistinį patrauklumą bei panaudojimo galimybes. Miestų ir kaimų turistinis patrauklumas nustatytas pagal kultūros vertybių istorinės informacijos mastą, kultūrinę vertę, vizualinę reikšmę bei jų sankaupą. Pagal kultūros vertybių pobūdį, turistinį patrauklumą ir lankymo organizavimo būdą išskiriamos turistinių išteklių grupės. (Janonytė, 2004)

Turizmo ištekliai priklauso bendram žmonijos paveldui; bendruomenės, kurių teritorijose tie ištekliai yra, turi išskirtines teises bei pareigas jų atžvilgiu. (Pasaulio turizmo etikos kodeksas, 1999)

Apibendrinant pateiktus apibrėžimus, galima teigti, jog turizmo ištekliai – gana plati sąvoka, tačiau visuose apibūdinimuose dominuoja turistų interesai, kuriuos ir tenkina įvairūs turizmo ištekliai. Trumpai tariant, turizmo ištekliai – produktas turistui.

Turizmo išteklių reikšmė turizmui

Bet kokia turizmo forma ir turistų tikslai neatsiejami nuo turizmo išteklių, kurie sukuria turizmo produktus pažintiniam, poilsiniam ir kitokiam turizmui vystyti.
Turizmas yra viena iš svarbiausių galimybių išsaugoti ir plėtoti šalies ir atskirų regionų kultūrinį identitetą bei savitumą, panaudojant gausius šalies kultūros ir gamtos išteklius (Kultūrinio ir gamtinio potencialo panaudojimo Druskininkuose ir apylinkėse galimybių studija, 2003)

Nėra tokios turizmo veiklos, kuri vienaip ar kitaip nebūtų priklausoma nuo aplinkos išteklių. Pavyzdžiui, gamtiniai ištekliai naudojami turistams aprūpinti šiluma, elektros energija, maistu, sanitarijos priemonėmis ir geriamuoju vandeniu. Aplinka reikalinga susidariusioms atliekoms absorbuoti (pvz., buitinių atliekų sąvartynams). Turizmas dažnai nepaiso šios priklausomybės nuo išteklių. Dėl turizmo susidarantis spaudimas gali būti toks didelis, kad ši veikla gali tapti nesubalansuota ir tolesnėje perspektyvoje priveda prie išteklių išeikvojimo.

Turizmas gali būti labai glaustai sutelktas vietos požiūriu, tačiau jo poveikis ir įtaka gali būti jaučiami daug platesnėje srityje.

Turizmas priklauso nuo turistinės vietovės pirminių išteklių traukiamosios galios:

· Gamtinių išteklių (klimato, kraštovaizdžio, ekosistemų);

· Kultūros išteklių (urbanistinio paveldo, meno, archeologijos vertybių, tradicijų, mokslo vertybių, liaudies amatų ir subkultūrinių formacijų);

· Socialinių išteklių (potencialių turizmo plėtotojų su socialinėmis-demografinėmis charakteristikomis, gebėjimų, finansinio kapitalo, žinių, sveikatos – aplinkos – turto apsaugos sistemos, vietos bendruomenės interesų ir kt.).

Be to, turistinės vietovės turi antrinių išteklių:

· Apgyvendinimo sektorių (viešbučių, motelių, kempingų, svečių namų ir kt.);

· Maitinimo sektorių (kavinių, restoranų, užkandinių ir kt.);

· Kelionių organizavimo sektorių (agentūrų, kelionių operatorių ir kt.);

· Transporto sektorių (vežimo orlaiviais, laivais, traukiniais, autobusais ir kt. įmonių);

· Pramogų sektorių (lošimo namų, diskotekų ir kt.);

· Informacijos sektorių (turizmo informacijos tinklą);

· Papildomų paslaugų, priemonių ir aptarnavimo infrastruktūrą;

Turizmo išteklių naudojimas ir apsauga

Turizmo išteklius valdyti ir jais disponuoti įstatymų nustatyta tvarka gali valstybė, savivaldybės, fiziniai ir juridiniai asmenys. Saugomose teritorijose turizmo išteklių naudojimą ir apsaugą nustato Saugomų teritorijų įstatymas. Duomenys apie rekreacinių teritorijų vietą, dydį, vertybes, naudojimo sąlygas bei valdymą, disponavimą jomis kaupiami turizmo išteklių registre. (Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas, 1998)

Valstybinio turizmo išteklių registro tikslas – registruoti, fiksuoti šalies turizmo išteklius, jų kokybę bei naudojimą ir tvarkyti jų apskaitą. Valstybinį turizmo išteklių registrą tvarko Valstybinis turizmo departamentas kartu su apskričių ir savivaldybių institucijomis. Registro sudarymą, tvarkymą ir naudojimą reglamentuoja Vyriausybės patvirtinti Valstybinio turizmo išteklių registro nuostatai.Valstybinis turizmo išteklių registras sudaromas iš turizmo išteklių apskaitos duomenų apie išteklių valdymą, naudojimą ir disponavimą jais, taip pat jų vietą, dydį, vertybes bei naudojimo sąlygas. Šis registras naudojasi kitų valstybės registrų bei teritorijų planavimo duomenų bazėmis. (Lietuvos Respublikos Turizmo įstatymas,1998)

Lietuvos turizmo išteklių skirstymas

Lietuvos turizmo išteklius galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji – natūralūs gamtiniai kraštovaizdžiai, jų gydomosios bei poilsį teikiančios fizinės ir estetinės savybės, galimybė pažinti gamtą, įgyti ekologinį išprusimą. Antroji – kultūriniai kraštovaizdžiai, kultūros paveldo objektai, meno aplinkos žmonės, jų buitis, tradicijos, šventės, papročiai‘‘ (Būda, 1997)

Kito autoriaus teigimu, pagrindiniai ištekliai, sąlygojantys turizmo plėtrą šalyje, yra šie:

– gamtiniai ir rekreaciniai turizmo ištekliai,

– kultūriniai turizmo ištekliai,

– žmoniškieji ištekliai (Janonytė, 2004)

Lietuva turi ir gausų kultūros paveldą ir nesunaikintą gamtą, ir augantį kvalifikuotų turizmo darbuotojų skaičių. Tai yra pagrindinės galimybės tapti ekonomiškai pelninga turistine šalimi. Dėl to turizmas čia yra prioritetinė veiklos sritis (Lietuvos turizmo rinkodara, 2003)

Efektyviai panaudojant turimus gamtinius ir kultūrinius išteklius Lietuvos turizmo šaka siekia sukurti ir išplėsti kuo palankesnes ir įvairesnes formas ir sąlygas Lietuvos piliečių poilsiui ir rekreacijai. Tuo pačiu kurdama naujas darbo vietas. (Būda, 1997)

Turizmo išteklių racionalus panaudojimas, jo tolesnis puoselėjimas daug priklausys ir nuo pasirinktos turizmo plėtotės programos. (Janonytė, 2004)

Lietuvos turizmo išteklių išskirtinumas

Lietuva kartu su Estija ir Latvija sudaro unikalų 3 tautų ir kultūrų sąjungą, traukdama turistus savo gamta, pajūrio zona, kurortais, taip pat folkloru, istoriniais ir kultūriniais paminklais. (Būda, 1997)

Lietuva pagal rekreacinį potencialą pralenkia netgi visą eilę Europos šalių, išsidėsčiusių palei šiaurinę jūros pakrantę. (Nacionalinė turizmo vystymo programa, 1993)

Gamtinių išteklių panaudojimo problemos

Turizmo išteklių panaudojimas

Ko gero, didžiausia problema susijusi su gamtiniais ir kultūriniais ištekliais yra ta, kad šie ištekliai
neparengti, kad juos galėtų lankyti užsienio turistai. Tam didelę įtakos turi riboti valstybės finansai. Todėl būtina naudoti privačius finansinius išteklius. Pritaikant kultūros objektus turizmo paslaugoms teikti reikia nustatyti palankesnes teisines, ekonomines sąlygas, taip pat tvarką paveldo objektus nuomoti ir privatizuoti (Nacionalinė turizmo plėtros programa, 1999)

Kita svarbią problemą galima įvardinti informacijos ir propagavimo trūkumą. Su informacijos nepakankamumo problema glaudžiai siejasi rinkodara. Kaip vietiniams, taip ir užsienio turistams keliaujantiems po Lietuvą yra pakankamai sunku orientuotis vietovėse ir surasti apgyvendinimo paslaugų objektus ar lankytinas vietoves. Jaučiamas didelis kelio ženklų bei informacinių stendų trūkumas (Bendrasis programavimo dokumentas, 2004-2006)

Kita aktuali problema, susijusi su turizmo ištekliais yra nepakankama darbuotojų kvalifikacija. Lankytinose vietose dirbantys žmonės dažnai negali suteikti visos reikiamos informacijos.

Dar viena ne mažiau svarbus dalykas yra mažas dėmesys vietiniam turizmui. Svarbiausiems turizmo traukos centrams skiriamas didžiausias dėmesys, ir tai yra natūralu. Tačiau ne retai yra pamirštami mažų miestelių turistiniai ištekliai (Skerstonienė, 2002)

Lietuvoje esančių gamtinų išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai, nes jie prastai parengti turizmui (nepakankama infrastruktūra, netvarkoma aplinka). Menka infrastruktūra sudaro sąlygas neorganizuotiems turistams teršti ir kitaip žaloti aplinką. (Nacionalinė Turizmo plėtros 2003-2006m. programa, 2003)

Lietuvos gamtinių išteklių vertinimas

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 1664 žodžiai iš 3266 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.