Uab lena pelningumo analizė
5 (100%) 1 vote

Uab lena pelningumo analizė

UAB ,,LENA” PELNINGUMO ANALIZĖ

APSKAITOS KURSINIS DARBAS

TURINYS

ĮVADAS

………………………………………………………………….

…………………………………………………….3

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR

FUNKCIJOS……………………………………………….

……………5

1.1. Finansų valdymo

funkcijos………………………………………………………

………………………………7

1.2. Finansų valdymo

sprendimai……………………………………………………..

…………………………….8

2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI

RODIKLIAI……………………………………………….

…….11

3. LŪŽIO TAŠKO

ANALIZĖ…………………………………………………

……………………………………..15

4. PELNINGUMAS IR

RIZIKA………………………………………………….

………………………………….17

4.1. Kas yra rizika ir kaip ją

įvertinti?……………………………………………………..

…………………….17

4.2. Įmonės finansinės kontrolės

sistema………………………………………………………..

……………..19

4.3. Finansavimas ir

rizika…………………………………………………………

…………………………………20

5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS

TYRIMAS…………………………………………………

…………..22

5.1. Bendra

charakteristika…………………………………………………

………………………………………..22

6.UAB ,,LENA“

APRAŠYMAS………………………………………………………..

……………………………23

7. UAB ,,LENA“ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALI FINANSINĖ

ANALIZĖ…………………24

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS

PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ..25

9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ…..30

IŠVADOS IR

PASIŪLYMAI……………………………………………………….

………………………………..31

LITERATŪRA……………………………………………………….

…………………………………………………….32

PRIEDAI………………………………………………………….

………………………………………………………….33

LENTELĖS

6.UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ:

1. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL

UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ:2. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais

finansiniais 2004 metų rodikliais

3. Pelningumo rodikliaiPAVEIKSLĖLIAI

8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ

REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ

1. Pelningumo rodiklių pokyčiai

2. Įmonės veiklos rezultato formavimasis.

ĮVADAS

Finansai – tai piniginių santykių visuma, atsirandanti tarp gamybinės

ar komercinės veiklos dalyvių, tarp ūkinių subjektų ir valstybės, piniginių

resursų formavimo ir jų panaudojimo proceso metu, skatinant ir tenkinant

visuomeninius poreikius. Bet kokia veikla neįmanoma be finansinių santykių

ir finansinių resursų.

Todėl labai svarbu išmanyti ir racionaliai panaudoti finansinius

šaltinius, kad įmonė padidintų savininkų turtą (plačiąja prasme) ir gautų

iš verslo pelną (siaurąja prasme), t.y. aprūpintų verslą pinigais. Norint

sulaukti gerų veiklos rezultatų reikia finansinę veiklos sritį analizuoti.

Finansų analizė – sudėtinė ūkio subjekto ekonominės analizės dalis,

susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir

kontrole.

Šiame darbe finansų analizės tyrimo objektas yra UAB “Lena” finansinė

veikla, jos rezultatai. Pagrindinės finansinės analizės tikslas – įvertinti

įmonės finansinę būklę, nustatyti pagrindinius veiksnius nulėmusius šią

būklę, numatyti pagrindinius finansinius sprendimus.

Darbo tikslas: Išnagrinėti finansų apskaitos mokslinę literatūrą;

atlikti UAB “Lena” pelningumo analizę, paanalizuoti kaip dar galima

pagerinti įmonės veiklą, numatyti tolimesnį įmonės likimą.

Darbo uždaviniai:

✓ Išnagrinėti finansų analizės teorinę medžiagą;

✓ Įvertinti UAB “Lena” finansinės būklės pakitimą ir atlikti

pelningumo analizę;

✓ Palyginti UAB ”Lena” atskirų laikotarpių (2003 m. ir 2004 m.)

finansinius duomenis (horizontali analizė ir vertikali analizė);

✓ Pateikti rekomendacijas dėl
įmonės padėties gerinimo.

Darbo metodas: Mokslinės literatūros ir UAB ,,Lena“ finansų analizė.

Tam, kad apibūdinti įmonės finansinę būklę, reikia turėti finansinės

atskaitomybės dokumentus. Įmonės finansinei analizei atlikti yra naudojami

balanso ir kitų finansinių ataskaitų duomenys. Pagal jų rezultatus

įvertinami įmonės finansiniai reikalai, nustatomos jų perspektyvos ir

būdai, kaip gerai tvarkyti šiuos reikalus. Ši informacija padės priimti

įmonei reikiamus sprendimus, optimaliai organizuoti įmonės veiklos

strategijos tendencijas.

Tačiau mano darbe įmonės pavadinimas ir kai kurie rekvizitai yra

pakeisti ir neskelbiami viešai, įmonės vadovo prašymu.

1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS

Šiais laikais yra itin svarbu atlikti kiekvienai įmonei savo finansinės

veiklos analizę. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos įmonėms

iškilo naujas uždavinys – prireikė kvalifikuotai rinkti, sisteminti,

vertinti, analizuoti finansinius rezultatus. Finansų valdymas yra susijęs

su įmonių ribotų finansinių išteklių paskirstymu pagal finansinius

sprendimus. Svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonės

savininkų interesus. Rinkos sąlygomis dauguma organizacijų tapo pelno

siekiančiomis įmonėmis, todėl specialistų analitikų išvados tapo

pagrindiniu veiksniu leidžiančiu teisingai vertinti susiklosčiusią

situaciją įmonėje, planuoti gamybą, investicijas, pokyčius veikloje.

Finansinė analizė būtina ir įvedant naujus produktus, atidarant naujas

veiklos kryptis. Nuo to, kokią išvadą padaro finansų analizės specialistas,

priklauso įmonės vadovų priimami sprendimai, strateginiai planai ir visas

įmonės gyvavimas. Kaip matome, finansų analitikai turi būti itin aukštos

kvalifikacijos, kadangi nuo jų priklauso įmonės ateitį formuojantys vadovo

sprendimai. Dažna didesnė įmonė jau leidžia sau turėti finansų analitikus,

kitos gi kviečiasi specialistus iš kitur, pasitiki audito firmų paslaugomis

ir t.t. Malonu tai, kad jau suvokiama ypatingas šių specialistų vaidmuo

firmos vystymosi kelyje. Tas vaidmuo toks didelis todėl, kad šie

specialistai gali kvalifikuotai pateikti taip reikalingą informaciją

vadovui. O be šios informacijos, be įmonės veiklos įvertinimo ir prognozių,

bet kurie vadovų sprendimai būtų pagrįsti nebent nuojauta, kuri, deja, nėra

pakankamas argumentas valdant įmonę. Taigi ši tema itin aktuali, nes

finansų analizės specialistų darbas ne tik itin atsakingas, bet ir

reikšmingas, kuriantis ne tik konkrečių įmonių, bet ir klestinčios Lietuvos

ateitį.

Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga,

reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:

Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę

atskaitomybę.Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.

Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą

informacijos kiekį,tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.

Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant

optimaliusinformacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant (B. Martinkus V.

Žilinskas. 2001. p. 624).

Nors tarp apskaitos ir verslo finansų yra tamprus ryšys, tačiau jie yra

skirtingi dalykai. Apskaitos darbuotojų uždavinys – daryti įrašus

apskaitoje apie vykstančias finansines operacijas, rengti finansines

ataskaitas, jas analizuoti. Apskaitos darbuotojai yra atsakingi už

reikalingos valdymui ir visuomenei informacijos teisingumą, išsamumą ir

savalaikiškumą. Be abejo, ir finansų tvarkytojai naudoja apskaitos

informaciją. Tačiau finansų valdymo principai ir metodai reikalauja

informacijos, sukauptos ir sugrupuotos kitaip negu to reikia finansinėms

ataskaitoms parengti. Apskaita parengia finansines veiklos ataskaitas ir

pateikia naudotojams. Pagal praėjusių laikotarpių veiklos finansinius

rodiklius yra vertinamas versiąs, naudojant finansines ataskaitas.

Svarbiausias gi finansų valdymo principas – įvertinti verslo perspektyvą,

remiantis diskontuota verslo būsimų pinigų srautų verte. Būsimų pinigų

diskontuota verte remiantis yra daromi finansiniai sprendimai.

Finansininkas yra atsakingas už finansinį sprendimą, kurio rezultatai

paaiškės ateityje. Todėl norint patikrinti, ar finansinis sprendimas yra

tinkamas, reikia finansinių rodiklių planų ir prognozių.

Ekonominėje literatūroje finansų valdymo terminas yra gana įvairiai

vartojamas. Norint suvokti, kas yra „finansų valdymas“ verta palyginti šios

sąvokos ir „finansų“ skirtingumą- terminas „finansai“ dažniausiai yra

vartojamas plačiąja prasme apibūdinti finansinių – kreditinių santykių

sferą, finansų rinkas. O finansų valdymas yra suprantamas kaip finansinių

sprendimų procesas. Todėl finansų valdymas yra susietas su konkrečia įmone

(organizacija) ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Tačiau konkrečios

įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jo

sprendimus nulemia ne tik vidinė (įmonės), bet ir
išorinė (rinkų)

informacija. Finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau

finansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės

finansų tvarkytojų. Todėl terminas „finansai“ neturėtų būti suprantamas

pernelyg siaurai. Kartais vartojamos „įmonių (firmų) verslo finansų“,

„įmonių finansų valdymas“ sąvokos tik pabrėžia finansų valdymo sferą (Z.

Gaidienė. 1998. p.7).

Bet koks vieno turto pasikeitimas į kitą taip pat yra operacija.

Prisiėmimas įsipareigojimo už turtą taip pat yra operacija. Kadangi šie

pasikeitimai paprastai reiškia tam tikras pinigų sumas, jie vadinami

finansinėmis operacijomis.

Finansinė operacija (financialtransaction) -tai operacijos bruožas, kai

ji išreikšta vertine išraiška -piniginiais vienetais, pavyzdžiui, mūsų

šalyje litais.

Finansinė apskaita (financialaccounting) -tai apskaita, kurios tikslas

– parengti prekybos, pelno ir nuostolių sąskaitas bei balansinę ataskaitą

ir atsiskaityti akcininkams už firmos bendrą (pelno) veiklą.

Taigi kitaip tariant, finansų apskaita yra toks metodas, kurio tikslas

– analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinę

informaciją suinteresuotiems asmenims. Todėl, norint suprasti finansų

apskaitą, labai svarbu suprasti finansines operacijas. Pavyzdžiui,

finansinė operacija įvyksta, kai kuri nors įmonė ar firma keičia grynuosius

pinigus į žemę ir pastatus. Arba vietoj apmokėjimo grynaisiais firma gali

prisiimti įsipareigojimą užstato forma. Užstatas (pledge/pavvn) – tai

įsipareigojimas sumokėti už turtą ateityje (B. Martinkus, V. Žilinskas.

2001. p. 628).

Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir

kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi

pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.

Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų

galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,

tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniais

ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant

reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veikloje,

neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis lik intuicija

bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laiku

turėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės

skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją

apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo

šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos

bei kaip efektyviai jas naudos įmonė (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

1. Finansų valdymo funkcijos

Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija – turto investicijos ir

pinigų, reikalingų sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansų

tvarkytojas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu.

Vykdant finansų valdymo funkcijas finansininkai naudoja informaciją, kurią

parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau

ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja

informacija finansiniam sprendimui padaryti.

Finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas lygiai taip pat kaip ir

kiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmų koregavimas,

kontroliavimas, atsiskaitymas (raportavimas aukštesniam vadybininkui) (Z.

Gaidienė. 1998. p.7).

Anot L. Juozaitienės (2000. p. 7) finansų valdymo funkcijos yra

analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir jas sudaro:

* planavimas ir prognozavimas;

* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;

* kontrolė ir analizė.

Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes

finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą. Finansų planavimo ir

prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes

bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto

įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.

Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:

* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;

* įmonės veiklos strategijos parinkimas;

įmonės politikos ir procedūrų numatymas.

Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,

kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,

skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir

naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:

sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis:

suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems

asmenims.Finansų kontrolę sudaro:

veiklos standartų parengimas. Įmonės standartai, arba normatyvai, rengiami

naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apie

ateities įvykių tikimybes;

* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.

Už finansinius sprendimus įmonėje turėtų būti atsakingi konkretūs

vadybininkai, kuriems suteikta
teisė kontroliuoti planų vykdymą, jų

koregavimą ir kurie privalo atsiskaityti už pasiektus finansinius

rezultatus.

Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą

ir naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra

aprūpinti verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti

savininkų turtą (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).

Finansiniai sprendimai būna 2 tipų: strateginiai ir operatyviniai

(gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės ir

jos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos

situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. .

Operatyviniai (gamybiniai) – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jie

dažniausiai yra susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Tačiau

svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra daromi

į ateitį (Z. Gaidienė. 1998. p.7).

Finansų planavimas yra viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų,

nes finansiniai sprendimai yra padaromi rengiant finansinį planą. Už

finansinius sprendimus turi būti atsakingi konkretūs vadybininkai. Jiems

yra suteikta teisė kontroliuoti kaip vykdomi planai, koreguoti pavaldinių

veiksmus ir pagaliau atsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.

2. Finansų valdymo sprendimai

Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti visiems

dalyviams: pinigų savininkams, kurie juos sutaupė ir nori parduoti arba

paskolinti tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti arba

pasiskolinti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei,

o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, antrajai pusei. Dažnai

šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn bankai,

investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi, finansų rinkos, kurios

susideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti“ pinigus

iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta.

Svarbiausia finansų vadybininko veikla – finansiniai sprendimai.

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš

daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labai

paprastai. Tai: Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?

Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?

(L. Juozaitienė. 2000. p. 8).

Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas

iš daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia

nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,

kurie privalo būti įvertinti priimam finansinius sprendimus, yra

planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamų pelningumą apibūdina tie

pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o

rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė (L. Juozaitienė. 2000. p.

8).

L. Juozaitienė (2000) finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę

galima suskirstyti į tokias grupes:

strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių alternatyvų

pasirinkimąįmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai, turto dydis, dividendų

politika, investicinių projektų atranka. Strateginius sprendimus lemia

ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.

operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai, kurie

dažniausiaiyra susiję su turimų išteklių naudojimu įmonės viduje.

Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra

orientuoti į ateitį. Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi

taip:

investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti bus

panaudotosįmonės piniginės lėšos;

finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės turtas.

Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas

įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas šių sprendimų

pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos siūloma

skirstyti taip:

* kreditai;

* palūkanos;

* dividendai;

• akcijų kursai;

• diskontai;

• valiutų kursai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2301 žodžiai iš 7666 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.