UAB ,,LENA” PELNINGUMO ANALIZĖ
APSKAITOS KURSINIS DARBAS
TURINYS
ĮVADAS
………………………………………………………………….
…………………………………………………….3
1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR
FUNKCIJOS……………………………………………….
……………5
1.1. Finansų valdymo
funkcijos………………………………………………………
………………………………7
1.2. Finansų valdymo
sprendimai……………………………………………………..
…………………………….8
2. PROGNOZUOJAMI EKONOMINIAI
RODIKLIAI……………………………………………….
…….11
3. LŪŽIO TAŠKO
ANALIZĖ…………………………………………………
……………………………………..15
4. PELNINGUMAS IR
RIZIKA………………………………………………….
………………………………….17
4.1. Kas yra rizika ir kaip ją
įvertinti?……………………………………………………..
…………………….17
4.2. Įmonės finansinės kontrolės
sistema………………………………………………………..
……………..19
4.3. Finansavimas ir
rizika…………………………………………………………
…………………………………20
5. ĮMONĖS FINANSINĖS BŪKLĖS
TYRIMAS…………………………………………………
…………..22
5.1. Bendra
charakteristika…………………………………………………
………………………………………..22
6.UAB ,,LENA“
APRAŠYMAS………………………………………………………..
……………………………23
7. UAB ,,LENA“ HORIZONTALIOJI IR VERTIKALI FINANSINĖ
ANALIZĖ…………………24
8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS
PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ..25
9. BANKROTO TIKIMYBĖS PROGNOZAVIMAS PAGAL E. I. ALTMANO MODELĮ…..30
IŠVADOS IR
PASIŪLYMAI……………………………………………………….
………………………………..31
LITERATŪRA……………………………………………………….
…………………………………………………….32
PRIEDAI………………………………………………………….
………………………………………………………….33
LENTELĖS
6.UAB “LENA” HORIZONTALI IR VERTIKALI FINANSINĖ ANALIZĖ:
1. Pradiniai duomenys rodiklių skaičiavimui
8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ REIKŠMĖS PAGAL
UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ:2. Įmonės finansinių rodiklių 2003 metų palyginimas su atitinkamais
finansiniais 2004 metų rodikliais
3. Pelningumo rodikliaiPAVEIKSLĖLIAI
8. PELNINGUMO, LIKVIDUMO, APYVARTUMO, SKOLŲ VALDYMO RODIKLIŲ
REIKŠMĖS PAGAL UAB „LENA“ BALANSĄ IR PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITĄ
1. Pelningumo rodiklių pokyčiai
2. Įmonės veiklos rezultato formavimasis.
ĮVADAS
Finansai – tai piniginių santykių visuma, atsirandanti tarp gamybinės
ar komercinės veiklos dalyvių, tarp ūkinių subjektų ir valstybės, piniginių
resursų formavimo ir jų panaudojimo proceso metu, skatinant ir tenkinant
visuomeninius poreikius. Bet kokia veikla neįmanoma be finansinių santykių
ir finansinių resursų.
Todėl labai svarbu išmanyti ir racionaliai panaudoti finansinius
šaltinius, kad įmonė padidintų savininkų turtą (plačiąja prasme) ir gautų
iš verslo pelną (siaurąja prasme), t.y. aprūpintų verslą pinigais. Norint
sulaukti gerų veiklos rezultatų reikia finansinę veiklos sritį analizuoti.
Finansų analizė – sudėtinė ūkio subjekto ekonominės analizės dalis,
susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir
kontrole.
Šiame darbe finansų analizės tyrimo objektas yra UAB “Lena” finansinė
veikla, jos rezultatai. Pagrindinės finansinės analizės tikslas – įvertinti
įmonės finansinę būklę, nustatyti pagrindinius veiksnius nulėmusius šią
būklę, numatyti pagrindinius finansinius sprendimus.
Darbo tikslas: Išnagrinėti finansų apskaitos mokslinę literatūrą;
atlikti UAB “Lena” pelningumo analizę, paanalizuoti kaip dar galima
pagerinti įmonės veiklą, numatyti tolimesnį įmonės likimą.
Darbo uždaviniai:
✓ Išnagrinėti finansų analizės teorinę medžiagą;
✓ Įvertinti UAB “Lena” finansinės būklės pakitimą ir atlikti
pelningumo analizę;
✓ Palyginti UAB ”Lena” atskirų laikotarpių (2003 m. ir 2004 m.)
finansinius duomenis (horizontali analizė ir vertikali analizė);
✓ Pateikti rekomendacijas dėl
įmonės padėties gerinimo.
Darbo metodas: Mokslinės literatūros ir UAB ,,Lena“ finansų analizė.
Tam, kad apibūdinti įmonės finansinę būklę, reikia turėti finansinės
atskaitomybės dokumentus. Įmonės finansinei analizei atlikti yra naudojami
balanso ir kitų finansinių ataskaitų duomenys. Pagal jų rezultatus
įvertinami įmonės finansiniai reikalai, nustatomos jų perspektyvos ir
būdai, kaip gerai tvarkyti šiuos reikalus. Ši informacija padės priimti
įmonei reikiamus sprendimus, optimaliai organizuoti įmonės veiklos
strategijos tendencijas.
Tačiau mano darbe įmonės pavadinimas ir kai kurie rekvizitai yra
pakeisti ir neskelbiami viešai, įmonės vadovo prašymu.
1. FINANSŲ VALDYMO ESMĖ IR FUNKCIJOS
Šiais laikais yra itin svarbu atlikti kiekvienai įmonei savo finansinės
veiklos analizę. Perėjus prie rinkos ekonomikos sąlygų Lietuvos įmonėms
iškilo naujas uždavinys – prireikė kvalifikuotai rinkti, sisteminti,
vertinti, analizuoti finansinius rezultatus. Finansų valdymas yra susijęs
su įmonių ribotų finansinių išteklių paskirstymu pagal finansinius
sprendimus. Svarbiausias finansų valdymo tikslas – tenkinti įmonės
savininkų interesus. Rinkos sąlygomis dauguma organizacijų tapo pelno
siekiančiomis įmonėmis, todėl specialistų analitikų išvados tapo
pagrindiniu veiksniu leidžiančiu teisingai vertinti susiklosčiusią
situaciją įmonėje, planuoti gamybą, investicijas, pokyčius veikloje.
Finansinė analizė būtina ir įvedant naujus produktus, atidarant naujas
veiklos kryptis. Nuo to, kokią išvadą padaro finansų analizės specialistas,
priklauso įmonės vadovų priimami sprendimai, strateginiai planai ir visas
įmonės gyvavimas. Kaip matome, finansų analitikai turi būti itin aukštos
kvalifikacijos, kadangi nuo jų priklauso įmonės ateitį formuojantys vadovo
sprendimai. Dažna didesnė įmonė jau leidžia sau turėti finansų analitikus,
kitos gi kviečiasi specialistus iš kitur, pasitiki audito firmų paslaugomis
ir t.t. Malonu tai, kad jau suvokiama ypatingas šių specialistų vaidmuo
firmos vystymosi kelyje. Tas vaidmuo toks didelis todėl, kad šie
specialistai gali kvalifikuotai pateikti taip reikalingą informaciją
vadovui. O be šios informacijos, be įmonės veiklos įvertinimo ir prognozių,
bet kurie vadovų sprendimai būtų pagrįsti nebent nuojauta, kuri, deja, nėra
pakankamas argumentas valdant įmonę. Taigi ši tema itin aktuali, nes
finansų analizės specialistų darbas ne tik itin atsakingas, bet ir
reikšmingas, kuriantis ne tik konkrečių įmonių, bet ir klestinčios Lietuvos
ateitį.
Siekiant, kad visa apskaitos sistema būtų efektyvi, t.y. veiksminga,
reikia laikytis bent šių trijų sąlygų:
Užtikrinti informacijos slaptumą, atskiriant išorinę – viešąją – ir vidinę
atskaitomybę.Ypač tai aktualu rinkos sąlygomis.
Sumažinti apskaitos išlaidas, užtikrinant minimalų, bet pakankamą
informacijos kiekį,tinkamai organizuojant ir mechanizuojant apskaitą.
Operatyviai pateikti kokybišką informaciją vartotojams, organizuojant
optimaliusinformacijos srautus, tinkamai ją apdorojant ir perdirbant (B. Martinkus V.
Žilinskas. 2001. p. 624).
Nors tarp apskaitos ir verslo finansų yra tamprus ryšys, tačiau jie yra
skirtingi dalykai. Apskaitos darbuotojų uždavinys – daryti įrašus
apskaitoje apie vykstančias finansines operacijas, rengti finansines
ataskaitas, jas analizuoti. Apskaitos darbuotojai yra atsakingi už
reikalingos valdymui ir visuomenei informacijos teisingumą, išsamumą ir
savalaikiškumą. Be abejo, ir finansų tvarkytojai naudoja apskaitos
informaciją. Tačiau finansų valdymo principai ir metodai reikalauja
informacijos, sukauptos ir sugrupuotos kitaip negu to reikia finansinėms
ataskaitoms parengti. Apskaita parengia finansines veiklos ataskaitas ir
pateikia naudotojams. Pagal praėjusių laikotarpių veiklos finansinius
rodiklius yra vertinamas versiąs, naudojant finansines ataskaitas.
Svarbiausias gi finansų valdymo principas – įvertinti verslo perspektyvą,
remiantis diskontuota verslo būsimų pinigų srautų verte. Būsimų pinigų
diskontuota verte remiantis yra daromi finansiniai sprendimai.
Finansininkas yra atsakingas už finansinį sprendimą, kurio rezultatai
paaiškės ateityje. Todėl norint patikrinti, ar finansinis sprendimas yra
tinkamas, reikia finansinių rodiklių planų ir prognozių.
Ekonominėje literatūroje finansų valdymo terminas yra gana įvairiai
vartojamas. Norint suvokti, kas yra „finansų valdymas“ verta palyginti šios
sąvokos ir „finansų“ skirtingumą- terminas „finansai“ dažniausiai yra
vartojamas plačiąja prasme apibūdinti finansinių – kreditinių santykių
sferą, finansų rinkas. O finansų valdymas yra suprantamas kaip finansinių
sprendimų procesas. Todėl finansų valdymas yra susietas su konkrečia įmone
(organizacija) ir konkrečiu vadovu. Tai verslo finansai. Tačiau konkrečios
įmonės finansų tvarkytojas negali būti atsietas nuo finansų rinkų. Jo
sprendimus nulemia ne tik vidinė (įmonės), bet ir
išorinė (rinkų)
informacija. Finansų rinkose pasireiškia finansų valdymo rezultatai. Tačiau
finansų rinkos veikia pagal savus dėsningumus nepriklausomai nuo įmonės
finansų tvarkytojų. Todėl terminas „finansai“ neturėtų būti suprantamas
pernelyg siaurai. Kartais vartojamos „įmonių (firmų) verslo finansų“,
„įmonių finansų valdymas“ sąvokos tik pabrėžia finansų valdymo sferą (Z.
Gaidienė. 1998. p.7).
Bet koks vieno turto pasikeitimas į kitą taip pat yra operacija.
Prisiėmimas įsipareigojimo už turtą taip pat yra operacija. Kadangi šie
pasikeitimai paprastai reiškia tam tikras pinigų sumas, jie vadinami
finansinėmis operacijomis.
Finansinė operacija (financialtransaction) -tai operacijos bruožas, kai
ji išreikšta vertine išraiška -piniginiais vienetais, pavyzdžiui, mūsų
šalyje litais.
Finansinė apskaita (financialaccounting) -tai apskaita, kurios tikslas
– parengti prekybos, pelno ir nuostolių sąskaitas bei balansinę ataskaitą
ir atsiskaityti akcininkams už firmos bendrą (pelno) veiklą.
Taigi kitaip tariant, finansų apskaita yra toks metodas, kurio tikslas
– analizuoti finansines operacijas, kad galima būtų pateikti finansinę
informaciją suinteresuotiems asmenims. Todėl, norint suprasti finansų
apskaitą, labai svarbu suprasti finansines operacijas. Pavyzdžiui,
finansinė operacija įvyksta, kai kuri nors įmonė ar firma keičia grynuosius
pinigus į žemę ir pastatus. Arba vietoj apmokėjimo grynaisiais firma gali
prisiimti įsipareigojimą užstato forma. Užstatas (pledge/pavvn) – tai
įsipareigojimas sumokėti už turtą ateityje (B. Martinkus, V. Žilinskas.
2001. p. 628).
Pagrindines finansinio turto dalys yra pinigai, akcijos, obligacijos ir
kiti vertybiniai popieriai, kurie finansų sistemoje irgi yra laikomi
pinigais, bei sutartys, suteikiančios teisę gauti pinigus iš kitų įmonių.
Pinigų ištekliai yra riboti ir todėl juos reikia taip naudoti, kad būtų
galima gauti maksimalią naudą. Jei finansai įmonėje yra tinkamai valdomi,
tuomet galima tikėtis gauti didesnę naudą su mažesniais finansiniais
ištekliais, ir, atvirkščiai, finansininkui arba vadovui nekreipiant
reikiamo dėmesio į tam tikrus pavojaus signalus finansinėje veikloje,
neišmanant finansų valdymo principų ir būdų, vadovaujantis lik intuicija
bei patirtimi, įmonė greitai gali tapti nemoki. Todėl vadovams svarbu laiku
turėti tikslią informaciją apie esamą pinigų kiekį įmonėje, apie įmonės
skolas ir gebėjimą jas grąžinti, apie pirkėjų skolas įmonei ir informaciją
apie tai, koks ir kada susidarys lėšų trūkumas bei kokie finansavimo
šaltiniai bus panaudoti jam padengti arba kada ir kokios bus laisvos lėšos
bei kaip efektyviai jas naudos įmonė (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).
1. Finansų valdymo funkcijos
Svarbiausia įmonių finansų valdymo funkcija – turto investicijos ir
pinigų, reikalingų sumokėti už šias investicijas, paieška. Finansų
tvarkytojas atsako už tai, kad ši veikla būtų vykdoma geriausiu būdu.
Vykdant finansų valdymo funkcijas finansininkai naudoja informaciją, kurią
parengia apskaitininkai. Jeigu apskaitininko uždavinys yra kuo rūpestingiau
ir teisingiau parengti finansinę informaciją, tai finansininkas pasinaudoja
informacija finansiniam sprendimui padaryti.
Finansų valdymo procesas gali būti apibūdintas lygiai taip pat kaip ir
kiekvienas kitas valdymas. Tai: planavimas, veiksmų koregavimas,
kontroliavimas, atsiskaitymas (raportavimas aukštesniam vadybininkui) (Z.
Gaidienė. 1998. p.7).
Anot L. Juozaitienės (2000. p. 7) finansų valdymo funkcijos yra
analogiškos bendroms valdymo funkcijoms ir jas sudaro:
* planavimas ir prognozavimas;
* darbo organizavimas, veiksmų koregavimas;
* kontrolė ir analizė.
Viena iš svarbiausių finansų valdymo funkcijų yra planavimas, nes
finansiniai sprendimai priimami jau rengiant planą. Finansų planavimo ir
prognozavimo metodai leidžia modeliuoti galimus procesus, numatyti pasekmes
bei norima kryptimi valdyti šiuos procesus. Sudaromos galimybės iš anksto
įvertinti pavojus, numatyti jų priežastis bei ieškoti būdų jiems išvengti.
Planavimo procesą turėtų sudaryti tokie etapai:
* įmonės ilgalaikių veiklos tikslų nustatymas;
* įmonės veiklos strategijos parinkimas;
įmonės politikos ir procedūrų numatymas.
Darbo organizavimas reiškia tinkamai sudarytą įmonėje finansų tarnybą,
kuri turi pakankamai teisių ir įgaliojimų sprendimams parengti ir priimti,
skirtingų tarnybų veiklai bei veiksmams koordinuoti, informacijai kaupti ir
naudoti. Finansų tarnybos veikla turi būti organizuojama tokiu nuoseklumu:
sugrupuoti atliekamas funkcijas pagal visas veiklos sritis:
suteikti reikalingus įgaliojimus konkrečias funkcijas vykdantiems
asmenims.Finansų kontrolę sudaro:
veiklos standartų parengimas. Įmonės standartai, arba normatyvai, rengiami
naudojantis praėjusiųjų laikotarpių duomenimis ir darant prielaidas apie
ateities įvykių tikimybes;
* faktinių rezultatų palyginimas su standartais.
Už finansinius sprendimus įmonėje turėtų būti atsakingi konkretūs
vadybininkai, kuriems suteikta
teisė kontroliuoti planų vykdymą, jų
koregavimą ir kurie privalo atsiskaityti už pasiektus finansinius
rezultatus.
Finansų valdymas apima įmonės piniginių išteklių kaupimą, paskirstymą
ir naudojimo kontrolę. Finansų valdymo tikslas siaurąja prasme yra
aprūpinti verslą pinigais ir gauti iš jo pelną, plačiąja prasme – padidinti
savininkų turtą (L. Juozaitienė. 2000. p. 7).
Finansiniai sprendimai būna 2 tipų: strateginiai ir operatyviniai
(gamybiniai). Strateginius sprendimus įtakoja susidariusi tarp įmonės ir
jos ekonominės aplinkos situacija. Jeigu įmonės ekonominės aplinkos
situacija keičiasi, finansų tvarkytojas padaro strateginį sprendimą. .
Operatyviniai (gamybiniai) – tai iš esmės trumpalaikiai sprendimai. Jie
dažniausiai yra susiję su vidinių išteklių racionaliu paskirstymu. Tačiau
svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra daromi
į ateitį (Z. Gaidienė. 1998. p.7).
Finansų planavimas yra viena svarbiausių finansų valdymo funkcijų,
nes finansiniai sprendimai yra padaromi rengiant finansinį planą. Už
finansinius sprendimus turi būti atsakingi konkretūs vadybininkai. Jiems
yra suteikta teisė kontroliuoti kaip vykdomi planai, koreguoti pavaldinių
veiksmus ir pagaliau atsiskaityti už pasiektus finansinius rezultatus.
2. Finansų valdymo sprendimai
Finansų sistemos tikslas – sudaryti sąlygas susitikti visiems
dalyviams: pinigų savininkams, kurie juos sutaupė ir nori parduoti arba
paskolinti tiems, kurie stokoja pinigų ir nori jų nusipirkti arba
pasiskolinti. Paprastai verslo įmonės atstovauja pinigų stokojančiai pusei,
o gyventojai, norintys savo santaupas investuoti, antrajai pusei. Dažnai
šias pinigų turėtojų ir jų pirkėjų grupes rinkoje suveda draugėn bankai,
investicijų kompanijos ir kitokios įstaigos. Taigi, finansų rinkos, kurios
susideda iš įvairių tarpininkų, gali žymiai greičiau „perpumpuoti“ pinigus
iš juos sutaupiusių, tiems, kam jų trūksta.
Svarbiausia finansų vadybininko veikla – finansiniai sprendimai.
Finansinis sprendimas – tai sąmoningas pasirinkimas vienos alternatyvos iš
daugelio galimų. Visus finansinius sprendimus galima apibendrinti labai
paprastai. Tai: Investavimo sprendimai: kokį turtą įmonė turi turėti?
Finansavimo sprendimai: kokiu būdu turi būti finansuojamas įmonės turtas?
(L. Juozaitienė. 2000. p. 8).
Finansinis sprendimas – tai sąmoningas vienos alternatyvos pasirinkimas
iš daugelio galimų. Vadinasi, priimant finansinius sprendimus reikia
nuspręsti, iš kur gauti pinigų bei kam juos skirti. Svarbiausi kriterijai,
kurie privalo būti įvertinti priimam finansinius sprendimus, yra
planuojamas pelningumas ir rizika. Planuojamų pelningumą apibūdina tie
pinigų srautai, kuriuos investuotojas tikisi gauti iš savo investicijų, o
rizika – tai tų pinigų srautų gavimo tikimybė (L. Juozaitienė. 2000. p.
8).
L. Juozaitienė (2000) finansinius valdymo sprendimus pagal jų reikšmę
galima suskirstyti į tokias grupes:
strateginiai sprendimai, kurie lemia pagrindinių finansinių alternatyvų
pasirinkimąįmonėje. Nuo jų priklauso finansavimo šaltiniai, turto dydis, dividendų
politika, investicinių projektų atranka. Strateginius sprendimus lemia
ekonominė situacija įmonėje ir bendra verslo aplinka.
operatyviniai valdymo sprendimai – tai kasdieniniai sprendimai, kurie
dažniausiaiyra susiję su turimų išteklių naudojimu įmonės viduje.
Svarbiausias finansinių sprendimų bruožas yra tai, kad visi jie yra
orientuoti į ateitį. Pagal turinį finansų valdymo sprendimai skirstomi
taip:
investiciniai, numatantys kokioms sritims ir kokiam turtui įgyti bus
panaudotosįmonės piniginės lėšos;
finansiniai, numatantys iš kokių šaltinių bus finansuojamas įmonės turtas.
Investiciniai sprendimai atsako į klausimą – koks turtas reikalingas
įmonei, finansiniai – iš kokių šaltinių jis bus finansuojamas šių sprendimų
pasirinkimą lemia įvairūs finansų valdymo instrumentai, kuriuos siūloma
skirstyti taip:
* kreditai;
* palūkanos;
* dividendai;
• akcijų kursai;
• diskontai;
• valiutų kursai.