TURINYS
TURINYS 2
ĮVADAS 3
ŪKINĖ BENDRIJA 4
Ūkinės bendrijos steigimas 4
Ūkinės bendrijos kapitalas 5
AKCINĖ BENDROVĖ 6
Akcinės bendrovės steigimas 6
Akcinės bendrovės kapitalas 8
UB ir AB ĮMONIŲ ĮREGISTRAVIMAS 9
Pasirengimas įmonės įregistravimui 10
Notarui pateikiami dokumentai 10
Atlyginimo už notaro paslaugas dydžiai 11
VĮ “Registrų centras” pateikiami dokumentai 11
IŠVADOS 13
LITERATŪROS SĄRAŠAS: 14
ĮVADAS
Lietuvos Respublikos įstatymai numato galimybę steigti šių teisinių formų (rūšių) įmones: individualias įmones, tikrąsias ir komanditines (pasitikėjimo) ūkines bendrijas, akcines, uždarąsias akcines, investicines, žemės ūkio, kooperatines bendroves, valstybės ir savivaldybės įmones. Tais atvejais, kai veiklos tikslas nėra pelno siekimas, galima steigti ne pelno organizacijas.
Įmonės yra skirstomos į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės įmones. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos, o visų kitų teisinių formų (rūšių) įmonės – ribotos civilinės atsakomybės.
Ribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako tik įmonės turtu. Neribotos civilinės atsakomybės įmonės už prievoles atsako įmonės turtu, o tuo atveju, kai įmonės turto neužtenka, už įmonės prievoles individualioje įmonėje atsako savininkas savo turtu, ūkinėje bendrijoje – bendrijos tikrasis narys savo turtu.
Taigi pabandysiu išnagrinėti UB ir AB bendrovių steigimo dokumentus, jų kapitalą ir steigimo būdus.
ŪKINĖ BENDRIJA
Ūkinės bendrijos steigimas
Ūkinė bendrija – tai kelių fizinių ar juridinių asmenų grupė įsteigta bendrosios jungtinės veiklos sutartimi įsteigta įmonė komercinei – ūkinei veiklai vykdyti bendru firmos vardu, sujungus jų turtą į bendrąją dalinę nuosavybę. TŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas jos narys. KŪB pavadinime turi būti įvardytas bent vienas tikrasis narys ir įrašyti žodžiai „komanditinė ūkinė bendrija“ arba jų santrumpa „KŪB“.
Ūkinių bendrijų steigimą, reorganizavimą, likvidavimą, valdymą ir veiklą, narių teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymas bei jungtinės veiklos sutartis, kuria steigiamos tiek TŪB, tiek KŪB. ŪB įstatymas priimtas 2003m. lapkričio 6d. Nr.9 – 1804.
Ūkinės bendrijos privalumai yra šie:
ūkinei bendrijai nebūtina įdarbinti darbuotojus pagal darbo sutartis,
joje jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali dirbti ūkinės bendrijos tikrieji nariai,
ūkinė bendrija gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą,
įstatymai nereglamentuoja ūkinės bendrijos minimalaus nuosavo kapitalo.
steigiant šios teisinės formos (rūšies) įmonę, reikia įvertinti ūkinę riziką ir atsižvelgti į tai, kad ūkinė bendrija yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jos turtas neatskirtas nuo jos narių turto.
Lengva organizuoti,
Galima sukaupti didesni kapitalą
Ūkinės bendrijos trūkumai yra šie:
Egzistuoja konflikto pavojus,
Neribota turtinė atsakomybė,
Bendrijoje yra keli nariai ir jie gali, turi turėti skirtingas nuomones.
Ūkinės bendrijos gali būti dviejų teisinių formų (rūšių):
tikrosios ūkinės bendrijos (TŪB)
komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos (KŪB).
Tikroji ūkinė bendrija – įmonė, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai
Komanditinė ūkinė bendrija – įmonė, kurios visi nariai yra tikrieji nariai ir komanditoriai
Ūkinėje bendrijoje turi būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 20 narių. Ūkinės bendrijos nariu negali būti valstybės valdžios, valdymo ir valstybės kontrolės institucijos, teismai. TŪB nariu negali būti valstybės ir savivaldybės įmonės, o KŪB šios įmonės gali būti nariais komanditoriais.
TŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai. Pagal TŪB prievoles jos nariai atsako solidariai visu savo turtu. TŪB neatsako už savo narių prievoles, nesusijusias su bendrijos turtu. KŪB sudaro bendru firmos vardu veikiantys tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, KŪB turi būti bent vienas tikrasis narys ir bent vienas narys komanditorius. KŪB turtas atskirtas nuo komanditorių turto, o nuo tikrųjų narių turto neatskirtas. Už KŪB prievoles jos tikrieji nariai solidariai atsako visu savo turtu, o nariai komanditoriai – tik ta savo turto dalimi, kurią pagal sutartį perdavė KŪB. Ūkinės bendrijos steigimo ir veiklos pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Joje turi būti numatyta: ūkinės bendrijos pavadinimas, jos tikslai, tikrieji nariai ir nariai komanditoriai, jų teisės ir pareigos, tikrųjų narių ir komanditorių dalys bendrojoje nuosavybėje, pinigų paėmimo iš kasos tvarka, pajamų ir nuostolių paskirstymo taisyklės, tikrųjų narių ir komanditorių išstojimo ir pašalinimo bei naujų narių priėmimo į ją sąlygos ir tvarka, bendrijos valdymo ir jos reikalų tvarkymo taisyklės, asmenys, įgalioti atstovauti bendrijai, bei jų įgalinimai, nutarimų priėmimo tvarka ir kitos nuostatos, neprieštaraujančios įstatymams. Todėl asmenys, steigiantys ūkinę bendriją, turėtų gerai parengti šią sutartį. Jungtinės veiklos sutartį tvirtina notaras.
Ūkinės bendrijos valdyme dalyvauja tikrieji
bendrijos nariai. Kiekvienas tikrasis ūkinės bendrijos narys turi teisę atstovauti bendrijai bei spręsti jos turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo reikalus. Priimant nutarimus, tikrasis narys turi vieną balsą, nesvarbu, koks jo dalies bendrojoje nuosavybėje dydis. Nariai komanditoriai nedalyvauja ūkinės bendrijos valdyme, t.y. jie neturi teisės atstovauti bendrijai bei dalyvauti priimant nutarimus dėl ūkinės bendrijos veiklos, išskyrus atvejus, kai toks dalyvavimas yra numatytas jungtinės veiklos sutartyje.
Ūkinės bendrijos kapitalas
Bendrijos kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Bendrijos minimalus nuosavas kapitalas įstatymu nereglamentuojamas. Bendrijos turtas apskaitomas buhalteriniame balanse.
Bendrijos narių įnašai:
1. Įnašą galima įmokėti pinigais, įnešti materialinėmis vertybėmis, intelektinės veiklos produkcija ir kitomis vertybėmis, kurios yra bendrijos nario nuosavybės teisės objektas. Įnašai negali būti daromi vertybiniais popieriais, taip pat turtu, jeigu savininko teisė disponuoti juo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra apribota.
2. Nepiniginiai įnašai įvertinami bendru visų narių susitarimu.
3. Visų tikrųjų bendrijos narių vienbalsiai priimtu nutarimu komanditoriaus įnašų darymą galima atidėti.
4. Visų bendrijos tikrųjų narių ir komanditorių vienbalsiai priimtu nutarimu narys gali perleisti savo įnašą kitam bendrijos nariui arba tretiesiems asmenims, kai jie įstoja į bendriją.
5. Jeigu bendrijos narys bendrosios jungtinės veiklos sutartyje nurodytu laiku neįneša viso įnašo, tai nuo neįneštos dalies gali būti priskaičiuojami sutartyje numatyto dydžio delspinigiai arba bendrijos narys gali būti šalinamas iš bendrijos, jeigu tai numatyta sutartyje.