Udgymo vaikysteje samprata
5 (100%) 1 vote

Udgymo vaikysteje samprata

Įvadas

Prieš pradedant plačiau kalbėti apie ugdymą vaikystėje, reikėtų išsiaiškinti, kas tai yra “vaikystė” ir “vaikas”. Lietuvos enciklopedija vaikystę apibūdina tik kaip “vaiko amžių, žmogaus augimo ir brendimo laikotarpį nuo vaikystės iki paauglystės”.

Amžiaus tarpsnių aspektu – tai vaikai nuo gimimo iki 18-os metų. Vaikų teisių konvencijoje teigiama: “vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturinti 18-os metų”. Taigi pirmąjį žmogaus gyvenimo periodą ir galime vadinti vaikyste.

Vaikystė – išskirtinai žmogiška savybė. Tai būsena, būdinga vaikams tada, kai jie dar nėra psichiškai subrendę, todėl dar neturi pakankamos socialinės, kultūrinės patirties ir jiems reikalinga suaugusių žmonių pagalba. Vaikystės pasaulio ypatingumas vaikams suteikia ypatingą statusą suaugusiųjų bendruomenėje. Jos kontekste realizuojama šeiminio gyvenimo ideologija ir vienas svarbiausių jos principų: rūpinimasis savo palikuonimis. Vaikystės, kaip biologinio, socialinio ir kultūrinio reiškinio, prasmės šiandien yra labai plačios ir gilios. Vaikystės negalima pažinti iki galo kaip fakto, o tik ją suprasti ir išgyventi kaip žmogaus gyvenimo filosofiją. Vaikystė – tai ne tik prigimtis, bet ir socialinis fenomenas. Jame atsispindi esminiai visuomeninio gyvenimo bruožai: ekonominiai, politiniai, kultūriniai ir kt.

Vaikystės samprata pasaulyje buvo plėtojama pastaruosius 350 metų. Žmonija sukūrė ir tobulino vaikų priežiūros, globos mokymo bei auklėjimo institucijas ir suteikė vaikams ypatingą statusą. Vaikystė – tai tiltas tarp kūdikystės ir suaugusio žmogaus amžiaus. Tačiau pastaruoju metu žmogaus raida darosi vientisesnė, vaikystės ir paauglystės krizės joje ne visada pastebimos. Dar labiau šiuos reiškinius veikia nauji civilizacijos atradimai ir informacinės-komunikacinės visuomenės privalumai. Vaikams gana anksti prieinami didžiuliai pažintinės ir kultūrinės informacijos blokai. Taigi vaikystė trumpėja. Ir šį sykį dėl elektroninių informacijos priemonių gausumo.

Vaikystė yra tam tikras žmogaus amžiaus tarpsnis, įprasminantis ne tiek biologines, kiek sociokultūrines žmogaus gyvenimo kategorijas. Doc. A.Juodaitytė į vaikystę kaip į amžiaus tarpsnį išskiria šiuos požiūrius, tai:

• laikinas etapas, kurio esmė – pasirengimas kitam, svarbesniam, t.y. pilnametystės, etapui (paauglystės);

• sąlyginai savarankiškas etapas, turintis ypatingą reikšmę visam likusiam žmogaus gyvenimui;

• išbaigtas žmogaus gyvenimo ciklas, reiškiantis potencialias galimybes žmogaus vaikui tapti suaugusiuoju ir sukurti savojo gyvenimo perspektyvas.

Kas yra vaikas?

Vaikai – visuomenės bendruomenės dalis. Jų statusas suaugusiųjų atžvilgiu ypatingas. Tai tiesiogiai nuo mūsų veiklos ir gyvenimo priklausanti žmonių grupė. Kartu ji yra ir svarbiausia suaugusiųjų saviraiškos sritis.

Pastaruoju metu vis labiau linkstama vaikus išskirti kaip tam tikrą socialinę grupę. Šiuo atveju siekiama aptarti tiek jų skirtybes nuo suaugusių žmonių, tiek esminius bruožus, kurie jiems būdingiausi kaip sociotipams. Tačiau vaikų socialinės grupės išskyrimas turi teigiamų ir neigiamų pasekmių. Vaikų socialiniai veiksmai kontroliuojami suaugusiųjų, jiems sudaroma specifinė, išskirtinė aplinka. Ši suaugusiųjų filosofija dažnai pereina ir į viesuomenės institutus bei institucijas. Tada vaikų socializacija jose grindžiama vaiko iniciatyvų slopinimu ir suaugusiųjų vaidmens stiprinimu.

Šiandien vaiką saugo “Vaiko Teisių Konvensija”. Vaikų teisių deklaracijos 6 principas teigia: “Kad vaikas galėtų visapusiškai ir harmoningai vystytis, jam reikia meilės ir supratimo; 7 principas: “Vaikas turi turėti visas galimybes žaisti ir linksmintis. Vaiko teisių konvensijos 8 straipsnio 1-oje dalyje rašoma:.. “gerbti vaiko teisę išsaugoti savo indvidualybę”. 13 straipsnio 1-oje dalyje teigiama, kad “vaikas turi teisę laisvai reikšti savo nuomonę. 27-ojo straipsnio 1-oje dalyje rašoma, kad turi būti pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Vaikas negali būti diskriminuojamas dėl lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo ir pažiūrų (Lietuvos Respublikos Vaiko tesių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1d. 3 punktas). Tačiau vaikas, kaip nesubrendusi ir nesavarankiška būtybė, yra priklausoma nuo suaugusio žmogaus. Jo meilė ir rūpestis mažylio ateitimi atveria galimybes vaikui būti laimingam (arba priešingai – priverčia susiformuoti savyje destrukcines asmenybės savybes).

Savo darbe aš daugiau kalbėsiu apie ankstyvąją vaikystę, kuri prasideda vaikui gimus ir tęsiasi iki trejų metų. Išskirsiu jos objektą, dalyką, pedagogikos reikšmę, ugdymo tikslus bei uždavinius,vaikų ugdymo ypatumus, tai pat kai kurias ugdymo proceso strategijas.

Ankstyvosios vaikystės pedagogikos samprata

Ankstyvosios vaikystės pedagogika – tai edukologijos (žmogaus ugdymo mokslo) šaka. Tai mažų vaikų ugdymo mokslas. Jis tyrinėja: 1) vaiko nuo gimimo iki trejų gyvenimo metų ugdymo dėsningumus, 2) teoriškai apibendrina objektyvias žinias, 3) kuria tiriamųjų reiškinių valdymo būdus. Vaiko ugdymo pažinimas padeda moksliškai veikti
praktikoje.

Objektas – kūdikio ir ankstyvojo amžiaus vaiko ugdymas.

Dalykas – kūdikio ir ankstyvojo amžiaus vaiko pažinimas ir ugdymas.

L.Jovaiša (2001) edukologijos objektą – žmogaus ugdymą – siūlo struktūrizuoti taip:

1. Ugdymas apima visą žmogų kaip subjektą:

– jo biofizinę (somatinę) sandarą,

– jo sielą (psichiką),

– jo santykius,

– jo kultūrą,

– jo dvasią.

2. Sąmoningo ugdymo vyksmo visą gyvenimą struktūra tokia:

– ugdymo tikslas,

– tikslus atitinkanti ugdomoji informacija (episteminė, technologinė, vertybinė), t.y. ugdymo gėrybės,

– ugdytojas bei ugdymo veikėjai (tėvai, pedagogai ir kt.), jų ugdomoji veikla,

– ugdytinis, saviugdos aktyvumas, adaptyvumas,

– ugdytojo ir ugdytinio keitimasis fizine ir dvasine patirtimi,

– ugdytojo ir ugdytinio sąveikos priemonės ir situacijos,

– sąveikos valdymas.

Ankstyvosios vaikystės pedagogikos mokslas ugdymo procese tiria: 1) ugdytojų pedagoginius veismus ir juos lemiančius veiksnius, 2) ugdytojų pedagoginių veiksmų sąlygojamus vaikų vystymosi pokyčius, 3) kuria naujus efektyvius pedagoginių veiksmų modelius, 4) atskleidžia ugdymo kūdikystėje ir ankstyvojoje vaikystėje sampratą, 5) nurodo visapusiško, nuoseklaus, logiškai pagrįsto ugdymo uždavinių tobulo realizavimo perspektyvas, apibūdina vaiko raidos ir ugdymo ypatumų ryšį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 950 žodžiai iš 2959 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.