Ugdymo uždaviniai
5 (100%) 1 vote

Ugdymo uždaviniai

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………3 1. UGDYMO UŽDAVINIAI IR JŲ KLASIFIKACIJOS…………………………………….4

1.1. Ugdymo uždavinių samprata ir klasifikavimas……………………….……………………4

1.2. Ugdymo uždavinių turinys……………………….…………………………………..……9

1.3. Bendrasis ugdymo tikslas ir bendrieji uždaviniai………………………………….15

2. UGDYMO TIKSLŲ IR UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMAS…………………….…….16

2.1. Įgyvendinimo sąlygos………………………………………………………………16

2.2. Tiesioginiai ir netiesioginiai veiksniai………………………………………………17

2.3. Asmenybės saviugda…………………………………………………………….….23

IŠVADOS……………………………………………………………………………..…..26

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………….…..27

 

ĮVADAS

Žmogus kiekvieną savo gyvenimo akimirką turi tam tikrus siekius, realizuoja ketinimus. Jų gausa bei kaita neretai užgožia svarbiausią perspektyvą – žmogaus viso gyvenimo tikslą, kuris yra žmogiškojo vertingumo ir žmogiškosios laimės šerdis.

Ugdymas – tai asmenybės formavimąsį sąlygojantis faktorius. Skirtingai nuo aplinkos, kuri veikia daugiau stichiškai, ugdymas – tikslingas, sistemingas, organizuotas veikimas. Visa, ką yra sukaupusi žmonija, jaunoji karta sužino, įvaldo ugdymo procese.

Bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai svarbiausią veiklos tikslą sieja su konkrečiaisiais dalykų ugdymo tikslais ir bendraisiais visuomeniniais kultūriniais savo darbo uždaviniais. Vienas svarbiausių dabarties mokyklos uždavinių yra ugdyti piliečių bendruomenę. Bendradarbiaudama su tėvais, bendrojo lavinimo mokykla stengiasi užauginti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankišką pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kultūriškai ir ekologiškai susipratusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

Gyvenimas diktuoja daug reikalavimų asmenybei. Žmogus ir bendruomenė kiekvieną akimirką turi tam tikrus siekius – vienodas arba kontroversines perspektyvas. Ugdytojai neretai nori pasiekti labai daug tikslų, net visus vienu metu. Bet tam visada trūksta jėgų ir resursų. Realus sprendimas vienas: kartkarčiais keisti akcentus nuo vieno prioriteto į kitą ir tam sukoncentruoti pastangas bei resursus.

„Gyvenime reikia sau kelti du tikslus: Pirmas tikslas – įgyvendinti tai, ko siekiu. Antras tikslas – mokėti džiaugtis tuo, ką pasiekiau. Tik patys išmintingiausi žmonijos atstovai sugeba siekti antrojo tikslo“.

 

1. UGDYMO UŽDAVINIAI IR JŲ KLASIFIKACIJOS

1.1. Ugdymo uždavinių samprata ir klasifikavimas

Ugdymo uždaviniai traktuojami įvairiai. Kai kurie pedagogai „tikslo“ ir „uždavinio“ sąvokas vartoja visumos ir dalies prasme. Kiti, laikydamiesi nuomonės, kad vienos veiklos uždavinys gali tapti kitos veiklos tikslu, tikslą ir uždavinius vartoja kaip sinonimus. Tokia traktuotė randama daugelyje pastarųjų dešimtmečių pedagogikos vadovėlių. Yra nuomonių, jog ugdymo uždaviniai – tai atskirų asmenybės pusių formavimas vientisame ugdymo procese arba kad tai sukonkretinti ugdymo komponentai, kurie dėl preciziško pedagogikos apibrėžimo stokos vadinami įvairiai – ugdymo kryptimis, uždaviniais, ugdymo arba tiksliau – ugdymo tikslo sudėtinėmis dalimis ir pan. Pastarasis pavadinimas kai kada pakeičiamas terminu – netiesioginiai ugdymo tikslai.

Nepaisant neesminių skirtumų apibrėžiant ugdymo uždavinius, visi autoriai pripažįsta, kad asmenybė vystosi kaip neskaidomas reiškinys ir bet kuris skirstymas yra priimtas tik patogumo dėlei, kaip savotiška teorinė abstrakcija.

S. Šalkausko nuomone tikslas yra tai, dėl ko kas nors daroma ar įvyksta, o uždavinys – tai, kas turi būti daroma, kad tikslas galėtų būti pasiektas. Ugdomasis uždavinys yra ne kas kita, kaip užduotas ugdomojo tikslo siekimas perteikiant ugdytiniui pasisavinti ugdomąsias gėrybes, išvystant jo veikliąsias pajėgas ir įtraukiant jį į kūrybinį darbą.

Panašiai teigia ir B. Bitinas, sekdamas A. Leontjevu. Jis tikslą laiko veiklos projektavimu, o uždavinį – veiksmų įgyvendinimu realizuojant tikslą,
pvz.: planuodamas darbą, auklėtojas kelia ugdymo tikslus nepriklausomai nuo jų konkretumo laipsnio. Realizuojant planą, šie tikslai tampa jo organizuojamo auklėjamojo darbo uždaviniais.

K. Raičinskis uždaviniu vadina tai, ką reikia atlikti tikslui pasiekti. Vieni uždaviniai yra tiesioginiai, kiti paruošiamieji, pvz.: norint statyti namą (tikslas), reikia suvežti statybos medžiagą (tiesioginis uždavinys), tam reikalui pasirūpinant gabenimo priemonių (paruošiamasis arba netiesioginis uždavinys).

Sudėtingą ugdymo tikslų ir uždavinių hierarchiją nustatė A. Maceina. Tautinis auklėjimas yra ugdymo dalis. Jis turi bendriausią ir specialiuosius (tiesioginius ir netiesioginius) tikslus, taip pat bendriausią ir specialiuosius uždavinius. Tautinis auklėjimas yra integralinė ugdymo dalis, kuri turi savo tikslus ir uždavinius. Bendriausias tautinio auklėjimo tikslas yra pilnutinė tautinė individualybė, o tiesioginiai specialūs tautinio auklėjimo tikslai – tautiškumas, patriotizmas ir tautiniai nusiteikimai. Netiesioginis tautinio auklėjimo tikslas yra tautinio pašaukimo idealas kaip tautos gyvenimo prasmė.

Tautinio auklėjimo, kaip ir mokymo apskritai, uždaviniai yra tie veiksmai, kuriais siekiama tautinio auklėjimo tikslų. Bendriausias tautinio auklėjimo uždavinys yra tautinės individualybės išvystymas ugdomuoju veikimu. Specialius tautinio auklėjimo uždavinius sudaro tautiškumas, patriotinis ir nacionalinis auklėjimas.

Grafiškai A. Maceinos tautinio ugdymo perspektyvas galima pavaizduoti taip:

Savo ruožtu tautiškas auklėjimas skirstomas į bendrąjį ir specialiuosius tikslus, bendrąjį ir specialiuosius uždavinius. Pvz.: bendrasis tautiško auklėjimo tikslas yra tobula tautiškoji individualinio žmogiškumo lytis arba pilnutinis tautiškumas. Šis bendrasis tikslas suskyla į ketvertą siektinų specialiųjų tikslų: fizinį tautiškumą, intelektinį tautiškumą, estetinį tautiškumą ir religinį tautiškumą. Pagrindinis ir bendriausias tautiško auklėjimo uždavinys yra sąlygoti individą tautiška lytimi. Juo yra siekiama bendrojo tikslo. Bet kaip šis susideda iš keturių specialių sričių, taip ir bendrasis tautiško auklėjimo uždavinys suskyla į ketvertą specialių uždavinių, kuriuos vykdant yra siekiama specialių tikslų. Taigi etninio tipo tobulinimas, tautiškos mąstysenos lavinimas, tautiško estetinio suvokimo išvystymas ir tautiško religinio reiškimosi auklėjimas yra pagrindiniai tautiško auklėjimo uždaviniai. Panašiai kaip tautiškas auklėjimas nagrinėjami patriotinis auklėjimas ir nacionalinis auklėjimas.

Analogišką lentelę galima sudaryti formuluojant pagal A. Maceiną tautinio auklėjimo uždavinius, kai kiekvienam tikslui nusakomi atitinkami veiksmai, pvz.: bendriausias uždavinys – tautinės individualybės išvystymas, specialusis uždavinys – patriotinis auklėjimas, specialiojo uždavinio bendrasis uždavinys – patriotizmo išvystymas ir apipavidalinimas, specialiojo uždavinio specialūs uždaviniai – patriotinis įsisąmoninimas, patriotinis veikdymas ir patriotinis pašventimas.

S. Šalkauskis, apibūdindamas ugdymą, nurodė, kad jis gali būti skirstomas pagal gyvenimo sritis, žmogaus veikimo ruožus ir pagal tam tikrus interesus.

Gyvenimo sritys yra trys: prigimtis, kultūra ir religija. Pagal tai susiformuojančios ir ugdymo sritys: prigimtinė – kuri rengia auklėtinį prigimties reikalavimams, kultūrinė – kuri rengia jį kultūros reikalams, ir religinė – rengianti jį religiniams reikalams.

Žmogaus veikimo ruožų taip pat yra trejetas: per juos vyksta pažinimas, kūryba ir praktinė etinė veikla, kurie išreiškia žinojimą, galėjimą ir norėjimą. Pagal tai susiformuoja ir ugdymo ruožai: intelektualinis – protinis, kuriuo ugdytinis rengiamas pažinimo reikalams; moralinis – dorinis, kuriuo ugdytinis rengiamas dorinės akcijos reikalams; estetinis – meninis, rengiantis ugdytinį estetinės kultūros reikalams.

Gyvenimo sritys, anot S. Šalkauskio eina vertikalia linkme, o žmogaus veikimo ruožai – horizontalia. Susikirsdami jie duoda devynias dalis, nes prigimtinėje, kultūrinėje ir religinėje ugdymo srityse dar išskiriami – teorinis, praktinis ir estetinis ruožai.

Ugdymo atžvilgiai, jo nuomone susidaro pagal įvairius interesus, kurių gali turėti atskiras individas, visuomenė, tauta ir visa žmonija.

S. Šalkauskio teigimu ugdomųjų uždavinių gali būti tiek pat, kiek ir ugdomųjų tikslų. Mokslininkai skiria bendresnio pobūdžio pagrindinius uždavinius, kurie apima visą ugdomąjį veikimą ir atitinka visus aktualius ugdymo reikalavimus. Visi pagrindiniai uždaviniai skiriami pagal jų sistemą ir aktualumą.

Sisteminius ugdymo uždavinius sudaro: 1. fizinis auklėjimas, 2. intelektualinis arba protinis lavinimas, 3. moralinis arba dorinis lavinimas, 4. estetinis lavinimas, 5. religinis auklėjimas, 6. individualinis auklėjimas, 7. visuomeninis auklėjimas, 8. tautinis auklėjimas, 9. tarptautinis auklėjimas.

Ugdymo uždaviniai vadinami lavinimu ir auklėjimu pagal tai, katras šių dviejų vykdomųjų aspektų kiekvienu atveju vyrauja.

Sisteminiai ugdymo uždaviniai kyla iš ugdymo sričių, ruožų ir atžvilgių, kurie visada yra privalomi ugdymo visumai. Bet yra ir
ugdymo uždavinių, kurių privalomumas priklauso nuo įvairių aktualių atsitiktinių aplinkybių. Prie tokių aktualiųjų ugdymo uždavinių priskiriami: individualūs, kolektyviniai, profesiniai, vietiniai ir laikinieji. Individualinis auklėjimas, priskirtas sisteminių ugdymo uždavinių grupei, turįs visose ugdymo srityse ir ruožuose sekti, kad susiformuotų individuali asmenybė, pasižyminti didžiausiu universalumu, pilnutiniu visų pajėgų išvystymu, paslankumu kūrybiškai įsijungti į visuomenei naudingą darbą. O individualinis auklėjimas, priklausąs aktualiųjų uždavinių grupei, skirtas globoti, lavinti ir auklėti ypač gabius individus, kurie galėtų sudaryti kvalifikuotą, vadovaujantį visuomenės elitą.

Kiekviena sistema atitinka tarpusavio nepriklausomumo, tarpusavio neprieštaringumo ir pilnumo kriterijus. Šiuo atveju kelia abejonių pirmojo kriterijaus – tarpusavio nepriklausomumo – laikymasis. Pirmieji penki uždaviniai (fizinis, protinis, dorinis, estetinis ir religinis auklėjimas bei lavinimas) išlaiko klasifikavimo reikalavimą, nes yra nepriklausomi nuo turinio. Kiti keturi (individualus, visuomeninis, tautinis ir tarptautinis auklėjimas) tarpusavyje taip pat nepriklausomi ir remiasi forma. Tačiau sugretinus abi grupes, ryškėja, kad jos viena kitą papildo, yra priklausomos. Vienos remiasi auklėjimo turiniu, o kitos – forma, todėl šios yra priklausomos nuo pirmųjų.

B. Bitino nuomone, žmogų sudaro trys sąlygiškai savarankiškos sistemos: proto – veiklos, dvasinė – vertybinė ir fizinė – fiziologinė. Ugdymu siekiama plėtoti ir tobulinti visas šias sistemas, nors ir nevienoda apimtimi. Mažiausiai pasiduoda ugdymui žmogaus fizinė – fiziologinė sistema, o labiausiai priklauso nuo ugdymo dvasinė – vertybinė. Mokyklinis ugdymas visų pirma skiriamas proto – veiklos sistemai formuluoti, plėtoti; dvasinė – vertybinė sistema yra socialinio ugdymo objektas. Todėl B. Bitinas išskiria tris pagrindinius ugdymo uždavinius – sferas: protinį, dvasinį ir fizinį ugdymą.

Ugdymo siaurąja prasme, t. y. auklėjimo, neformalius ir formalius uždavinius aptaria L. Jovaiša. Specialių auklėjimo uždavinių kėlimu norima išsiaiškinti bendruosius klausimus, kurių sprendimas praktikoje ugdytų asmenybės sąmonę, savimonę ir elgesį pasaulyje. Prie tokių klausimų priklauso:

1. dvasinis asmenybės parengimas sąmoningai, dorai ir gražiai gyventi,

2. jos auklėjimas vykdyti tautos paskirtį istorijos situacijoje,

3. praktinis parengimas veikti pasaulyje.

Tai būtų neformalūs, dalykiniai uždaviniai. Formalūs uždaviniai yra šie:

1. plėtoti savęs, tautos ir pasaulio supratimą,

2. padėti įsijausti į realybę, įgyti adekvačią motyvaciją,

3. padėti įveikti sunkumus,

4. sukurti darbo ir elgesio įgūdžius, įpročius, būtinus normaliai egzistencijai tėvynėje ir pasaulyje.

Neformalių uždavinių grupė skatina auklėtojus orientuotis į objektyvią tikrovę. Formalių grupė susijusi su subjektyvia tikrove. Uždaviniai susiję taip kaip subjektas su objektu: kuo daugiau subjektas įgyja objektyvių vertybių, tuo labiau jis objektyvuojasi, darosi adekvatesnis pasauliui. Šios objekto ir subjekto sąsajos įgyvendinimas brandina darnią asmenybę.

K. Frey ir kt. nurodo du mokymo uždavinius:

1. Speciali užduotis formaliai išmokti darbo metu kažką naujo, pritaikyti žinias.

2. Pirmąją temos dalį dėsto mokytojas, kitą pusę rengia patys mokiniai.

Antrasis mokymo uždavinys daro nebereikalingus formalų pažinimą, pritaikymą, o skatina savarankiškai ieškoti.

Vienas svarbiausių dabarties mokyklos uždavinių yra ugdyti piliečių bendruomenę. Bendradarbiaudama su tėvais, bendrojo lavinimo mokykla stengiasi užauginti tvirtus dorinius pagrindus ir savarankišką pasaulėžiūrą turinčius, visapusiškai išsilavinusius, bendrauti ir bendradarbiauti gebančius, pilietiškai sąmoningus, atsakingus, tvirto charakterio, toliau mokytis ir dirbti pasirengusius, kultūriškai ir ekologiškai susipratusius, kūrybingus ir darnos siekti pajėgiančius jaunuolius ir jaunuoles.

L. Jovaiša remdamasis integruoto ugdymo tikslų ir uždavinių pagrindų sistema, apibrėžia dalinių ugdymo tikslų (uždavinių) sistemą, sąlyginai skirdamas penkis komponentus (ruožus):

I. ruožas. Kūno kultūra. Jos pamatas – žmogaus prigimtis, atsiskleidžianti saviraiška, gebėjimais

ir kt. Jos uždaviniai:

1. Higieninis lavinimas.

2. Ekologinis lavinimas.

3. Fizinis lavinimas.

4. Sportinis lavinimas.

II. ruožas. Psichinis lavinimas. Jo pamatas – kultūra, idealijos, psichinė veikla. Jo uždaviniai:

5. Intelekto lavinimas.

6. Praktinio veikimo (operacijų) lavinimas.

7. Motyvacijos (savireguliacijos) tobulinimas.

8. Charakterio tobulinimas.

III. ruožas. Socialinis auklėjimas. Jo pamatas – sociumo vertybės. Jo uždaviniai:

9. Drausminimas.

10. Darbinis auklėjimas.

11. Ekonominis auklėjimas.

12. Nacionalinis ir visuomeninis (tautinis, patriotinis, tarptautinis) auklėjimas.

IV. ruožas. Kultūrinis lavinimas. Jo pamatas – kultūros vertybės. Jo uždaviniai:

13. Mokslinimas.

14. Techninis ir technologinis lavinimas.

15. Meninis lavinimas.

16. Etinis lavinimas.

V. ruožas. Dvasinis auklėjimas. Jo pamatas – idealijos. Jo uždaviniai:

17. Pasaulėžiūros ugdymas.

18. Religinis auklėjimas.

19. Dorinimas.

20. Estetinis auklėjimas.

Mokslininko teigimu, šitaip sustruktūruota sistema neskaido konkretaus, vientiso ugdymo vyksmo dalimis, tik padeda suvokti, kad siekiant galutinio ugdymo tikslo, t. y. brandžios ir darnios asmenybės, reikia spręsti gausybę uždavinių ir jų sąveikos problemų.

Taigi ugdymo uždaviniu laikomi tie veiksmai, kurie būtini tikslui pasiekti. Kitaip sakant, tikslas įgyvendinamas tam tikra veikla. Kiekviena sąmoninga veikla paprastai susideda iš planavimo (projekto, tikslo) ir vykdymo (poelgių). Todėl ugdymo veikla (uždavinys) gali turėti savo tikslus (projektus), o šie – pagalbinius uždavinius. Priklausomai nuo tikslo konkretumo laipsnio galimi įvairių pakopų pagrindiniai ir pagalbiniai ugdymo uždaviniai.

1.2. Ugdymo uždavinių turinys

Ugdymo procesui ir asmenybės raidai būdingas holistinis (visuminis) pobūdis, todėl ugdymo idealai, tikslai ir uždaviniai negali būti įgyvendinami izoliuotai. Tačiau uždavinius studijuoti patogiau atskyrus juos vieną nuo kito, kartu turint mintyse tai, kad kiekvienas jų sprendžiamas plačiame idealų ir tikslų kontekste, kad jie tarpusavyje yra glaudžiai susiję.

Pedagogikos vadovėliuose, monografijose, oficialiuose švietimo dokumentuose dažniausiai nagrinėjami tokie bendrieji ugdymo uždaviniai: protinis lavinimas, dorinis auklėjimas, tautinis ugdymas, techninis lavinimas, darbinis ugdymas, fizinis lavinimas, estetinis ugdymas. Pastaraisiais metais aptariami religinio, ekologinio, ekonominio, kultūrinio ugdymo ir kiti uždaviniai. Sovietmečiu viso ugdymo pagrindas, auklėjamojo darbo centras buvo idėjinis politinis auklėjimas ypač pabrėžiant komunistinį kryptingumą.

1. Higieninis lavinimas pradedamas, kai kūdikis yra prenatalinės būklės. Būsimosios motinos priedermės savo kūdikiui apima visus sveikos mitybos, fizinės mankštos ir psichinės pusiausvyros reikalavimų vykdymą. Postnataliniame (naujagimio), kūdikystės ir vaikystės amžiuje vykdomi svarbiausi higieninės gyvensenos reikalavimai: kūno, drabužių, buitinių reikmenų, buto vėdinimo, fizinės mankštos, gryno oro ir vandens vartojimo. Paauglystėje mokoma lytinės higienos, alkoholio ir narkotikų nepakantos. Priemonės: veiklos ir poilsio režimas, žmogaus biologijos mokymas, higieninis švietimas ir praktika – sveikatos profilaktika.

2. Ekologinis lavinimas susijęs su higieniniu. Jis turi du ypatumus: vaiko apsaugą nuo neigiamų gamtinės ir socialinės aplinkos įtakų ir aplinkos apsaugą nuo vaiko neprotingų veiksmų. Vaikas saugomas nuo klimato kaitos neigiamų poveikių, gyvulių, paukščių, roplių, šliužų, kai kurių žmonių keliamos grėsmės, kartu mokomas savisaugos elgesio. Antra vertus, ugdoma meilė gamtai, žmonėms. Priemonės: tinkama apranga, ekologiniai įrenginiai, gamtinės būtinybės, socialiniai dariniai, vaikų mokymas ir elgesio koregavimas, gamtos mokslų dėstymas visų lygių mokyklose.

3. Fizinis lavinimas susietas su higieniniu ir ekologiniu. Jis – protinio lavinimo, estetinio ir darbinio auklėjimo pamatas. Specialūs jo uždaviniai: ugdyti biofizines, sensomotorines organizmo jėgas, tvirtumą, atsparumą, miklumą, šoklumą, judesių koordinaciją ir taiklumą, grakštumą; valios ištvermę, teigiamas emocijas; veiksmų kooperatyvumą ir grupės bendravimo glaudumą; individualios mankštos, gimnastikos įgūdžius ir įpročius; fizkultūrinio planavimo ir mąstymo gebėjimus, kūno kultūros įpročių taikymą dvasinės kultūros pažangai. Kūno kultūra taip pat turi būti siejama su psichinių procesų (jutimų, suvokimo, mąstymo, atminties, vaizduotės) savybių ir būsenų plėtote. Priemonės: mankšta, žaidimai, bėgimas, kilnojimas, mėtymas į taikinį, šokinėjimas, žygiavimas, rikiuotė, grupinės sensomotorinės pratybos, ritmika; fizinės kultūros pratybos šeimoje, vaikų įstaigose, visų lygių mokyklose.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2543 žodžiai iš 8257 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.