Vadas į vietinius kompiuterinius tinklus
5 (100%) 1 vote

Vadas į vietinius kompiuterinius tinklus

ĮVADAS

BAZINIAI MODELIAI IR STANDARTAI

Vietinių tinklų standartai. Didžiausias vietinių tinklų (VT) standartų kūrėjas yra IEEE 802 komitetas, suformuotas 1980 m. pramoniniams standartams kurti. IEEE 802 pakomitečiai kuria standartus įvairiems pramonės segmentams. 802.3 standartas apibrėžia Ethernet tipo tinklus, 802.5 standartas apima Token Ring, 802.2 aprašo loginio ryšio valdymą. Tiek 802.3, tiek 802.5 tinklai realizuoja 802.2 loginio ryšio valdymą. IEEE yra didžiausia profesinė techninė organizacija pasaulyje. Ją įkūrė naujos elektrinės inžinierinės disciplinos praktikai 1884 m. Šiuo metu institutas turi virš 320000 narių, dirbančių daugelyje šalių (apie 150).

FDDI standartai sudaryti ANSI (the American National Standards Institute). ANSI buvo įkurtas 1918 m. penkių inžinierinių sąjungų ir trijų valstybinių agentūrų pagrindu. Tai privati, ne pelno organizacija, kurią palaiko tiek privačios, tiek visos kitos organizacijos.

ATM standartus suformulavo ATM forumas ir ITU-T. ATM forume standartų priėmimo procesas remiasi balsų daugumos principu. Dėl to standartai kuriami pakankamai greitai ir gerai atitinka einamąjį momentą. Nežiūrint to, dauguma technologijų, kurias ATM forumas naudoja ir tobulina, buvo sukurtos ir išvystytos ITU-T. ATM forumas suformuotas 1991 m. spalio mėn. iš keturių narių tapo pasauline organizacija, į kurią įeina virš 750 kompanijų, atstovaujančių visus telekomunikacijų ir kompiuterių pramonės sektorius, taip pat daug vyriausybinių agentūrų, mokslinio tyrimo organizacijų ir vartotojų. ITU-T yra tarptautinės telekomunikacijų sąjungos dalis (International Telecommunication Union). ITU yra Jungtinių Tautų dalis – pasaulinė organizacija, kur vyriausybės ir privatus sektorius koordinuoja telekomunikacijų tinklų ir paslaugų darbą. ITU atsakinga už tarptautinių telekomunikacijų reguliavimą, standartizavimą, koordinavimą ir vystymą, taip pat už nacionalinės telekomunikacijų politikos harmonizavimą. ITU įkurta 1865 m.

1 pav. pateikti pagrindiniai vietinių tinklų standartai.

Technologija Standartas Vietinio tinklo tipas

Aukštesniųjų lygių sąsaja IEEE 802.1 Daugelis MAC kontrolės ir valdymo pogrupių, įskaitant 802.1Q virtualiesiems vietiniams tinklams

Kabelių specifikacijos IEEE 802.14 Visiems vietiniams tinklams

Loginio ryšio valdymas

(Logical Link Control) IEEE 802.2 Antrojo lygmens viršutinė dalis

(LLC polygis)

CSMA/CD (Ethernet tipo) IEEE 802.3 CSMA/CD Ethernetui, greitajam Ethernetui ir komutuojamoms versijoms; Gigabitiniam Ethernetui (išskyrus dvikryptę vienalaikę (full-duplex) versiją) kaip 802.3z ir pilnojo duplekso srauto valdymas 802.3x

Token Bus IEEE 802.4 Retai naudojamiems žymės perdavimo magistralinės organizacijos vietiniams tinklams

Token Ring IEEE 802.5 Žymės perdavinėjimas žiedu (Token Ring), komutuojamas Token Ring, dupleksinis komutuojamas Token Ring

Miesto tipo tinklai (MAN- Metropolitan Area Network) IEEE 802.6 Paskirstytosios eilės dvigubos magistralės potinkliui (DQDB Distributed Queue Dual Bus)

Integruotas balsas ir duomenys vietiniame tinkle IEEE 802.9 Kuriamas

Apsauga apjungtuose vietiniuose tinkluose IEEE 802.10 Paketų žymėjimas (tagging), kartais naudojamas virtualiuosiuose tinkluose

Belaidis vietinis tinklas IEEE 802.11 Nebaigtas standartas bevieliams tinklams, naudojantis Ethernet tiltus (with roaming) keičiančius pajungimo į tinklą vietą

100VG-Any Lan IEEE 802.12 VG – voice grade (garso kokybės). Veikia 100 Mb/s, naudoja žymės siuntinėjimą

FDDI ANSI X3T12 FDDI ir komutuojamas FDDI

TP-PMD (CDDI) ANSI X3T12 FDDI variniais laidais, taip pat komutuojama versija

FDDI II ANSI X3T12 Nebaigtas

Skaidulinis kanalas (Fiber Channel) ANSI X3T11 Naudojamas gigabitiniame Ethernete. Mažesnės spartos (120 Mb/s) standartas yra paruoštas

ATM LANE (ATM vietinio tinklo emuliacija) ATM Forum Vietinio tinklo emuliavimas, paruoštas

MPOA (Multiprotocol Over ATM) ATM Forum Paruoštas

1 pav. Pagrindiniai vietinių tinklų standartai.

Plačiausiai naudojamas yra Ethernet ir Fast Ethernet.

10 Base-T:

 10 – megabitų per sekundę.

 Base – baseband (arba Broad plačiajuosčiui) – siaurajuostis.

 T – twisted pair – susuktoji pora (arba 5, metrais per segmentą padalinta iš 106).

100 Base-TX. Tai praktiškai pervadintas 100Base-X variantas susuktajai porai. Naudoja Ethernet kadrus ir CSMA/CD (Carrier Sense Multiple Access with Collision Detection).

100Base-FX. Skaidulinis 100Base -X variantas. Fizinė aplinka iki 2 km ilgio. Tačiau CSMA/CD aplinkoje apribota 412 m visam tinklui.

100Base -T4. Tai pervadinta 4T+. Naudoja 8B6T (trijų būsenų: 8 bitai užkoduoti šešiais tritais) kodavimą ir 25 MHz taktinį dažnį. Naudoja dvi papildomas susuktas poras panašiai į full-duplex.

Greitojo Etherneto paketai yra identiški 802.3. CSMA/CD prigimtis reikalauja, kad bendras tinklo dydi būtų apribotas viena dešimtąja 10 Mb/s tinklo dydžio. Vieno šakotuvo (Hub) tinklai iki 325 m (225 m skaidulos viename gale ir 100 m susuktos poros kitame(. Praplėsti tinklą galima komutatoriaus, tilto arba maršrutizatoriaus pagalba. Skaidulos su CSMA/CD bet šakotuvų gali būti iki 450 m. Full-duplex ryšiai (CSDM/CD atjungtas) gali būti iki 2 km.

KREIPTIES Į APLINKĄ POLYGIS

IEEE 802.3 standartas ir Ethernetas

IEEE 802.3 standartas aprašo vietinius tinklus,

naudojančius CSMA/CD technologiją (Carrier Sense Multiple Access/Collision Detection – Daugkartinės kreipties nešančiojo signalo aptikimas/Susidūrimų (kolizijų) aptikimas). Pagrindinė šios technologijos idėja: kai stotis nori siųsti duomenis, ji “klauso” kabelį, ar tuo metu kokia nors kita stotis nesiunčia duomenų. Jei kabelis užimtas, stotis laukia, kol jis atsilaisvins. Jei kabelis laisvas, stotis perduoda savo duomenis. Kai stotys tuo pačiu metu pradeda perdavinėti duomenis į laisvą kabelį, įvyksta kolizija, stotys turi nutraukti perdavimą ir po atsitiktinio laiko intervalo gali bandyti siųsti vėl.

802.3 standarto istorija. Tikroji jo pradžia buvo ALOHAA sistema, naudojama palaikyti radijo ryšiui tarp kompiuterių, išdėstytų Havajų salose. Vėliau buvo pridėtas nešančiojo signalo jutimas (sensing) ir XEROX PARC sukūrė 2,94 Mb/s CSMA/CD sistemą, jungiančią virš 100 darbo stočių 1 km ilgio kabeliu. Ši sistema buvo pavadinta Ethernet (Ether – eteris).

XEROXo Ethernetas buvo toks sėkmingas, kad XEROX, DEC ir Intel sukūrė 10 Mb/s Ethernet standartą. Šis standartas sudarė 802.3 pagrindą. Paskelbtas 802.3 standartas skiriasi nuo Etherneto tuo, kaip jis aprašo visą vienetinio “atkaklumo” CSMA/CD sistemų šeimą, dirbančią sparta nuo 1 iki 10 Mb/s įvairiose perdavimo aplinkose. Taip pat skiriasi vienas iš antraštės laukų (802.3 ilgio laukas Ethernete naudojamas paketo tipui nurodyti).

Dažnai pavadinimas “Ethernet” yra naudojamas visiems CSMA/CD protokolams, netgi tada, kai kalba eina tik apie 802.3 realizaciją.

802.3 kabeliai

Dažniausiai naudojami keturi kabelių tipai, kaip parodyta 2 pav. Istoriškai pirmasis buvo 10Base5 kabelis, vadinamas storuoju Ethernetu. Prisijungimo prie kabelio vietos sužymėtos kas 2,5 m.

Sekantis kabelio tipas – 10Base2 arba plonasis Ethernetas. Prie jo jungiamasi naudojant standartines BNC jungtis. Taip yra paprasčiau ir patikimiau. Plonasis Ethernetas yra daug pigesnis ir paprasčiau instaliuojamas, tačiau segmento ilgis neviršija 200 m ir prie jo gali būti jungiama ne daugiau 30 kompiuterių.

Dėl problemų, susijusių su trūkių kabeliuos aptikimo, dabar dažniausiai naudojama 1Base-T, kai laidai iš kiekvieno kompiuterio eina į šakotuvą (Hub). Sujungimams naudojamos susuktos poros. Kartais galima pasinaudoti susuktomis poromis, kurias pravedė anksčiau telefonų kompanija.

Pavadinimas

Kabelis Maks.

Segmento

ilgis, m Mazgų skaičius segmente

Privalumai

10Base5 Storas koaksialas 500 100 Magistralėms

10Base2 Plonas koaksialas 200 30 Pigiausia sistema

10Base-T Susuktoji pora 100 1024 Paprasta priežiūra

10Base-F Optinė skaidula 2000 1024 Sujungimai tarp pastatų

2 pav. Dažniausiai naudojami 802.3 vietinių tinklų tipai.

10Base5 atveju transiveris (siųstuvas-imtuvas) montuojami ant kabelio. Transiveris atlieka nešančiojo signalo ir kolizijų aptikimą. Kai aptinkama kolizija, transiveris perduoda specialų signalą į kabelį, padedantį kitiems transiveriams greičiau aptikti koliziją. Transiverio kabelis jungia transiverį su interfeisine korta kompiuteryje. Kabelio ilgis – iki 50 m, susideda iš penkių individualiai ekranuotų susuktų porų. Dvi poros yra duomenims perduoti abiem kryptim. Dvi kitos poros skirtos valdymo signalams. Penktoji pora, kuri ne visada yra naudojama, leidžia perduoti transiverio maitinimą iš kompiuterio. Kai kurie transiveriai leidžia prijungti iki 8 kompiuterių.

Interfeisinėje kortoje yra valdiklis, kuris surenka duomenis į reikalingą kadrą, apskaičiuoja kontrolines sumas, valdo įėjimo ir išėjimo buferius, DMA perdavimus ir kitus dalykus, susijusius su tinklo valdymu.

10Base2 atveju transiveris ir valdiklis yra tinklo kortoje.

10Base-T atveju nėra bendro kabelio. Čia yra paprasčiau prijungti ir atjungti darbo stotį, taip pat surasti trūkį kabelyje, jungiančiame kompiuterį su šakotuvu. Kabelio ilgis 100 m. Geriausiu atveju, naudojant 5 kategorijos susuktoji pora – 150 m. Taip pat dideli šakotuvai yra brangūs.

10Base-F naudoja optinę skaidulą. Jungtys ir terminatoriai yra pakankamai brangūs, tačiau optinės sistemos nejautrios elektriniams trukdžiams ir gali veikti didesniais atstumais.

Kiekviena 802.3 versija turi maksimalų vieno segmento kabelio ilgį. Dideliuose tinkluose keli segmentai gali būti sujungti kartotuvais, kurie yra fizinio lygmens įrenginiai. Jie priima, regeneruoja ir perduoda signalus abiem kryptim. Programinės įrangos požiūriu keletas segmentų, sujungtų kartotuvais, yra tas pats kaip ilgas kabelis (plius tam tikras vėlinimas kartotuvuose). Sistemoje gali būti keletas segmentų ir kartotuvų, tačiau tarp transiverių negali būti daugiau kaip 2,5 km ir tarp dviejų transiverių negali būti daugiau keturių kartotuvų.

Mančesterio kodavimas

Bito pradžia ir pabaiga turi būti aiškiai apibrėžta be išorinio sinchronizuojančio signalo, t.y. bitams koduoti turi būti naudojami, taip vadinami, savisinchronizuojantys kodai. Vietiniuose tinkluose dažniausiai naudojamas Mančesterio kodavimas arba diferencinis Mančesterio kodavimas. Kiekvieno bito trukmė yra padalyta į du vienodus intervalus. Dvejetainį vienetą atitinka aukštas įtampos lygis pirmo intervalo metu ir žemas įtampos lygis antro intervalo metu. Dvejetainis nulis vaizduojamas atvirkščiai. Pradžioje žemas lygis, po to aukštas. Tai reiškia, kad kiekvieno bito viduryje
perėjimas iš vieno lygio į kitą ir kad imtuvas gali lengvai susisinchronizuoti su siųstuvu. Mančesterio kodavimo trūkumas yra tai, kad jis reikalauja dvigubai didesnės dažnių juostos, negu tiesioginis dvejetainis kodavimas (NRZ – Non Return to Zero).

Bitų srautas 1 0 0 0 0 1 0 1 1 1 1

NRZ a)

Mančesterio

kodavimas b)

Diferencinis

Mančesterio c)

kodavimas

Šis perėjimas Perėjimo nebuvimas

reiškia nulį čia reiškia vienetą

3 pav. Dvejetainis kodavimas NRZ (a), Mančesterio kodavimas (b),

diferencinis Mančesterio kodavimas (c).

Diferencinis Mančesterio kodavimas yra pagrindinio Mančesterio kodavimo variacija. Nulinis bitas koduojamas perėjimu intervalo pradžioje, o perėjimo nebuvimas intervalo pradžioje reiškia vienetą. Abiem atvejais yra perėjimas intervalo viduje. Diferencinė schema reikalauja sudėtingesnės aparatūros, tačiau yra atsparesnė triukšmams. Visos 802.3 sistemos naudoja Mančesterio kodavimą. Signalo lygiai ±0,85 V. Pastovusis įtampos sandas lygus nuliui.

802.3 MAC polygio protokolas

802.3 kadro struktūra parodyta 4 pav. Kiekvienas kadras prasideda preambule iš 7 baitų. Kiekviename baite yra toks bitų rinkinys: 10101010. Šio rinkinio Mančesterio kodas yra 5,6 µs 10 MHz dažnio meandras, kuris leidžia susinchronizuoti imtuvą su siųstuvu. Toliau eina kadro pradžios baitas (10101011).

Kadre yra du adresai – paskirties ir šaltinio. Standartas leidžia 2 arba 6 baitų adresus, tačiau parametrai, apibrėžti 10 Mb/s standarte, naudoja tik šešių baitų adresus. Vyriausias paskirties adreso bitas lygus nuliui paprastiems adresams ir lygus vienetui grupiniams adresams. Grupinis adresas leidžia daugeliui stočių priimti kadrą tuo pačiu adresu. Kai kadras siunčiamas grupiniu adresu, visos stotys, priklausančios grupei, jį priima. Siuntimas stočių grupei vadinamas grupine transliacija (multicast). Adresas, susidedantis iš visų vienetų, naudojamas transliacijai (broadcast). Tokį kadrą priima visos stotys tinkle.

Baitai 7 1 2 arba 6 2 arba 6 2 0-1500 0-46 4

Preambulė Paskirties adresas Šaltinio adresas Duomenys Papildymas Kontrolinė suma

Kadro ribos Duomenų lauko

pradžia ilgis

4 pav. 802.3 kadro formatas.

46-tasis adreso bitas parodo ar adresas yra vietinis ar globalus. Vietiniai adresai yra skiriami tinklo administratoriaus ir neturi reikšmės už vietinio tinklo ribų. Globaliuosius adresus skiria IEEE. Trys vyresnieji adreso baitai yra gamintojo identifikatorius. Likusius tris baitus kiekvienai kortai savo nuožiūra skiria gamintojas. Globalieji adresai yra unikalūs. Iš viso yra apie 7·1013 globaliųjų adresų (246).

Ilgio laukas parodo, kiek baitų yra duomenų lauke (0-1500). Kai įvyksta kolizija, kadro perdavimas nutraukiamas. Tai reiškia, kad kabelyje visą laiką yra kadrai arba jų dalys. Kad būtų galima geriau atskirti gerus kadrus nuo nutrauktų kadrų dalių, kiekvienas geras kadras turi būti ne mažiau 64 baitų ilgio (nuo paskirties adreso iki kontrolinės sumos). Jeigu duomenų dalis kadre yra mažesnė už 46 baitus, yra naudojamas papildymo laukas, parodantis minimalaus ilgio kadrą.

Kita (svarbesnė) priežastis, dėl kurios yra nustatytas minimalus kadro ilgis, yra tai, kad stotis neturi nutraukti trumpo kadro siuntimo anksčiau, negu pirmasis bitas pasiekia tolimąjį kabelio galą, kur jis gali susidurti su kitu kadru. Problema iliustruojama 5 pav. Kadro sklidimo nuo stoties A iki B lygi τ. Prieš kadrui patenkant į B stotį (τ-ε), B pradeda siųsti savo kadrą. Kai B nustato, kad priima daugiau galios, negu išsiunčia, tai reiškia, kad įvyko kolizija. B nutraukia kadro siuntimą ir perduoda į kabelį 48 bitų ilgio triukšmo paketą (Jam) kitų stočių perspėjimui apie koliziją.

Paketas išsiunčiamas Paketas po laiko

A laiku t=0 B A τ-ε B

a) b)

Susidūrimas po laiko τ Triukšmų paketas grįžta

A B A į A po 2τ B

c) d)

5 pav. Susidūrimai gali būti aptikti po laiko τ.

Po maždaug 2τ siųstuvas gauna triukšmų paketą ir nutraukia savo kadro siuntimą. Po atsitiktinės trukmės laiko intervalo stotis A vėl bando siųsti kadrą.

Jeigu stotis siunčia labai trumpą kadrą, tai gali būti taip, kad kadras bus baigtas siųsti anksčiau, negu “kamštis” (Jam) pateks į siųstuvą. Atrodys, kad kadras buvo sėkmingai išsiųstas. Kad taip neatsitiktų visi kadrai turi būti ilgesni už 2τ. 10 Mb/s vietiniame tinkle, kurio maksimalus ilgis yra 2500 m su keturiais kartotuvais, minimali kadro trukmė turi būti 51,2 μs. Tai atitinka 64 baitus. Kadrai su mažesniu baitų kiekiu turi būti papildyti iki 64 baitų.

Didėjant tinklo veikimo spartai turi didėti minimali kadro trukmė arba mažėti maksimalus kabelio ilgis. 2500 m ilgio tinkle, dirbančiame 1 Gb/s sparta, minimalus kadro ilgis 6400 baitų. Išliekant 64 baitų minimaliam kadro ilgiui atstumas tarp dviejų stočių neviršija 25 m. Tai jau rimta problema gigabitiniuose tinkluose.

Dvejetainis eksponentinis grįžimo (Backoff) algoritmas

Po susidūrimo (kolizijos) laikas dalinamas į diskretinius intervalus (slots), kurių trukmė yra lygi padvigubintai signalo sklidimo
(2τ) iš vieno tinklo galo į kitą. Ilgiausias atstumas, leidžiamas 802.3 standarto yra 2,5 km ir ne daugiau keturių kartotuvų. Pagal tai yra pasirinkta 512 bitų trukmė arba 51,2 μs (10 Mb/s atveju). Po pirmojo susidūrimo kiekviena stotis laukia 0 arba 1 laiko intervalą (slotą) prieš pradėdama siųsti vėl. Po antrojo susidūrimo kiekviena stotis atsitiktinai pasirenka 0,1,2 arba 3 laiko intervalus ir tik po to siunčia. Jeigu ir trečią kartą susiduriama (tokio įvykio tikimybė – 0,25), tai laukimo intervalų skaičius pasirenkamas atsitiktinai nuo 0 iki 23 – 1.

Bendru atveju po i susidūrimų pasirenkamas atsitiktinis skaičius tarp 0 ir 2i – 1 ir tiek slotų praleidžiama. Tačiau po 10 susidūrimų atsitiktinių skaičių intervalas įšaldomas ties 1023 slotų riba. Po 16 susidūrimų valdiklis praneša kompiuteriui apie klaidą. Tolimesnė perdavimo eiga priklauso nuo aukštesniųjų lygmenų.

Šis algoritmas, vadinamas dvejetainiu eksponentiniu grįžimu (binary exponential backoff), pasirinktas tam, kad dinamiškai būtų galima prisitaikyti prie stočių, bandančių siųsti skaičiaus. Jeigu 1023 būtų pasirinkta visiems susidūrimams, šansai dviems stotims susidurti antrą kartą būtų labai maži, bet vidutiniška laukimo trukmė būtų šimtai slotų ir duotų didelį vėlinimą. Iš kitos pusės, jeigu stotys visada lauktų nulį arba vieną slotą, tai, esant pvz.: šimtui stočių, susidūrimai būtų nuolatiniai ir išsiuntimas truktų kelis metus. Eksponentinis intervalo didinimas, kai įvyksta vis daugiau susidūrimų, užtikrina mažą vėlinimą, kai tik kelios stotys susiduria, ir pakenčiamą vėlinimą, kai susiduria daug stočių.

Paskirties adreso laukas

Bitai 1 15 2 baitų laukas (IEEE 802.3)

I/G 15 adreso bitų

Bitai 1 1 46 6 baitų laukas

I/G U/L 46 adreso bitai (Ethernet arba IEEE 802.3)

I/G bitas: 0 – individualus adresas, 1 – grupinis adresas.

U/L bitas: 0 – universalusis adresavimas, 1 – vietinis adresavimas.

I/G lygus nuliui šaltinio lauke.

6 pav. Šaltinio ir paskirties adreso laukų formatai.

Dviejų baitų adresų laukai yra leidžiami tik 802.3 tinkluose. Šešių baitų laukai tinka ir Ethernetui ir 802.3 tinklams. Visos stotys tinkle turi naudoti vienodą adreso lauko struktūrą. Šiuo metu beveik visi 802.3 tinklai naudoja šešių baitų adresavimą. Dviejų baitų laukas įvestas dėl suderinamumo su senaisiais vietiniais tinklais, kurie naudojo 16 bitų adresus.

I/G bitas lygus nuliui reiškia, kad kadras yra skirtas individualiai stočiai (unicast address), lygus vienetui reiškia, kad kadras skirtas daugiau negu vienai stočiai, t.y. grupinis adresas (multicast address). Specialus grupinis adresas – visi vienetai yra suprantamas kaip transliacinis (broadcast). Kadrą tokiu adresu priima visos stotys vietiniame tinkle.

U/L bitas yra tik šešių baitų paskirties adreso lauke. Jis parodo naudojamo adresavimo būdą: 0 – universalusis adresavimas, 1 – vietinis adresavimas.

Kiekviena tinklo korta (Network Interface Card – NIC) turi unikalų adresą, įrašytą į ROM gamybos metu. Unikalumą užtikrina IEEE, priskirdama adresų blokus kiekvienam gamintojui. Pirmieji trys adreso baitai nusako gamintoją, paskutinius tris baitus kortai skiria gamintojas. Pvz.: jeigu pirmieji baitai yra 02608C, tai reiškia, kad gamintojas yra 3Com.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2686 žodžiai iš 8832 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.