TURINYS
ĮVADAS
I Kaip tapti vadovu 4
II Nuo ko prasideda vadovo etiketas 5
III Vadovo formavimosi prielaidos 6
IV Valdymas remiantys vertybėmis 7
V Strateginis valdymas 8
VI Įmonės vadovybės formavimas 9
VII Kaip sukurti geras verslo bendrovės 10
VIII Kaip mokytis vadovui 11
IX Kaip valdyti savo vadovą 12
X Didžioji elgesio su žmonėmis paslaptis 13
Išvados
Literatūra
ĮVADAS
Šiame darbe būs kalbama apie itin svarbią ir aktualią temą, t. y. apie vadybininko darbą, koks turi būti vadybininkas, kaip tapti geriausiu vadybininku ir pan.
Vadybininkas – tai yra svarbūs asmuo, kuris atsako už darbą, nesvarbu, kokioje kompanijoje ar įmonėje jis dirbtų, jis turi būti griežtas, taisingai atlikti visus darbus, kad kiti darbuotojai galėtų sekti jo pavizdžiu.Todėl ši tema, mano manymu, yra labai svarbi ir aktuali.
Referato tikslas, išnagrinėti temą: „Vadybininko tipažas, koks jis?“
Siekiant šio tikslo išanalizuojami šie uždaviniai:
I. Kaip tapti vadovu?
II. N uo ko prasideda vadovo etiketas.
III. Vadovo formavimosi prielaidos.
IV. Valdymas remiantys vertybėmis.
V. Strateginis valdymas.
VI. Įmonės vadovybės formavimas.
VII. Kaip sukurti geras verslo bendroves.
VIII. Kaip mokytis vadovui.
IX. Kaip valdyti savo vadovą?
X. Didžiojo elgesio su žmonėmis paslaptis.
I. KAIP TAPTI VADOVU
Kai nusprendėte, ką norite veikti – būti bankininku, reklamos specialistu, gamybininku ar dar kuo nors, – eikite dirbti į tą kompaniją, kuri siūlo didžiausią atlyginimą. Jei dar nenusprendėte, kokia karjera ar veiklos sritis jums skirta ir įdomiausia, pasirinkitetokį darbą, už kurį daugiausia mokama. Jei dirbate korporacijoje ir jums siūlo persikelti dirbti kitur, nori paaukštinti pareigose ar duoti kokią nors užduotį, visada pasirinkite tą variantą, už kurį daugiausia mokama.
Didesnius pinigus turėtumėte rinktis dėl kelių svarbių priežasčių. Pirma, visi jūsų priedai, premijos ir vėlesni algos pakėlimai bus skaičiuojami remiantis pagrindiniu atlyginimu. Korporacijose visi priedai skaičiuojami procentais. Todėl, jei jūsų metinė alga yra 22 000lt. ir ją pakels 10 procentų, gausite 200lt. daugiau nei tada, kai tais pačiais 10 procentų padidintų 20 000 algą.
Antra, juo didesnį atliginimą gaunate, juo labiau jus pastebės aukščiausioji vadovybė.
Trečia, juo jums daugiau mokama, juo didesnio indėlio iš jūsų tikimasi. Tai reiškia, jog jums patikės didesnę atsakomybę, daugiau užduočių ir leis spręsti daugiau klausimų. O galimybė gerai pasirodyti yra sėkmės laidas.
Ketvirta, jei yra du kandidatai į aukštesnespareigas, už kurias mokama 50 000lt per metus, ir vienas kandidatas uždirba 30 000lt., o kitas 40 000lt., aukštesnes pareigas visada gaus tas, kuris uždirba daugiau. Daugiau uždirbantis gaus tą darbą nepaisant jo gebėjimų, indėlio ar dar ko nors. Korporacijos paprastai ieško lengviausių būdų, o paaukštinti pareigose geriau apmokamą darbuotoją yra paprasčiau nei tą, kuris uždirba mažiau.
Galiausiai versle viską lemia pinigai. Juo daugiau uždirbate, juo geriau jums sekasi. Tai paprasta tiesa.
II. NUO KO PRASIDEDA VADOVO ETIKETAS
Vadovo ir pavaldinių santykiams svarbus bendras įspūdis, kurį vienas kitam padaro savo išvaizda, apsirengimu, ir ta aplinkakurioje vyksta kontaktai.
Kiekvienas bendravimo aktas prasideda nuo tarpusavio orientacijos. Abi pusės stengiasi gauti informacijos viena apie kitą. Kartu abi pusės stengiasi užimti geresnę padėtį kitos atžvilgiu. Vadinasi, ir orientavimas, ir elgesio linijos pasirinkimas apima ir sąmoningą veiksmą, kuris formuojasi intuityviai, lyginant, prisimenant ir pan.
Susipažindami su žmogumi, taip pat ir su nauju vadovu ar pavaldiniu, pirmiausia mes stengiamės suvokti, kas jis. Tik suvokę, mes stengiamės suprasti, koks jis. Kas jis, mes bandome atsakyti pagal jo išvaizda, iš jos galime šiek tiek spręsti apie gyvenimo būdą, darbo pobūdį ir kitus bruožus, būdingus tam tikrai socialinei grupei. Nemažiau svarbu ir jo elgesio manieros, kalbos specifika. Pagaliau ir iš to, kiek jo kostiumas, šukuosena ir kita atitinka įprastus pavyzdžius, sprendžiama apie to žmogaus asmenybę, jo savybes.
Formuojantis pirmam įspūdžiui, neretai galime pastebėti vadinamąjį „projekcijos bruožą“, t.y. kai žmogus, stengdamasis suprasti kitą, ieško ir projektoja jame tas savybes, kurių turi jis pats. Žmogaus nuomone apie kitą dažnai ir gana stipriai pasireiškia paties „ieškotojo“ asmenybė. Jis arba priskiria kitiems savo teigiamus ar neigiamus bruožus, arba atkreipia dėmesį į tas savybes, kurių pačiam trūksta. Tikriausiai mažai nusikalsiu perfrazavusi šį posakį: pasakyk, kaip tu atsiliepi apie savo pavaldinius, ir aš pasakysiu, koks tu esi vadovas.
Polinkis savo savybes ar psichologinę būklę priskirti kitiems žmonėms dažniausiai būdingas nesavarankiškiems ir autokratinio tipo vadovams. Tokie žmonės linkę aplinkinius vertinti remdamiesi suprantamiausiais jiems požymiems – tarnybine ar socialine padėtimi, kitais ryškiais pranašumais. Jie žmogaus įvairumą stengiasi įsprausti į suprastintą savo supratimo schemą. Jų vertinimas primityvus ir kategoriškas: jeigu panašus į manę, gerai, tu protingas, jei ne – atvirkščiai.
Nemažą įtaką pirmam įspūdžiui gali turėti
žmogaus socialinė padėtis.
Po pirmo bendro įvertinimo bendravimo partneriaistengiasi vienas kitą įvertinti detaliau, kreipdami dėmesį į tą veiklą, kuriai astovauja asmuo, ir į tą vaidmenį, kurį jis atlieka. Be lyginimo su tam tikrais etalonais, vertinamo žmogaus elgesys dar vertinamas taikant tam tikros socialinės grupės atstovo elgesio etaloną. Pavyzdžiui, direktorius visuomet turi elgtis „direktoriškai“, studentas – „studentiškai“ ir t. t.
III. VADOVO FORMAVIMOSI PRIELAIDOS
Visoms organizacijoms bendra tai, kad kiekviena turi vadovą. Jis vadinamas įvairiai: viršininku, direktoriumi, valdytoju, rektoriumi, sekretoriumi, pirmininku, meistru ir kitaip.
Vadovu gimstama ar tampama? To paties klusti galima ir kitų profesijų atstovus. Ar gimstama pedagogu? O gydytoju? Kas kita yra poetai, rašytojai, meno žmonės. Dainininkas jau gimsta turėdamas ypatingą balsą ir klausą. Dfailininkas – spalvų ir linijų harmonijos jausmą, poetu taip pat gali būti ne kiekvienas. Tai veikla, kuriai reikalingi ypatingi sugebėjimai, ypatingos savybės (fizinės ir psichofiziologinės).
Gimsta kūdikiai, o ne prezidentai ar banko valdytojai. Bet ne kiekvienas žmogus nori ir gali būti vadovu. Ši veikla specifinė, jai reikia ne tik ypatingų žinių, pasirengimo, patyrimo, bet ir tam tikrų savybių.
Kiekvienas nori dirbti su geru vadovu. Kas yra „geras vadovas“?
Apibudinti optimalų vadovą mėgino įvairių laikų ir įvairiausių šalių mąstytojai, įvairių sričių teoretikai bei praktikai.
Toliau pateikiama tokių mėginimų istorinė apžvalga, kuri gali būti įdomi ir pamokanti mūsų vadovams.
Pirmuosius rašytinius duomenys apie vadovo savybes randame Konfucijaus filosofijoje (VI-V a. pr. Kr.).Savitu mokytojo ir mokinio pokalbiu jis mokė:
Mokinys paklausė mokytoją: „Kaip reikia valdyti?“
Mokytojas atsakė: „Valdyti reikia gerbiant penkias puikias savybes ir raunant keturias šlykščias“.
Mokinys paklausė; „Kas vadinama penkiomis puikiomis savybėmis?“
Mokytojas atsakė: „Kilmingas vyras dosnus , bet ne švaistūnas, ragindamas dirbti nesukelia pykčio, didingas, bet neišpuikęs, siekdamas pagarbos – nežiaurus“.
Mokinys paklausė: „Kas vadinama keturiomis šlykščiomis savybėmis?“
Mokytojas atsakė: „Jeigu pavaldinius ne mokai, o muši – tai vadinama žiaurumu. Jeigu neįspėji dirbančio, o reiški nepasitenkinimąpamatęs darbo rezultatą – tai vadinama šiurkštumu. Jeigu verti greitai baigti darbą, prieš tai davęs nurodymą neskubėti – tai vadinama žodžio laužymu. Jeigu pažadėjai atpildą, bet jo gaili – tai vadinama gobšumu“.
IV. VALDYMAS REMIANTIS VERTYBĖMIS
Tarkime, kad mūsų paprašė visiems atvejams tinkamo patarimo apie valdymą. Mes labai norėtume atsakyti: “Sudarykite savo vertybių sistemą. Nuspręskite, ko siekia jūsų kompanija. Ką daro jūsų įmonė, kuo kiekvienas galėtų didžiuotis? Pažvelkite 10 ar 20 metų į ateitį: į ką iš tos ateities žiūrėtumėte su didžiausiu pasitenkinimu?“
Veikale „Morale“ Jonas Gardneris sako: „Dauguma šiuolaikinių rašytojų nenori arba varžosi atvirai rašyti apie vertybes“. Dauguma biznierių nenori rašyti, kalbėti apie vertybių sisitemą, netgi rimtai žiūrėti į ją. Jei jie apskritai į jas atsižvelgia, tai laiko jas neaiškiomis abstrakcijomis.
Thomas Watsonas jaunesnysis parašė visą knygą apie vertybes. Aptardamas savo patirtį kompanijoje „IBM“, jis knygoje „A Business and it is Beliefs“ rašo: